Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-57-531/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
1S-57-531/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-57-531/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 29 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjai adv. Lidijai Blinkevičienei,nukentėjusiosios atstovui adv. Aidui Mažeikai,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria A. V. pakeista priverčiamoji medicinos priemonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. V., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Paskutinį kartą gydymas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.

Šalies argumentai

2. 2019 m. sausio 31 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė su teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, kuriuo prašė pratęsti A. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. vasario 28 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino iš dalies, pakeitė A. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir gydymą pratęsė.

Šalies argumentai

4. J. M. pateiktu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti visiškai – A. V. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į specialistų komisijos išvadą dėl A. V. gydymo sąlygų. Šiuo atveju nėra ginčijama teismo teisė pasirinkti kitokias, nei siūlo komisija, gydymo sąlygas, tačiau manytina, kad tokiu atveju teismas turėtų pateikti svarius argumentus, kodėl jis nesutinka su specialistų išvadomis. Šiuo atveju apsiribota deklaratyviais D. V. pažadais rūpintis savo motina, kuri gyventų su juo (duomenys neskelbtini), bei abejotinais teiginiais apie žemą smurto riziką. Iš nutarties nėra aišku ar tokiems D. V. planams nesipriešins su juo gyvenanti draugė, ar su jais negyvena nepilnamečiai vaikai, ar buto išplanavimas ir kvadratūra tinkami psichinio ligonio gyvenimui ir priežiūrai, nes portalo (duomenys neskelbtini) duomenimis, tai senas medinis daugiabutis namas. Nutartyje nieko nepasisakyta ir apie D. V. darbinę veiklą, t. y. ar ji netrukdytų rūpintis mama. Ne mažiau svarbu ir tai, kad skundžiama nutartis neįpareigoja A. V. gyventi ne bute (duomenys neskelbtini), neužkerta kelio jai artintis prie nukentėjusiosios, todėl negalima teigti, kad vien ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal kitą gyvenamąją vietą sumažins smurto riziką, juolab, kad net komisijos posėdžio metu A. V. išsakė santykio ir nuostolio kliedesius jos atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad komisija, kaip vieną iš A. V. savybių, pažymėjo dirglumą. Be to, net ir A. V. gydanti gydytoja, nepaisant tam tikrų teigiamų atsiliepimų, nurodė, kad dėl jos pačios padarytos įstatymų uždraustos veikos kaimynės atžvilgiu A. V. daugiau kaltina kaimynę. Pažymi, kad tai, jog tolesniu gydymu stacionare geresnio psichinės būklės pagerėjimo negalima tikėtis, neduoda pagrindo keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį.

5. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundą tenkinti, o gynėja - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs J. M. skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pakeitė A. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Iš kartu su 2019 m. sausio 31 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimu dėl A. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės termino pratęsimo pateiktos 2019 m. sausio 24 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad A. V. būklė gerėjanti. Agresijos, sujaudinimo epizodų nepastebėta. Komisijos metu rami. Emocijos labilios, silpnadvasiškos. Mąstymas klampus, menkai produktyvus. Išsako santykio, nuostolio kliedesius kaimynės atžvilgiu. Būklei nekritiška. Ja rūpinasi sūnus.

10. Taip pat iš Išvados matyti, kad per A. V. stebimąjį laikotarpį agresijos, destruktyvaus elgesio nepastebėta. Ligonei silpnėja dėmesys, atmintis. Labilių emocijų, greit susierzina, dėl ko kildavo konfliktų su kitomis ligonėmis. Paskutiniu metu ramesnė, lygesnės nuotaikos. Save dalinai apsitvarko, reikalinga pagalba. Ryškėja chrominiai somatiniai susirgimai, atsirado rankų tremoras. Atsirado glaudesni santykiai su sūnumi. Nusikalstamos veikos paaiškinti nepajėgia dėl silpnėjančios atminties, dėmesio.

11. Byloje esančiame 2019 m. sausio 17 d. A. V. smurto rizikos vertinime (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad per pastarąjį laikotarpį jos elgesys formaliai teisingas – be agresijos ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Ji vartoja paskirtus medikamentus, daug laiko praleidžia lovoje. Mažinantis veiksnys pakartotinei smurto rizikai yra sūnaus parama ir garbus jos amžius – (duomenys neskelbtini) metai. Empiriniais duomenis įrodyta, kad smurtinio elgesio pasikartojimas su amžiumi mažėja. Padaryta išvada, kad A. V. smurtinio elgesio rizika yra žema.

12. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė teismo posėdžio vykusio apylinkės teisme metu parodė, kad A. V. būsena vienoda jau virš pusmečio. Jos nuomone A. V. galėtų tęsti gydymą ambulatoriškai, nes vargu ar toliau tęsiant gydymą stacionare bus sulaukta geresnių rezultatų.

13. A. V. sūnus D. V. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad jis su drauge yra pasiruošę pasiimti mamą pas save, ja rūpintis ir ją prižiūrėti. Perregistruos ją į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kurioje ji lankys (duomenys neskelbtini). Jie užtikrins, kad A. V. laiku nuvyktų pas gydytojus, vartotų vaistus. Pažymėjo, kad jis pats nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

14. Aukštesnysis teismas įvertinęs Komisijos išvadoje ir smurto rizikos vertinime nurodytas aplinkybes, bei VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės ir D. V. paaiškinimus, daro išvadą, kad A. V. gali būti gydoma ambulatoriškai, kadangi jos pavojingumas visuomenei nėra didelis, o smurtinio elgesio tikimybė, kaip nurodoma smurto rizikos vertinime, su amžiumi vis mažėja, jos būklė yra stabili jau daugiau nei pusę metų, ji neprieštarauja taikomam gydymui, o sūnus įsipareigoja ja rūpintis bei užtikrinti tolimesnį jos gydymąsi. Be to, kaip matyti, beveik nebėra tikimybės, kad tolesnis A. V. gydymas stacionare galėtų duoti didesnį teigiamą rezultatą. Taigi, šiuo atveju, A. V. stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje tampa nebetikslingas.

15. J. M. skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, ar su D. V. gyvenanti jo draugė neprieštarauja, jog kartu gyvens ir A. V., kuria reikės rūpintis, taip pat to, ar tas butas yra tinkamas psichinio ligonio gyvenimui ir priežiūrai bei, ar D. V. darbinė veikla netrukdys rūpintis mama. Pažymėtina, kad bylos duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso buvusiam A. V. sutuoktiniui J. A. V., o ne D. V. ar jo draugei. Iš teismui pateikto J. A. V. pareiškimo matyti, kad jam priklausančiame bute kartu su jo sūnumi D. V. gyventų ir pastarojo motina A. V.. Be to, ir pats D. V. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad nei jis, nei jo draugė neprieštarauja, kad su jais gyventų A. V.. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui suabejoti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), A. V. nėra tinkamas gyventi, bei tuo, jog D. V. gali neturėti laiko rūpintis mama. Jų nepateikė ir J. M., todėl šie jos skundo argumentai atmetami.

16. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad vien tik J. M. nuogąstavimai, jog A. V. nevykdys gydytojų nurodymų vartoti vaistus bei būdama savo gyvenamojoje vietoje kels kaimynų nepasitenkinimą dėl savo elgesio, kurį įtakoja jos sveikatos būklė, o taip pat jog ji gali pakartotinai smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu, nesudaro pagrindo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį bei palikti ilgam laikui gydyti A. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama kokia priverčiamoji medicinos priemonė tinkamiausiai užtikrins A. V. gydymą, o ne tai, ar jos buvimas ne stacionare suteiks J. M. pakankamą saugumo jausmą.

17. Pažymėtina, kad A. V. sūnus D. V., dalyvavęs teismo posėdyje nagrinėjant teikimą, prisiėmė pareigą užtikrinti savo motinos tinkamą priežiūrą, kuri jai yra būtina.

18. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Nukentėjusiosios J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas