Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2014-05-17, nuo 19.35 val. iki 20.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skambino bendrojo pagalbos centro telefonu Nr. 112 ir melagingai kvietė policijos pareigūnus pranešdama, kad sūnus ją muša. Šiais savo veiksmais D. D. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., 188²⁰ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. apklausta teisme pažeidimus pripažino, dėl jų gailėjosi, nurodė, jog pažeidimus padarė, nes buvo pavartojusi vaistų – klomezopamo, tačiau buvo blaivi, pažeidimų dieną alkoholio nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios pažeidėjos visiško prisipažinimo, D. D. kaltė ir padaryti pažeidimai įrodyti BPC įvykio ataskaitomis (b.l. 3,5-6), policijos pareigūno E. L. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes (b.l. 2) ir iš kurių seka, kad policijos pareigūnams patruliuojant 2014-05-17, apie 20.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakartotinai kviečiama pagalba, kur moteris nurodė, kad ją muša sūnus. Policijos pareigūnams nuvykus paminėtu adresu, į juos kreipėsi iš išvaizdos blaivus pilietis, t.y. A. D., kuris paaiškino, kad maždaug prieš valandą policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę, neblaivi motina D. D., tyčia skambina Nr. 112, ir aiškina, kad sūnus ją muša. Bendraujant pareigūnams, iš 11 namo išėjo visiškai neblaivi moteris (griuvinėjo, svirduliavo, iš burnos sklido alkoholio kvapas) ir iš išvaizdos ant jos jokių sumušimo požymių nesimatė, ji paaiškinti nieko negalėjo, dėl ko kvietė policiją.

Bylos duomenimis nustatyta, ir tai patvirtino teisme apklausta D. D., kad ji žinomai melagingai skambino pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio ir tokiu būdu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl tariamo mušimo, todėl ji padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., 188²⁰ str.

Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad D. D. pažeidimus padarė būdama galimai neblaivi. Pati D. D. tiek tyrimo metu (b.l. 2), tiek apklausta teisme nurodė, jog ji pažeidimus padarė būdama paveikta vaistų - klomezopamo. Ši administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė yra grindžiama tik prielaidomis, o objektyvių įrodymų, jog D. D. pažeidimus padarė neblaivi nėra, girtumas (neblaivumas) jai nenustatytas ir tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog D. D. pažeidimus padarė galimai neblaivi, tačiau šios aplinkybės pašalinimas padarytų pažeidimų kvalifikacijos nekeičia, nes padaryti pažeidimai įrodyti virš aptartais duomenimis, kurie laikytini įrodymais.

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji pažeidimus pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas pažeidėjai nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, asmenybę, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, į tai, jog nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybes, į tai, jog pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, o pažeidimų padarymui įtakos turėjo vartojami vaistai, D. D. nebuvo ankščiau bausta administracine tvarka, todėl pažeidėjai už ATPK 188²⁰ str. skirtinas įspėjimas, o už pažeidimo, numatyto ATPK 186 str. padarymą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir skirti jai 100 (vieno šimto) litų baudą.

D. D. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str., ir skirti jai įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, skirti D. D. galutinę subendrintą nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁸ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.