Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.2.; 2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Emilijai Vaitukaitytei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, kaltinamajam A. N., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklarauojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 2022 m. rugsėjo 23d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tokiau- BK) 281-1 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, vad. BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant jo buvimo vietą ir laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2,5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės : 2 metus 6 mėnesius uždrausta naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuota automobilio vertės dalį atitinkanti suma- 4610 eurų, 2022m. lapkričio 30d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuota automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 4610 Eur, panaikinta, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas : vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis, 2025 m. sausio 6d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025m. balandžio 4d. apie 17:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė galva vieną smūgį nepilnamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), per šalmą į galvos sritį ir ranka sudavė vieną smūgį per šalmą jam į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialistas davė išvadą Nr. G 168/2025 (09), kurioje nurodė, kad E. J. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (1 t., b.l. 64).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo.

Paminėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Kaltinamasis pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiamas nepilnametis nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis sudavė jam smūgius. Specialistas nukentėjusiajam išorinių kūno sužalojimų nekonstatavo, todėl sveikatos sutrikdymo nevertino.

Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra 2025m. balandžio 4d. apie 17:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė galva vieną smūgį nepilnamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), per šalmą į galvos sritį ir ranka sudavė vieną smūgį per šalmą jam į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmą, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į paties kaltinamojo parodymus, į neadekvatų jo elgesį įvykio metu.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis parinktinas ne didesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis, vietoj intensyvios priežiūros skiriami įpareigojimai ir draudimai : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Negavus kaltinamojo sutikimo, švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis -viešieji darbai, neskiriama.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (b.l.149-151).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 101,96 Eur žalos atlyginimo, prašo priteisti iš A. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 101,96 eurus, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prieSveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b.k. 73000. Ieškinyje nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajam buvo suteiktos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos : 2025 m. balandžio 4d. VšĮ Marijampolės ligoninėje suteikta vaikų ligų gydytojo konsultacija dėl sukrėtimo, LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteikta radiologo konsultacija, vaikų ligų gydytojo konsultacija dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina 101,96 eurai. A. N. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo, tai yra nusikalstamais veiksmais sužalojus E. J., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto yra tiesiogiai susijęs su A. N. nusikalstamais veiksmais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimą (1 t., b.l. 103-109).

Atsižvelgus į civilinyje ieškinyje nurodytus juridinius pagrindus, į tai, jog nukentėjusiajam asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, nes jį sužalojo kaltinamasis, nustačius priežastinį ryšį bei atsižvelgus į CK 6.280 straipsnio reikalavimus, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos duomenimis ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo A. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 101,96 eurus.

Byloje nukentėjusiojo E. J. atstovė pagal įstatymą I. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eurų dėl neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra nepataisomos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, jo emocinei būsenai. E. J. po įvykio pasijuto blogai, teko vykti į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, jam pakilo temperatūra, jautė smarkų galvos skausmą. Po apžiūros Marijampolės ligoninėje buvo išsiųstas į Kauno klinikas. Dėl neteisėtų A. N. veiksmų reikėjo psichologo paslaugų, jam teko vartoti vaistus, E. J. pasikeitė, tapo nepatiklus aplinkiniams, su nerimu vyksta į darbą, kadangi po įvykio nesijaučia saugus (b.l. 97-98).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, o tai lemia ir padarytos neturtinės žalos dydį. Mažesni nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai paprastai priteisiami už fizinio skausmo sukėlimą, nepadarant jokių konstatuotų sužalojimų.

Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. J. buvo padarytas smegenų sukrėtimas, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino, specialistas, įvertinęs pateiktus medicininius duomenis iš VšĮ Marijampolės ligoninė bei LSMU ligoninės Kauno klinikų, E. J. išorinių kūno sužalojimų nekonstatavo, todėl sveikatos sutrikdymo nevertino. Išvadoje nurodė, kad LSMU ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje rašoma, kad patologinės neurologinės simptomatikos nestebi. Išorinių sužalojimo požymių nematyti. 2025 m. balandžio 4d. stuburo kaklinės dalies 2-jų krypčių rentgenogramose : apimtų slankstelių kūnų aukščiai ženkliau nepakitę, aiškių kompresinių deformacijų,poslinkių, lūžių nematyti. Dgn.: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas nepatikslintas ( b.l.64).

Kaip matyti iš Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, E. J. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteikta tik vaikų ligų gydytojo konsultacija, o LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteikta radiologo konsultacija.

Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam reikėjo psichologo paslaugų, teko vartoti vaistus, tačiau tai įrodančių duomenų nebuvo pateikta.

Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Nors neturtinės žalos dydį nustato teismas, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio ir pagrįstumo turi įrodyti civilinis ieškovas.

Todėl teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jo paaiškinimus dėl sveikatos būklės po nusikaltimo, nusikalstamos veikos pobūdį.

Nors nukentėjusiajam specialisto išvada sužalojimai nebuvo konstatuoti, tačiau neginčijamai nustatyta, jog po suduotų smūgių nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Atsižvelgus į nukentėjusiojo, liudytojų I. J., R. S. parodymus bei medicininiuose dokumentuose užfiksuotą E. J. būklę po įvykio, galima daryti išvadą, jog E. J. buvo pakilusi temperatūra (+37,7 C), jam svaigo galva, jį pykino, jautė skausmus kaklo, galvos pakaušio srityje, reikėjo važiuoti ne tik į VšĮ Marijampolės ligoninę, bet ir į LSMU ligoninės Kauno klinikas. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį : nukentėjusysis, dirbdamas maisto kurjeriu, atvežė maistą kaltinamajam, kuris jam viešoje vietoje sudavė smūgius. Kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus duotai situacijai, jis konflikto nemėgino spręsti taikiai, kitais būdais, o panaudojo fizinį smurtą kurjerio atžvilgiu.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų ryšium su sužalojimu. Visgi, atsižvelgus į bylos duomenis, sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, nukentėjusiajam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtas neigiamas emocijas, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati kaltinamojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diskas su apklausos įrašu, esantis byloje, paliekamas byloje ( b. l. 44).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros,vietoj jos skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti turtinę 101,96 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai ir 500 eurų neturtinę žalą nukentėjusiajam E. J., uždrausti vartoti psichiką veikiančias mdžiagas ( BK 48 straipsnio 4 dalies 1,3 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti turtinę 101,96 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai ir 500 eurų neturtinę žalą nukentėjusiajam E. J., uždrausti vartoti psichiką veikiančias mdžiagas ( BK 48 straipsnio 4 dalies 1,3 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Išaiškinti nuteistajam, kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Nuteistasis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. N. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. J. naudai, šias lėšas uzufrukto teise paskiriant naudotis išimtinai vaiko interesais nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą I. J..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. N. 101,96 eurus žalai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pervedant pinigus į Valstybinės ligonių kasos prieSveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b.k. 73000

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, diską su apklausos įrašu, esantį byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.