Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-09-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę;

2) 2012-04-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėn., atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 m. 6 mėn., paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 3 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kt. valstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant atlikti per 2 mėn.;

3) 2012-09-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 3 dalimi, bausmę subendrinus, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2012-12-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė iš dalies sudėta su 2012-09-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2018-05-09 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

6) 2023-03-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra aplankalas su vaizdo įrašo kopija. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip „export-abrzg", įrašas darytas iš pareigūnės D. D.-A. kūno kameros, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas tamsiu paros metu, naktį, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 15:10 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, t. y. į gyvenamo namo kiemą, kur pareigūnus pasitinka vyras. Pareigūnai pastarąjį pavadina vardu, t. y. pasiteirauja : „D., kas dabar nutiko" į ką pastarasis atsako, jog jis čia negyvena ir jam reikia išvykti. Tuo metu iš kambario išeina mergina, kuri pareigūnams pasako: "D. ką tik sumušė mamą". Tuo metu vyras vardu D. pasiima dviratį ir juo bando išvažiuoti iš namo kiemo, pareigūnai jį sustabdo ir paprašo paaiškinti kas įvyko namuose. Vyras vardu D. sako, kad kastuvu sudavė mamai, bet nesugeba paaiškina kieno mamai, t. y. savo ar sugyventinės. Kadangi vyras yra išgėręs bei agresyvus, todėl pareigūnai paprašo pagalbos. Tuo pat metu atvyksta GMP ekipažas, kuris pareigūnės lydimas nueina į namo vidų. Kambaryje esančios moters, kurią pareigūnė pavadina D. vardu, pareigūnė pasiteirauja kas čia nutiko, į ką pastaroji atsako, jog D. į mamą metė kastuvą ir pataikė, mama buvo atvykusi į svečius ir šiandien turėjo išvykti pas save į namus. Medikai apžiūri ant lovos sėdinčią moterį, ant kurios veido matomas sužalojimas. D. paaiškina, kad tik matė kaip D. metė kastuvą į mamą bet kaip pataikė, nematė. Pareigūnė užsirašo D. ir D. mamos anketinius duomenis. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba pareigūnė nukentėjusiajai moteriai patikrina girtumą, pastaroji patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje įvertina 5 balais. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. (1 t., b.l. 33-35)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nuo važiuojamosios kelio pusės matome mūrinį vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą, kuris yra aptvertas metaline žalia tvora. Matome minėtoje tvoroje vartelius, pro kuriuos patenkame į kiemą. Įėję į kiemą toliau einame ir matome priestatą, kuris yra įėjimas į gyvenamąjį namą. Atidarome medines rudos spalvos duris ir patenkame į vidų. Patekę į vidų atsiduriame svetainės kambaryje. Pasisukame į dešinę pusę, matome pastatytas rudos spalvos medines spinteles bei rudos spalvos medžiaginę sofą, taip pat ir medines rudos spalvos kėdes. Matome, jog ant spintelių yra sudėti įvairūs kalėdiniai papuošimai. Ant žemės padėtos dvi rudos spalvos tapkės. Ant sofos matome juodos spalvos plastmasinį su rudos spalvos medine rankena kastuvą, ant medinės rankenos matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Daugiau apžiūrint įvykio vietą įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas juodos spalvos plastmasinis su rudos spalvos medine rankena kastuvas. Fotografuota. (1 t., b.l. 17-19)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. nustatyta muštinė žaizda nosies srityje su nosikaulių lūžiu, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatytas nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunku sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 88-90).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad D. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir nukentėjusiosios J. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, medicininių dokumentų informacija. Taigi, kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotą ir teisiamojo posėdžio metu įrodytą nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, D. B. pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis D. B. praeityje buvo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 137 - 149); (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), prižiūri (duomenys neskelbtini) asmenį. Šių aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Nukentėjusioji J. A. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 94). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, buvo pažeminta, iki šiol jaučia įtampą, baimę, negali ramiai miegoti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu su ieškinio dydžiu sutiko.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai J. A. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas, sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai, priteisdamas iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 76,26 Eur sumai. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 76,26 Eur. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kitais dokumentais, nukentėjusiajai padaryta žala tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl jos pripažintinos įrodytomis ir priteistinos iš kaltinamojo civilinei ieškovei (2 t., b. l.18-22).

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 197-200).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis kastuvas su mediniu antgaliu, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui A. A. (gyv. (duomenys neskelbtini)); kompaktinis diskas su BPC ir kūno kamerų vaizdo įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

2026-01-28 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. B. turtą – pinigines lėšas, esančias 71814, AB Artea banko Radviliškio klientų aptarnavimo centro sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė : 500,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas, valdymas, naudojimas; neišieškoma suma (NS) – 468,00 Eur, taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti D. B. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. B. pripažinti recidyvistu.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. 76,26 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 26 centus) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. kodas 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 7300.

Nukentėjusiosios J. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį kastuvą su mediniu antgaliu, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. A. (gyv. (duomenys neskelbtini)); kompaktinį diską su BPC ir kūno kamerų vaizdo įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

2026-01-28 prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. B. turtą – pinigines lėšas, esančias 71814, AB Artea banko Radviliškio klientų aptarnavimo centro sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 500,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas, valdymas, naudojimas; neišieškoma suma (NS) – 468,00 Eur, taikyti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikinti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.