- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- ATP-660-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04660-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- V. T.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Vidmantas Žylėsap
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. (V. T.) advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo V. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnį, ATPK 187 straipsnio 2 dalį nubaustas vieno šimto dešimties eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 18 d. 13.28 val. Klaipėdoje, ties Vingio g. 29, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje – garsiai šūkavo, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, nurodymų nutraukti neteisėtą veiką. Tokiais veiksmais V. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu V. T. pripažino kaltu padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 174 straipsnį paskyrė keturiasdešimties eurų baudą, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – vieno šimto dešimties eurų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu V. T. paskirta galutinė vieno šimto dešimties eurų bauda.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. advokatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak advokato, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. T. administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, ATPK 187 straipsnio 1 dalyje padarė 2014 m. gruodžio 18 d., 13.10 val., tačiau, advokato teigimu, to negali būti, nes V. T. 2014 m. gruodžio 18 d. 13.28 val. Vingio g., ties 29 namu, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir už tai jis yra nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimu. Todėl advokatui neaišku, kaip asmuo po anksčiau padaryto pažeidimo padarymo būdamas sulaikytas policijos pareigūnų galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus, iš kurio jis beje buvo priverstinai ištrauktas tariamai nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Advokato įsitikinimu, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų apskritai nebuvo. V. T. nekaltumą advokatas taip pat grindžia paties V. T. nufilmuota vaizdo medžiaga. Nurodo, kad iš šios medžiagos matyti, jog V. T. į policijos pareigūnus kreipiasi mandagiai, necenzūrinių žodžių prieš policijos pareigūnus nevartoja (kartais juos vartoja savo automobilyje, tačiau tai nėra vieša vieta ir kalbant mobiliuoju telefonu su nenustatytu pašnekovu), balso tono nekelia, kol nepasirodo kitas policijos pareigūnas, kurio įsakymu prieš V. T. buvo pavartota fizinė prievarta ir specialios priemonės – dujos, elektros šokas, fizinė jėga, ištempiant jį pro automobilio langą. Advokato manymu, policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, kadangi nebuvo jokio pagrindo V. T. sulaikyti. Be to, buvo pažeistas sulaikymo terminas, numatytas ATPK 267 straipsnyje. Kadangi byloje nustatyti pažeidimai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. T. turi būti nutraukta, nes nepanaikinti prieštaravimai vertintini asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, naudai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. advokatas ginčija faktą, kad V. T. padarė jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus.
Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. pagrįstai yra nubaustas tiek pagal ATPK 174 straipsnį – už nedidelį chuliganizmą, tiek pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo įžeidimą. V. T. kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. prieš policijos pareigūnus būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, nevykdęs jų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. T. pripažino kaltu dėl šių administracinių teisės pažeidimų. Be to, advokatas kvestionuodamas nubaustojo kaltę, skunde nurodo, jog V. T. buvo surašytas ir kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad tuo metu V. T. sugebėjo neblaivus vairuoti transporto priemonę, t. y. 13.10 val. įvykdęs nedidelį chuliganizmą ir nevykdęs teisėtų pareigūnų reikalavimų bei pasipriešinęs jiems, po to 13.28 val. sulaikomas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Advokato manymu, ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad V. T. nepadarė jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.
Apygardos teismas išsamiai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
V. T. kaltę padarius ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus visiškai įrodo policijos pareigūnų S. V. ir G. A. tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų S. V., G. A., R. S., V. S. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat paties nubaustojo V. T. pateiktas vaizdo įrašas ir kiti bylos duomenys.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuotų pažeidimų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojai taip pat buvo apklausti anksčiau minėti policijos pareigūnai. Be to, apylinkės teismas peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo pakankamai surinktų įrodymų, kad galėtų padaryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ir jo veiksmus atitinkamai kvalifikuoti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad V. T. su policijos pareigūnais kalbėjo mandagiai, jiems necenzūrinių žodžių nesakė, o konfliktą išprovokavo patys policijos pareigūnai, kurie be jokių priežasčių V. T., sėdinčiam automobilyje, papurškė dujų, panaudojo elektrošoką už esą tai nevykdomus policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai paneigti byloje ištirtais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs paties V. T. filmuotą ir pateiktą medžiagą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog V. T. vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje – garsiai šūkavo, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų – pateikti dokumentus ir išlipti iš transporto priemonės, nevykdė nurodymų nutraukti neteisėtą veiką. Vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, kad V. T. priėjus policijos pareigūnui prie automobilio ir paprašius pateikti dokumentus, jų nepateikė, iš automobilio lipti atsisakė, vartojo necenzūrinius žodžius ir į jokius teisėtus policijos pareigūno nurodymus nereagavo. Vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens konfliktiškas fizinis kontaktavimas su policijos pareigūnu, todėl apeliacinės instancijos teismui dėl šių aplinkybių nekyla jokių abejonių.
Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai S. V., G. A., V. S. patvirtino, jog atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą, V. T. atsisakė pateikti savo ir automobilio dokumentus, atsisakė išlipti iš automobilio, buvo agresyvus, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 47, 62–63). Visi liudytojų paaiškinimai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs. Be to, analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir 2014 m. gruodžio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5–6). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi ir atmetė V. T. nelogiškus ir bylos medžiagai prieštaraujančius parodymus. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog necenzūrinius žodžius V. T. vartojo transporto priemonėje ir ne policijos pareigūnams, o kalbant mobiliuoju telefonu, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Pats nubaustasis patvirtino, kad prašomų dokumentų policijos pareigūnams nepateikė, tiesiog pasakė asmens kodą, neneigė, jog nelipo iš transporto priemonės, o paaiškinti, kodėl policijos pareigūnams teko jį traukti per automobilio langą, panaudojant specialias priemones, taip ir nesugebėjo.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokole dėl pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje, ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, nurodytas netikslus pažeidimų padarymo laikas, tačiau akivaizdu, jog taip nutiko dėl to, kad bandant nustatyti, ar V. T. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, t. y. policijos pareigūnams bandant išsiaiškinti, ar buvo padarytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, V. T. prieš šį pažeidimą padarė dar du teisės pažeidimus – nedidelį chuliganizmą ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, įžeidė jų garbę bei orumą. Būtent dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas tikslus pažeidimų padarymo laikas. Tačiau šis byloje esantis trūkumas nepaneigia fakto, kad V. T. padarė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus.
Apeliacinio skundo teiginys, jog buvo pažeistas administracinio sulaikymo terminas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. ATPK 267 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, išskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. Iš administracinio sulaikymo 2014 m. gruodžio 18 d. protokolo matyti, kad V. T. sulaikytas 14.30 val., paleistas 17.30 val. Taigi šis straipsnio reikalavimas nepažeistas (b. l. 14).
Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. T. (V. T.) advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.