- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-120-850/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š., jo atstovei advokatei S. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui A. G., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje,
D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv.., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 126 str. 4 d.,130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau tekste – Institucija) pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Š. surašė dėl to, kad 2015 m. gruodžio 10 d., apie 18 val.,., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo priekyje esančios kliūties - elektrinio piemens vielos, paženklintos baltos polietileno plėvelės skrituliais ir ją nutraukė, taip sugadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nesustojęs, apie tai nepranešęs policijai, kaip to reikalauja E. T. pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeidė KET 5, 9, 11, 221, 222, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
D. Š. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015-12-10 vakare pas jį į namus atėjo kaimynas V. B.. Apie pusvalandį pakalbėjus, V. B. paprašė parvežti namo. Jis gyvena už 600-700 metrų. V. B. sakė važiuoti tiesiai per pievą, nes iš jo namų į V. B. namus nėra kito kelio. Kitaip reikėtų važiuoti aplinkui per Mociškius. Ten per lauką buvo išvažinėtos vėžės. Toje vietoje ar turi būti kelias, nežino. Buvo tamsu. Važiuojant pamatė, kad kažkas šmėstelėjo per automobilio kapotą, jokio garso nebuvo. Nesuprato, kad tai viela, kad ją nutraukė. Tuo metu nesustojo, nepasižiūrėjo, neatėjo į galvą tai padaryti, nes ten būna ir visokių šakų. Mano, kad viela galėjo būti ir iš anksčiau nutraukta, o jis ją užkliudė gulinčią ant kelio. V. B. parvežė į kiemą, o pats grįžo namo tuo pačiu keliu. Kai parvažiavo namo, nepastebėjo, kad mašina apgadinta, tik kai ėjo šerti gyvulių, tada lauke įsijungęs šviesą pamatė automobilio apgadinimą ir kad viela velkasi. Buvo įbrėžtas mašinos sparnas, vielos gabalas prasibrėžė pro kapotą. Išgėręs likerio „Moka“ 3-4 stikliukus nuėjo pas kaimyną G. E. išsiaiškinti, kodėl tokiu metu, gruodžio mėn., piemens nenusiima. Gal dar ką nors jam ten šūktelėjo, bet jam nesakė, kad išgėrė su V. B. ir vežė jį namo. Kaimynas pasakė, kad paskambins į policiją. Jis paskambino į policiją ir pareigūnai atvažiavo. Pareigūnai jam davė pasirašyti ant paaiškinimo, jo neskaitė. Tą vielą išmetė į metalo laužą. Gal ten galėjo būti ir keli vielos gabalai. Nežino kokia ten žala padaryta - jei vielą sujungi, ji yra tinkama naudoti. Jam nustatytas nedarbingumas dėl vėžio, dėl širdies, cukrinio diabeto. Nustatytas darbingumas yra likęs 40 proc. Gyvena iš neįgalumo pensijos. A. A. A6 yra žmonos vardu registruotas. Yra vedęs, automobilis yra bendra jų šeimos nuosavybė. Automobilį nupoliravo ir apgadinimų neliko.
Liudytojas G. E. paaiškino, kad elektrinio piemens viela užtverdavo keliuką savo žemėje, nes kai pravažiuoja keletas transporto priemonių, atsiranda vėžės. V. B. visada leidžia pravažiuoti, taip yra sutarę. Dokumentuose jokio kelio nėra nurodyta. Ten yra jo laukas ir jį yra užsitvėręs. Atėjus rudeniui pasiliko tos vielos - kur spėjo ją susirinko, kur nespėjo nesusirinko. Ar jos buvo užtvertos ar ne tuo metu kai važiavo Š. nežino, ta viela galėjo būti ir ant žemės pamesta. Prieš 3-4 dienas matė kaip V. B. važiavo tuo keliuku traktoriumi, jis nežino, kas nutraukė tą tvorą. Ją buvo galima atsikabinti ir pravažiuoti. Tvoros viela yra apie 80 cm aukštyje. Jei ją būtų nutraukę, tai ji būtų užkliuvus už veidrodžio, ar už kapoto. Mano, kad viela turėjo gulėti ant žemės. Turtinė žala jam nėra padaryta, daugiau moralinė žala – jis tik norėjo, kad atstatytų tą tvorą, t.y. įkaltų kuoliukus, ir kur nutraukė uždėtų vielą, bet to Š. nepadarė. Š. jam sakė, kad gėrė su kaimynu V., o paskui jį vežė namo.
L. V. B. paaiškino, kad 2015-12-10 užsuko pas D. Š. pasikalbėti. Sutemus D. Š. jį vežė namo lauko keliuku. Nepastebėjo vielos ir ją nutraukė. Jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, bet nepastebėjo vielos. Buvo išgėręs, bet kaimynas D. Š. nebuvo išgėręs, su juo negėrė. Yra ir pats važiavęs tuo keliuku. Gal po ratais pagavo tą vielą, nežino. Paskui skambino D. Š. ir sakė, kad parsitempė vielą. Apie konfliktą su kaimynu nieko nepasakojo. Anksčiau viela kartais būdavo užtverta, kartais ne. Turėjo tvora būti atkabinta. Užtvertą ją matė tada, kai ganėsi gyvuliai.
Institucijos atstovas A. G. paaiškino, kad, jų manymu tai buvo kelias, jis buvo užtvertas. D. Š. kliudė ir sugadino tvorą. Jei jis važiuoja naktį ir pajunta, kad viela pereina virš kapoto, tai reikia vietoje išsiaiškinti, kviesti policiją ir įforminti įvykio deklaraciją. Tačiau jis pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai. Vartojo alkoholinius gėrimus, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių.
Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad įvykio vieta yra S. k., Pagėgių sav., lauko kelyje (b. l. 12). Iš fotonuotraukų nustatyta, kad įvykio vietoje ant žemės guli du mediniai kuoliukai, prie namo Nr. 6 kieme stovi automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis sparnas nežymiai nubraižytas, ant žemės susiraizgiusi viela (b. l. 5-13, 25).
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.
ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad D. Š. įvykio metu sugadino (apgadino) kitiems asmenims priklausantį turtą. D. Š. neigia vairuodamas automobilį nutraukęs G. E. elektrinio piemens vielą. Nurodė, kad matė kaip per mašinos kapotą kažkas šmėstelėjo, bet nesuprato, jog tai viela, nes toje vietoje būna visokių šakų. Mano, kad viela galėjo būti nutraukta anksčiau. Liudytojas G. E. nurodė, kad nežino kas nutraukė vielą, ar išvis viela buvo užtverta toje vietoje, kelio pradžioje, kur rasti ištraukti kuoliukai. Jis neneigia, kad viela galėjo būti pamesta ir ant žemės. Teigė prieš 3-4 dienas matęs kaip V. B. važiavo tuo keliuku. Viela nuolatos būdavo užtverta, tik kai ganydavo gyvulius. Liudytojas V. B. taip pat patvirtino, kad viela turėjo būti atkabinta, nes užtvertą ją matė, tik kai ganėsi gyvuliai. Tokiu būdu, vertinant aptartų proceso dalyvių parodymus, negalima kategoriškai teigti, kad būtent G. E. vairuojamas automobilis ir būtent vietoje, kur G. E. buvo užtvėręs elektrinį piemenį, nutraukė per kelią užtvertą vielą. D. Š., G. E. ir V. B. versija, kad viela buvo nutraukta jau anksčiau, nėra paneigta, todėl galima teigti, kad D. Š., važiuodamas nakties metu, tiesiog užkliudė jau nutrauktos vielos gumulą, kuris ir nubrozdino automobilio priekinio dešinio sparno dažų dangą. Be to, iš 2016-01-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio T. T. ir Pagėgių skyriaus rašto nustatyta, kad G. E. išaiškinta, kad per sklypą (kadastro Nr.), esantį P. k., einantis kelias yra bendro naudojimo ir jis neturi teisės šio kelio užtverti (b.l. 34). G. E. piemenį per lauko kelią buvo užtiesęs savavališkai, be šviesą atspindinčių ženklų, t. y. neteisėtai, o iš neteisės negali atsirasti teisė. Nors G. E. 2015-12-11 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl nutrauktos vielos ir nulaužtų dviejų kuoliukų jam buvo padaryta 1 euro žala, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad turtinė žala nebuvo padaryta, tik moralinė. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti (b.l. 18), kad du kuoliukai, prie kurių buvo pritvirtinta elektrinio piemens viela, nėra sulaužyti, o tik nuversti. Nutraukta elektrinio piemens viela tinka naudota pagal paskirtį net ją nutraukus, po to nutrauktus galus paprasčiausiai sujungus. Tokiu būdu, net jei daryti prielaidą, kad elektrinio piemens vielą nutraukė būtent D. Š. vairuojamas automobilis, negalima teigti, kad tokiais veiksmais jis padarė žalą G. E., nes ATPK 127 straipsnis administracinę atsakomybę nustato asmeniui, kuris kitam asmeniui padaro turtinę, o ne neturtinę žalą. Žala šiuo atveju padaryta ne G. E., o pačiam D. Š., nes buvo apibraižytas jo šeimos automobilis. Byloje nustatyta, kad pats D. Š. nuėjo pas G. E. išsiaiškinti aplinkybių dėl lauke ant keliuko, žiemą, tamsiu paros metu paliktų vielų, kurios padarė žalą jo automobiliui. G. E. policiją iškvietė ne dėl padarytos turtinės žalos sugadinant vielą, o dėl tarpusavyje įvykusio konflikto. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nėra įrodyta, kad D. Š. nutraukė ir sugadino (apgadino) G. E. priklausantį turtą, tai yra, negalima teigti, kad savo veiksmais D. Š. sukėlė eismo įvykį, kaip tai apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte. Tokiu būdu D. Š. nekyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos A. T. praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Byloje nenustačius, kad D. Š. sukėlė eismo įvykį, juo labiau, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo siekdamas išvengti atsakomybės už turto apgadinimą, nes, kaip nustatyta, pats ėjo aiškintis pas G. E. dėl jo šeimos automobiliui padarytos žalos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.
ATPK 126 str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kelių eismo taisyklių 221 p. nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2015-12-10 19⁰⁶ val., D. Š. nustatytas 1,58 promilės neblaivumas (b.l. 4). D. Š. teigimu, jis išgėrė alkoholį grįžęs į namus prieš eidamas pas G. E.. Analogiškai G. Š. aiškino ir savo rašytiniame paaiškinime. Liudytojas V. B. tiek teisme, tiek rašytiniame paaiškinime irgi aiškino, kad D. Š. jį vežė į namus būdamas blaivus. Byloje nustatyta, kad pas G. E. D. Š. atėjo jau būdamas išgėręs, kaip aiškino pats G. Š., tai jis padarė tuomet, kai susinervino pamatęs apgadintą automobilį. Nors G. E. teigia, kad D. Š. jam sakęs, jog alkoholinius gėrimus jis vartojo su V. B., administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. tai kategoriškai neigia. Sprendžiant dėl asmens kaltės reikia vadovautis nuostata, kad visos abejonės turi būti taikomos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl šios nuostatos teismas nepaisyti negali. Juo labiau, kad mažai tikėtina, kad asmuo, kuriam gresia atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, pats save apkalbėtų. Kadangi byloje nustatyta, jog D. Š. nesukėlė eismo įvykio, jis turėjo teisę vartoti alkoholį po to, kai nuvežęs kaimyną V. B. grįžo į namus, todėl D. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. sudėties, taigi byla šioje dalyje nutrauktina.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla D. Š. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 2 p., teismas
nutarė:
Administracinę bylą D. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.