Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. buvo pareikštas kaltinimai, kaltinant jį tuo, kad jis, mušdamas, nesunkiai sužalojo savo šeimos anrį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. kovo 30d., apie 11²⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje kilusio šeimyninio konflikto su sutuoktine-pil. A. K. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia du kartus su diržo sagtimi sudavė nukentėjusiajai A. K. į galvos sritį, kurią ji dengėsi rankomis, dėl ko smūgiai pataikė ir į rankas, po ko nukentėjusiajai A. K. išbėgus į laiptinę kviestis pagalbos, jis(kaltinamasis A. K.), nukentėjusiąją pasivijęs, dar vieną kartą su diržo sagtimi sudavė nukentėjusiajai A. K. į galvos sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios A. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos kraujosruva ir paviršinė žaizdelė nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos V piršto I pirštakaulio pamatinio galo lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pirštakaulio lūžimo nukentėjusiajai A. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2016m. kovo 30d., apie 08³⁰ val., jis buvo nuėjęs pas kaimyną į garažą, esantį prie gamyklos

„ Krumpliaratis “, esančios Pašilės rajone, Ukmergės mieste, kur su kaimynu išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį degtinės ir po skardinę alaus. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tos dienos įvykio aplinkybes atsimena gerai. Į namus sugrįžo apie 11²⁰ val. Jam tik įėjus į namus, koridoriuje sutuoktinė A. pradėjo priekaištauti, kad jis buvo pas kitas moteris, dėl ko jis labai supyko. Koridoriuje, ant batų dėžės gulėjo diržas., kurio apibūdinti negali, nes koridoriuje buvo tamsu. Jis su paimtu diržu užsimojo ir su juo sudavė sutuoktinei. Jis buvo užsimojęs iš viršaus. Kur pataikė sutuoktinei, jis nematė. Žino, kad sudavė du kartus. Vieną kartą koridoriuje, kitą kartą sutuoktinei išbėgant į laiptinę, tarpduryje. Paskui sutuoktinę išėjęs į laiptinę, jis su rankoje turėtu diržu ar tai vieną, ar tai du kartus dar sudavė sutuoktinei A., tačiau kur pataikė, jis nematė, nes buvo susinervinęs. Kai laiptinėje sutuoktinei sudavė paskutinį kartą, į laiptinę buvo išėjusi kaimynė R. B., kuri matė sutuoktinei suduotą smūgį. Tada jis apsisuko ir įėjo į butą, kur apsivilko striukę ir išėjo iš namų. Diržą padėjo ten pat iš kur paėmė. Po jo suduotų smūgių sutuoktinei jis matė, kad sutuoktinei A. ar tai iš nosies bėgo kraujas, ar tai nosies srityje buvo padaryta žaizda. Kai jis išėjo iš namų, jį maždaug 100 m atstumu nuo namų sustabdė policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į Ukmergės raj. PK. Jis supranta, kad blogai padarė ir dėl to labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios A. K. ir liudytojos R. B. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 28-32, 67-68), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12-13) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-16), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 17) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 18-19), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 22-23) ir fotolentelėmis prie minėto pranešimo(b.l. 25-26), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 24), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 56-57) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi kaltinamajam A. K. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. K. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jų apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. kovo 30d., apie 11⁰⁰ val., ji grįžo į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini),. Namuose rado neblaivų savo sutuoktinį A., kuris su purvinomis kelnėmis gulėjo lovoje ir reikalavo valgyti. Ji atsakiusi, kad jis(sutuoktinis A. K.) galėjo pavalgyti ten, kur prisigėrė, ir papriekaištavo, kad šis nusimautų purvinas kelnes. Dėl pasakytų žodžių sutuoktinis labai įsižeidė ir su diržu rankose puolė ją, stovėjusią koridoriuje. Koridoriuje sutuoktinis du kartus su diržo sagtimi sudavė jai per galvą. Kol kviesdamasi pagalbos ji išbėgo į laiptinės aikštelę, sutuoktinis, ją prisivijęs, dar vieną kartą su diržo sagtimi sudavė per galvą ir rankas, kuriomis ji dengėsi galvą. Dėl suduotų smūgių jai buvo sužalota nosis ir dešinės rankos mažasis pirštas, ko pasekoje ji kreipėsi pas medikus. Laiptinėje ją mušant su diržu, į laiptinę iš 16-o buto buvo išėjusi kaimynė R. B., kuri viską matė. Kuomet ji telefonu iškvietė policiją, tai išgirdęs sutuoktinis, greitai pasišalino iš buto. Tai buvo jau nebe pirmas sutuoktinio A. smurtavimo prieš jos asmenį atvejis, tačiau anksčiau ji policijos nekviesdavo(b.l. 28-32). Savo parodymus nukentėjusioji A. K. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju A. K. metu, su kuriais pastarasis irgi sutiko, teigdamas, kad dėl buvusio girtumo tikslių įvykio detalių neatsimena(b.l. 86-87).

Iš teisme išvardinto liudytojos R. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. kovo mėn. pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 11⁰⁰ val., ji grįžo į namus. Maždaug po pusvalandžio laiptinėje ji išgirdo pagalbos šauksmą: „ žmonės gelbėkit “. Išėjusi į laiptinę, pamatė prie 15-o buto stovinčius kaimynę A. K. ir jos sutuoktinį A. K., kuris rankoje laikė diržą. Ji pradėjo kaimyną A. K. gėdyti, po ko šis užėjo į savo butą. Matėsi, jog kaimynas buvo išgėręs. Kaimynė A. K. buvo išsigandusi, verkė, ranka užsiėmusi už nosies. Kaimynė vis kartojo, kad pramušė jai nosį ir kad bėga kraujas. Kaimynė jai sakė, kad sutuoktinis ją mušė su diržu. Pačio smurto ji nematė, tik girdėjo triukšmą, matė, kad kaimynė buvo išsigandusi ir laikosi už nosies(b.l. 67-68).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra po dešine puse antros laiptinės trečiame aukšte esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini),. Apžiūrint laiptinės aikštelę ir buto koridorių, kraujo pėdsakų rasta nebuvo. Tęsiant apžiūrą, buto virtuvėje, ant stalo buvo rastas gulintis odinis diržas su metaline sagtimi, kuris, kaip turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktas, buvo paimtas(b.l. 12-16). Diržas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 17-21).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 22-23). Kadangi tarnybinio pranešimo surašymo metu nukentėjusioji A. K. buvo fotografuojama, prie protokolo pridėtose fotolentelėse užfiksuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas-mėlynė nosies srityje(b.l. 25).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2016m. kovo 30d., 12¹⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. K. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,49 promilės girtumas(b.l. 24, 73).

Iš teisme išvardinto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo, 2016m. balandžio 21d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios A. K. asmens medicininę apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai A. K. konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruva ir paviršinė žaizdelė nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos V piršto I pirštakaulio pamatinio galo lūžimas, galimai buvo padaryti aptariamo įvykio metu ir būdu. Nukentėjusiajai A. K. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pirštakaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 38-57).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. K. kaltė, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu jam panaudojus fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją A. K., ko pasekoje pastaroji buvo nesunkiai sužalota(b.l. 56-57), yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo A. K. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 62,08 Eur.(šešiasdešimt dviejų eurų ir 08 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios A. K. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 59-62).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kurios atstovas nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, 2016m. birželio 10d. raštu informuodamas teismą apie jo atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje, kartu nurodė, kad kaltinamasis dar 2016m. gegužės 10d. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui(PSDF) padarytą žalą 62,08 Eur.(šešiasdešimt dviejų eurų ir 08 eur/ct.) sumoje už nukentėjusiosios gydymui suteiktas paslaugas(b.l. 132). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusioji A. K. pareiškė, kad ji savo sutuoktiniui-kaltinamajam A. K. dovanoja ir su juo susitaikė, kuris, pasak nukentėjusiosios, kai negeria, yra darbščių rankų žmogus, visiems padeda, tikėdamasi, jog sutuoktinis padarys reikiamas išvadas po smurtavimo atvejo prieš jos asmenį, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis A. K., kuris anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, teismo posėdyje viešai atsiprašė savo sutuoktinės-nukentėjusiosios už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina jo atsakomybę. Nors kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nusikaltimu padaryta netiesioginė turtinė žala, t.y. valstybės patirtos nukentėjusiosios gydymo išlaidos, yra atlygintos, o dėl nusikaltimo pačiai nukentėjusiajai turtinė žala padaryta nebuvo, nes ji civilinio ieškinio byloje pareiškusi nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo A. K., kaip pirmą kartą nusikalstančio ir teisiamo asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis A. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo A. K. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip dėl amžiaus jau nedarbingo, t.y. senatvės pensininko, asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam A. K., kaip kaip smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį A. K. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. A.