Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių L. A. D. ir R. A. D. pareiškimą patvirtinti kreditorinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno fonas“ bankroto byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

BUAB „Kauno fonas“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą netvirtinti L. A. D. ir R. A. D. kreditorinio reikalavimo, motyvuodamas tuo, kad reikalavimai nėra pagrįsti įrodymais, dokumentai apie įsiskolinimus darbuotojams nebuvo perduoti.

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi išskyrė administratoriaus ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą į atskirą bylą ir pasiūlė kreditoriams L. A. D. ir R. A. D. pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl finansinio reikalavimo.

Dalyvaudama 2017 m. vasario 17 d. teismo posėdyje L. A. D. paaiškino, kad jokių įrodymų, patvirtinančių pareikštą reikalavimą neturi, reikalavimo atsisako. Teismo posėdis buvo atidėtas suteikiant kreditoriams galimybę pateikti papildomus įrodymus arba abiejų kreditorių pasirašytą reikalavimo atsisakymą.

2017 m. vasario 28 d. teisme buvo gautas kreditorių finansinio reikalavimo atsisakymas. Į teismo posėdį, vykusį 2017 m. kovo 3 d. kreditoriai neatvyko. Kadangi kreditoriai nenurodė, jog žinomos reikalavimo atsisakymo pasekmės, į teismo posėdį neatvyko, posėdis buvo atidėtas, o kreditoriams išsiųstas pranešimas, kuriame nurodytos reikalavimo atsisakymo pasekmės, prašant patvirtinti, ar atsisako reikalavimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai į teismo posėdį neatvyko, neatsiuntė patvirtinimo, kad atsisako reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo netenkintinas.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1291/2011; 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2296/2011).

Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais. Taigi, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; kt.). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju kreditoriai, naudodamasi savo teisėmis jų pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 7 dalys).

Kaip minėta nutartyje, kreditoriams buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimą. Kadangi kreditoriai savo reikalavimo nepagrindė, jų reikalavimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti L. A. D. ir R. A. D. prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.