Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui, gynėjai Rimai Keblienei, nuteistajam R. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nuosprendžio, kuriuo R. S. (R. S.) pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., ir taikant BK 62 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 3 p. nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, tęsti mokslą pasirinktoje mokymo įstaigoje, arba užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti, ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. S. nuteistas už tai, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, sekančiomis aplinkybėmis: jis iki 2013 m. sausio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, Visagino mieste, miškelyje, esančiame prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 5 (penkis) gramus narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), laikė jas su savimi, kol 2013 m. sausio 8 d. apie 19 val., Visagino mieste, prie traukinių stoties esančioje autobusų stotelėje, neteisėtai, už 40 litų pardavė ne mažiau, kaip 0,040 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) A. D. ir E. B. (kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o 2013 m. sausio 14 d. apie 16 val., arkoje, esančioje tarp namų (duomenys neskelbtini), Visagino mieste, neteisėtai, už 40 litų, dalį – 0,921 g kanapių (ir jų dalių) pardavė J. M., tokiu būdu jas platindamas; likusią dalį – 2,810 g, neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, kol 2013 m. sausio 14 d. apie 18.30 val., Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), poėmio metu jos buvo paimtos.

Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014-03-24 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria R. S. dėl BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pritaikytas BK 62 str. 2 d. 4 p., ir 62 str. 3 d. 3 p. ir paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, ir vadovaujantis ne BK 62 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 3 p. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. nuostatomis paskirti tą pačią švelnesnę nei įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto, tęsti mokslą pasirinktoje mokymo įstaigoje arba užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad nuosprendis dėl R. S. pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 1 d. yra pagrįstas, tačiau teismas, skirdamas R. S. bausmę netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, todėl nuosprendis turi būti pakeistas. Prokuroro teigimu, šioje byloje nėra BK 62 str. 1, 2 dalyse numatytų pagrindų taikyti R. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje nėra BK 62 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos, kurias nurodė teismas nuosprendyje. Teismas nuosprendyje teisingai įvertino, kad šioje baudžiamojoje byloje yra viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau netinkamai ir nepagrįstai įvertino, kad R. S. padaryta veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant padaryti nusikaltimą ir švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę paskyrė taikydamas BK 62 str. 2 d. 4 p., nors rezoliucinėje teismo nuosprendžio dalyje teisingai nurodė, kad pripažįsta kaltu R. S. padarius, nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. be nuorodų į BK 21 str., 22 str. ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepasisakė, kodėl veika turėtų būti vertinama kaip nutrūkusi rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje. Pagal byloje surinktus įrodymus R. S. veika nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje, jis įgydamas, laikydamas ir du kartus parduodamas narkotines medžiagas visiškai realizavo nusikalstamos, veikos, numatytos BK 260 str. objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl veika negali būti vertinama BK 62 str. 2 d. 4 p. nuostatų kontekste.

Prokuroras teigia, jog teismas nuosprendyje teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir teisingai paskyrė švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, tačiau ją paskirdamas netinkamai pritaikė BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. nuostatas, nes skirdamas švelnesnę bausmę turėjo vadovautis ne BK 62 str., o BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Prokuroras nurodo, jog laisvės atėmimo bausmės, kuri yra vienintelė bausmė, numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje, paskyrimas R. S. padarytų labiau neigiamą nei teigiamą poveikį ir iškreiptų bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, t.y. adekvačios siekiamam tikslui. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Šiuo atveju yra pagrindas R. S. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, BK 62 str. 2 d. 4 p. pagrindu gali už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininko veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), veika yra baigta ir nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje. Iš teismo nuosprendžio matyti, jog teismas švelnesnei bausmei paskirti be kitų motyvų nurodęs ir teisingumo principą, nuteistajam R. S. teisingai paskyrė švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, tačiau ją paskirdamas turėjo vadovautis ne BK 62 str., o BK 54 str. 3 d. nuostatomis, ką skunde pagrįstai nurodo prokuroras. Sutiktina, jog įvertinus nuteistojo padarytą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 260 str. 1 d. sankcijoje, paskyrimas R. S. padarytų labiau neigiamą nei teigiamą poveikį ir iškreiptų bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmę, tokia bausmė būtų neadekvati. Kadangi straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, R. S. švelnesnė bausmė turėjo būti paskirta BK 54 str. 3 d. pagrindu. Šioje dalyje nuosprendis keistinas, pataisant teismo formalią klaidą - neteisingai nurodytą švelnesnės bausmės skyrimo pagrindą (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nuosprendį pakeisti:

R. S. (R. S.) pagal BK 260 str. 1 d. laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausmę, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, tęsti mokslą pasirinktoje mokymo įstaigoje, arba užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti, ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant BK 54 str. 3 d. pagrindu.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.