- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- A2-1515-390/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. N.
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- J. N.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3722-800/2014 pagal pareiškėjo J. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui J. N., trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (atsakovas) J. N. patikslintu prašymu (1 t. b. l. 39–44) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui J. N., trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, ir priimti naują sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Pareiškėjas prašyme nurodo, Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas šiltnamis, kuris priklauso atsakovui J. N.. Šiltnamio pastatymo pabaigos metai - 2000 metai. Šiltnamį savo reikmėms naudoja būtent J. N.. Šiltnamis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo nurodytas, o vėliau jo registracija dėl kažkokių priežasčių buvo panaikinta. Norėdamas įregistruoti šį I grupės nesudėtingą statinį, atsakovas J. N. pateikė prašymą Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui. Prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.1 p. nustato, kad, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus, privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus, kai žemės sklypas priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Buvo atsakyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, kuriame pastatytas šiltnamis, nuosavybės teise priklauso po ½ (vieną antrąją) dalį M. N. ir J. N.. Šiltnamis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas, kai tarp ieškovės M. N. ir atsakovo J. N. buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokinis turtas. Atsakovas pagrįstai galvojo, kad ginčo dėl šiltnamio nuosavybės nėra, nes jis buvo pastatytas atsakovo. Ieškovė M. N. anksčiau jokių pretenzijų dėl šiltnamio nereiškė. Tačiau, atsakovui J. N. norint įregistruoti šiltnamį, paaiškėjo, kad reikalingas žemės sklypo bendraturtės M. N. sutikimas. J. N. apie šias aplinkybes sužinojo nuo to momento, kai Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo jo skundą dėl šiltnamio registracijos ir paaiškino, kodėl J. N. vienas negali įregistruoti šio I grupės nesudėtingo statinio. J. N. negali įregistruoti statinio, nes neturi bendraturtės sutikimo ir, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, neteisminiu keliu jo neįregistruos. Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo padalintas bendras sutuoktinių turtas ir išspręstas jo nuosavybės klausimas, tačiau šiltnamis minėtame sprendime nebuvo aptartas. Dėl šių priežasčių pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 pagal ieškovės M. N. (P.) ieškinį atsakovui J. N., trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, priteisė iš pareiškėjo (atsakovo) J. N., suinteresuotam asmeniui (ieškovei) M. P. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė teismui pakankamų pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012. Teismas pažymėjo, kad šiltnamis, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas J. N. ir M. P. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, o aplinkybė, jog duomenys apie šiltnamio registraciją nebuvo įrašyti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pareiškėjui taip pat turėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, nes civilinėje byloje buvo pateiktas 2008-12-30 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 12–13), kuriame, tarp statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas šiltnamis. Teismas nurodė, kad atsakovas J. N. ir jo atstovai aktyviai dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, teikė priešieškinius byloje, tačiau apie aplinkybę, jog į turto padalinimo balansą turi būti įtrauktas 2000 m. statybos neįregistruotas šiltnamis, nebuvo kalbama. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų, nebuvo nustatyta, jog santuokos nutraukimo metu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra teisiškai įregistruotas dalintinas turtas – šiltnamis (t. 1, b. l. 12-13). Pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog šiuo metu jis sužinojo, apie šiltnamio registracijos negalimumą be žemės sklypo bendraturtės M. P. sutikimo, nėra susijusi su išnagrinėta civiline byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad neturėdamas galimybės gauti žemės sklypo bendraturtės M. P. sutikimo atlikti 2000 m. statybos šiltnamio teisinę registraciją, J. N. savo pažeistas teises gali ginti pateikdamas teismui ieškinį dėl šiltnamio teisinės registracijos atlikimo be žemės sklypo bendraturtės sutikimo, o ne siekdamas atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje ir Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka peržiūrėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „J. N.“ prašo panaikinti 2014 m. balandžio 14d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 patenkinti (5 t. b. l. 84–85). Nurodomi šie atskirojo skundo svarbiausi argumentai:
Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu užbaigtoje byloje atsirado teisinis neapibrėžtumas, nes liko neišspręstas daiktinių teisių į šiltnamį klausimas - liko nepadalintas šiltnamis.
Neteisingas teismo argumentas, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog šiuo metu jis sužinojo apie šiltnamio registracijos negalimumą be žemės sklypo bendraturtės M. P. sutikimo, nėra susijusi su išnagrinėta byla. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiltnamio teisinės registracijos negalimumą, turintį įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi kaip nustatyta bylos medžiagoje šiltnamis VĮ Registrų centras nekilnojamo turto registro išraše buvo nurodytas, o vėliau jo registracija dėl kažkokių priežasčių panaikinta. Pareiškėjas manė, kad šiltnamis priklauso jam asmenine nuosavybės teise, kadangi statinys buvo jo lėšomis pastatytas dar 1996 m. iki J. N. ir M. P. santuokos sudarymo 2004m.spalio 2d.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie jo nurodomas aplinkybes bei taip pat turėjo galimybę reikalauti, kad į turto padalijimo balansą būtų įtrauktas 2000 m. statybos neįregistruotas šiltnamis, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas peržengė proceso atnaujinimo instituto stadijos kompetencijos ribas, kadangi analizavo civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 esančius įrodymus - pareiškėjo dalyvavimą nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, procesinių dokumentų turinį bei galimybę sužinoti santuokos nutraukimo byloje nurodomas ir buvusias aplinkybes tokiu būdu ne tik preliminariai įvertino byloje ištirtas aplinkybes, tačiau nepagrįstai per anksti įvertino naujų duomenų turinio tikrumą, tas yra atliekama tik atnaujinus bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. P. (N.) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo J. N. suinteresuotam asmeniui M. P. jos turėtas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas (5 t. b. l. 96–99, 100). Atsiliepime nurodo, kad šalių santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių byloje, kurią pareiškėjas prašo atnaujinti, padalintas visas šalių turtas, kuris buvo ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre - po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokio kito turto, kuris galėtu būti dalijamas. Todėl nėra ir teisinio pagrindo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių byloje šiuo pagrindu.
Šalies argumentai
Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog pareiškėjo manymu, jo teises bei teisėtus interesus apginti galima tik per proceso atnaujinimo institutą, nes, vadovaujantis CK 1.75 str. nuostata, ieškinį dėl nekilnojamojo turto dalinimo ar nuosavybės teisės į jį pripažinimo galima reikšti tik šį turtą įregistravus nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju, bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdomas, iki pareiškėjo įvardintas turtas bus įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tai reikštų visišką teisinį neapibrėžtumą ir bylos vilkinimą. Ieškovės įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė visiškai neįtakotų jau esamo sprendimo turinio. Žemės sklypas tarp šalių nepadalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl pareiškėjo teisių nepažeistų net ir naujo statinio daiktinių teisių įregistravimas šiame sklype ir netrukdytų jam iniciuoti sklypo dalių ar naudojimosi tvarkos nustatymą. Civilinėje byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl ši aplinkybė nėra pagrindas proceso atnaujinimui.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje pareiškėjui buvo žinoma informacija, kad nekilnojamojo turto registro išrašuose nėra duomenų apie šiltnamį. Todėl teismas pagrįstai nurodė nutartyje, kad pareiškėjas turėjo galimybę apie nurodytas aplinkybes žinoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C PK 329 str., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe (faktu) apeliantas laiko tai, kad, Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu padalijus tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, liko neišspręstas daiktinių teisių į šiltnamį klausimas, o norint atlikti šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registraciją, reikalingas žemės sklypo bendraturtės M. N. sutikimas. Pareiškėjas teigia, kad apie naują aplinkybę tapo žinoma gavus 2013 m. gruodžio 3 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 321 (5 t. b. l. 29–30) Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, iš kurio paaiškėjo, kad, norint atlikti šiltnamio registraciją, reikalingas žemės sklypo bendraturtės M. N. sutikimas.
Pagal Kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011 ir kt. ).
Bylos medžiaga nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama šalių santuokos nutraukimas ir santuokinio turto padalijimas buvo pateiktas 2008-12-30 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 12–13), kuriame, tarp statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas šiltnamis. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų prašę šį statinį įtraukti į santuokoje įgyto turto ir dalintino turto balansą. Byloje taip pat nenustatyta, kad šalims būtų trukdoma tokius veiksmus atlikti. Todėl Kauno apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendime ir nebuvo pasisakyta dėl objekto, dėl kurio nebuvo pareikšti ir svarstyti reikalavimai. Minėta, šalys nekėlė ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė – tai, kad šiltnamio registracija negalima be žemės sklypo bendraturtės M. P. (buvusi pavardė - N.) sutikimo, nėra nauja ir esminė, taip pat susijusi su išnagrinėta civiline byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Faktas, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų suabejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, o nurodyta aplinkybė, kad liko nepadalintas šiltnamis, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti C P K 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ( naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).
Esant nurodytoms aplinkybėms sprendžiama, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo atsakovo nurodytu CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirasis skundas atmestinas ( C P K 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto J. N. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei M. P., kuri apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (5 t. b. l. 101). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas sprendžia, kad patirtų išlaidų dydis yra pagrįstas. Tokiu būdu, ieškovei M. P. iš apelianto J. N. priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. P. (a. k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.