Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams J. Č.-S., R. Č. (R. Č.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo S. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei J. Č.-S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. per sūnų R. Č. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Atsakovui R. Č. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Esant ieškovės sutikimui priimti sprendimą už akių, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepaisant fakto, jog J. P. 2017 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties Nr. NJ-1720 pagrindu perdavė nuosavybės teises į jai priklausiusią 1/6 dalį Gyvenamojo namo ieškovei bei ta pačia dovanojimo sutartimi nurodė, kad L. J. pereina naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, t. y., kad jai suteikiama teisė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 2-1 (5,8 kv. m), 2-2 (11,05 kv. m), 2-3 (6,84 kv. m), ir 2-4 (7,52 kv. m), iki šios dienos ieškovė negali patekti į jai priklausančią namo dalį, negali ja naudotis taip, kaip nustatyta galiojančiais teismo sprendimais (nutartimis). Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į atsakovus su prašymu atlaisvinti jos naudojimuisi priskirtas patalpas, taip pat, jei šios patalpos yra perstatytos ar pertvarkytos, prašė atstatyti patalpas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 15 d. bei perduoti patalpų raktus L. J..

7. Į ieškovės teiginius atsakovai 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakė raštu ir nurodė, jog įvykdyti ieškovės reikalavimų negali, iš esmės dėl to, kad 1979 m. rugsėjo 3 d. namo patalpų plano redakcija yra neaktuali ir todėl negaliojanti. Taip pat pažymėjo, kad nėra galimybės ieškovei perleisti naudotis prašyme nurodytų patalpų, kadangi patalpos nėra izoliuotos nuo J. Č.-S. naudojamos patalpos bei yra žymiai didesnio ploto nei prašyme yra nurodyta. Nurodė, kad šiuo metu neturi jokio faktinio bei juridinio pagrindo vykdyti kokius nors savavališkus pastato kapitalinio remonto darbus.

8. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo pašalinti jos, kaip patalpų savininkės, teisės pažeidimus.

9. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis).

10. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

11. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

12. Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtu ar jį valdyti. Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus J. Č.-S., R. Č. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją indeksais: 2-1 (5,81 kv. m), 2-3 (6,84 kv. m), 2-2 (11,05 kv. m), 2-4 (7,52 kv. m) ir perduoti jas ieškovei L. J.. Jei patalpos yra kaip nors perstatytos ar pertvarkytos, prašė įpareigoti atstatyti patalpų pertvaras bei atkurti patalpas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) (b. l. 59-64). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-723/2007, be viso kito, nustatyta naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327- 341/2009, be viso kito, buvo patvirtinta 2009 m. vasario 13 d. taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nuosavybės teisių (dalių) į Gyvenamąjį namą, žemės sklypą, jame esančius ūkinius pastatus bei susitarė, kad galioja Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtinta naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka.

15. Taip pat nustatyta, kad J. P. 2017 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties Nr. NJ-1720 pagrindu perdavė nuosavybės teises į jai priklausiusią 1/6 dalį Gyvenamojo namo L. J., ta pačia dovanojimo sutartimi nurodė, kad L. J. pereina naudojimosi tvarka Gyvenamuoju namu, t. y., kad jai suteikiama teisė naudotis Gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 2-1 (5,8 kv. m), 2-2 (11,05 kv. m), 2-3 (6,84 kv. m), ir 2-4 (7,52 kv. m). Minėta dovanojimo sutartis Nr. NJ-1720 yra galiojanti, jokio ginčo dėl jos nėra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-732-892/2018, be viso kito, buvo atmestas ieškovų J. Č.-S., L. S., R. Č. ieškinys atsakovėms S. Č., L. J., J. P. dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-732-892/2018 paliktas nepakeistas.

16. Ieškovė nurodė, jog jos teisės yra pažeistos, kadangi ji dėl atsakovų neteisėtų veiksmų neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisių – valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą bei naudotis gyvenamojo namo patalpomis taip, kaip nurodyta 2017 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi Nr. NJ-1720 bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-341/2009.

17. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimais, turėjo teisę teikti teismui įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl, įvertinus prie ieškinio pridėtus dokumentus ir nesant juos paneigiančių, ieškovės reikalavimai laikytini pagristais. Ieškinys tenkintinas įpareigojant atsakovus J. Č.-S. ir R. Č. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją indeksais: 2-1 (5,81 kv. m), 2-3 (6,84 kv. m), 2-2 (11,05 kv. m), 2-4 (7,52 kv. m) ir perduoti jas ieškovei L. J.. Taip pat jei patalpos yra kaip nors perstatytos ar pertvarkytos, atsakovai J. Č.-S. ir R. Č. įpareigotini atstatyti patalpų pertvaras bei atkurti patalpas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

18. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų J. Č.-S. ir R. Č. lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas patyrė byloje 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi kiekvienam atsakovui tenkanti atlygintina valstybei bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovus J. Č.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Č. (R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją indeksais: 2-1 (5,81 kv. m), 2-3 (6,84 kv. m), 2-2 (11,05 kv. m), 2-4 (7,52 kv. m) ir perduoti jas ieškovei L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Jei patalpos yra kaip nors perstatytos ar pertvarkytos, įpareigoti atsakovus J. Č.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Č. (R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti patalpų pertvaras bei atkurti patalpas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją.

Iš atsakovų J. Č.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Č. (R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisti 75 (septyniasdešimt penkis) Eur sumokėto žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė ir trečiasis asmuo per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.