Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-340-628-2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-03-22
Bylos Nr.: 1A-340-628-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Zenonas Birštonas, Sigita Bieliauskienė (pran.)
Nuteistasis: J., J. D.

Kategorijos

2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-340/2011

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso numeris:1-06-1-10015-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Zenono Birštono, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovič, gynėjui adv. Adomui Liutvinskui, nuteistajam J. D. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule), ir jam paskirta 200 MGL (26000Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., iš J. D. konfiskuota iš nusikalstamos veikos gauti 140000 Lt.

J. D. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau – LR BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, 2003 m. lapkričio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 140000 Lt, o būtent: J. D. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2003-10-01 registruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos registro tarnyboje, kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu kreipėsi į kitą asmenį, norėdamas įsigyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį PVM sąskaitą–faktūrą su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, bei tokiu būdu, apgaule savo naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, sumokėtus už fiktyvias paslaugas, nurodytas suklastotoje PVM sąskaitoje-faktūroje, bei pateikė šiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti įrašytos minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje, kaip tariamai suteikiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis asmuo toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. D. gautus duomenis įrašė į jo valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu įsigytą PVM sąskaitos-faktūros blanką LEB Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas remonto paslaugas už 140000 Lt sumą bei prie minėtos PVM sąskaitos-faktūros pridedamus dokumentus: 2003-10-27 statybos rangos sutartį Nr. 03/10/27-1, lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą už 2003 m. lapkričio mėn., 2003 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, bei minėtus suklastotus dokumentus pateikė pasirašyti nominaliems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, pastariesiems pasirašius dokumentuose, šis asmuo minėtus suklastotus dokumentus pateikė J. D. , kuris būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad pagal šio asmens jam pateiktus UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus sandoris nėra įvykęs, apgaule įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių J. R. , kad paslaugos, nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje-faktūroje LEB Nr. (duomenys neskelbtini) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos ir, kad jis neva pats pasirūpino šių paslaugų priėmimu. J. R. apgaulės įtakoje pasirašė šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pirko paslaugų bendrai 140000 Lt sumai įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei kaip atsiskaitymą už neva suteiktas paslaugas 2003-11-26 mokamuoju pavedimu Nr. 08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Banke Snoras 140 000 Lt.

Kitas asmuo, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais, grynus pinigus atidavė pirmiau minėtam asmeniui, kuris Vilniaus mieste, perdavė šiuos pinigus J. D. , be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, tokiu būdu, J. D. veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 140000 Lt.

J. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir jo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K. , R. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, 2003 m. lapkričio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 94669,51 Lt, o būtent: J. D. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2002-06-05 registruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos registro tarnyboje, kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje akcininku kreipėsi į A. K. , norėdamas įsigyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį PVM sąskaitų–faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, bei tokiu būdu, apgaule savo naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, sumokėtus už fiktyvias paslaugas, nurodytas suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose, bei pateikė A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai suteikiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. D. gautus duomenis įrašė į faktiškai A. K. organizuotos grupės narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu įsigytus PVM sąskaitų-faktūrų blankus LEB Nr. (duomenys neskelbtini), LEB Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas remonto paslaugas už bendrą 94669,51 Lt sumą bei prie minėtų PVM sąskaitų-faktūrų pridedamus dokumentus: 2003-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 03/11/03, lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą už 2003 m. Lapkričio mėn., 2003 m. rugpjūčio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2004-04-07 statybos rangos sutartį Nr. 04/04/07, lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą už 2004 m. balandžio mėn., 2004 m. balandžio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, bei minėtus suklastotus dokumentus pateikė pasirašyti nominaliems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams R. A. ir V. J. , pastariesiems pasirašius dokumentuose, A. K. minėtus suklastotus dokumentus pateikė J. D. , kuris būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad pagal A. K. jam pateiktus UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus sandoriai nėra įvykę, apgaule įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. Š. , kad paslaugos, nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose LEB Nr. (duomenys neskelbtini), LEB Nr. (duomenys neskelbtini) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos ir, kad jis neva pats pasirūpino šių paslaugų priėmimu. L. Š. apgaulės įtakoje pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie atliktų darbų vertę 44669,51 Lt sumai, atliktų darbų aktą už 2003 m. 11 mėn. 44669,51 Lt sumai, kitus minėtus dokumentus pasirašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pirko paslaugų bendrai 94669,51 Lt sumai, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei kaip atsiskaitymą už neva suteiktas paslaugas mokamaisiais pavedimais 2003-12-16 Nr. 69, 2004-04-05 Nr. 189 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB Vilniaus bankas pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Bankas Snoras“ 94669,51 Lt

A. K. organizuotos grupės narys R. A. , toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais, grynus pinigus atidavė A. K. , kuris Vilniaus mieste, perdavė šiuos pinigus J. D. , be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią organizuotos grupės nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, tokiu būdu, J. D. veikdamas bendrininkų grupe su A. K. organizuotos grupės nariais A. K. , R. A. , V. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 94669,51 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu J. D. iš kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule panaikinti ir jį išteisinti, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamuosius įstatymus, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė klaidingas išvadas dėl J. D. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Apelianto nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nebuvo nustatyta, jog pinigai J. D. apskritai būtų buvę perduoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis, J. D. , iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar /ir A. K. gavo ginčijamus 140000 Lt ar kokią kitą sumą. Priešingai, iš teisme apklausto A. K. parodymų, kuriais rėmėsi ir teismas, matyti, kad jis negalėjo pasakyti, ar J. D. perduoti nelegaliai išgryninti pinigai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Be to, A. K. nurodė, kad jis galimai turėjo omenyje ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusias nusikalstamas veikas. Pažymi, kad pats A. K. teisme pripažino, jog ne visi ikiteisminio tyrimo metu 2004-08-05 apklausoje duoti parodymai yra teisingi. Vertinant tokius A. K. parodymus, nebuvo galima daryti kategorišką išvadą, kad pastarasis būtų perdavęs J. D. būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis, J. D. , jau buvo nuteistas už veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintų lėšų gavimu. Tai, kad byloje nėra pakankamai J. D. kaltę patvirtinančių įrodymų, konstatavo ir teismas, išteisindamas J. D. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad A. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai kelia abejonių, nes A. K. buvo apklausinėjamas bendrai apie visas nusikalstamas veikas, o vien J. D. paminėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apelianto kaltę šiame epizode. Todėl skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. D. buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai 140000 Lt sumoje.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, spręsdamas klausimą dėl J. D. kaltės dėl UAB „(duomenys neskelbtini) turto įgijimo apgaule, teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-11-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo J. D. buvo nuteistas už veikas, susijusias išimtinai tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimu. Pažymi, kad šioje byloje nebuvo tiriamos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusios aplinkybės, juolab, kad jo kaltės nustatymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule savaime negali būti pagrindu daryti išvadai, jog analogiškus veiksmus J. D. vykdė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Apelianto teigimu, visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius veiksmus vykdė B. I. , su kuriuo A. K. supažindino jis, J. D. . Apklausiamas teisme, A. K. pripažino, kad be J. D. , pas jį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo, lankėsi ir B. I. . Taigi, jo, J. D. , teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais rūpinosi ir galimai su A. K. bendravo ne jis, o B. I. , nebuvo paneigti.

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl neteisėto praturtėjimo. Teigia, kad byloje nenustatyta, jog jo, J. D. , turtas būtų padidėjęs. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiriama, ar šiuos neteisėtai gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 140000 Lt J. D. galėjo paslėpti. Pažymi, kad aplinkybė, ar asmuo praturtėjo iš sukčiavimo, baudžiamosios teisės doktrinoje, yra viena iš pagrindinių, kuria remiantis galima daryti išvadą apie tai, ar asmuo iš neteisėtos veikos įgijo turtą. Todėl A. K. teisme nepatvirtinus, kad jis perdavė J. D. kokias nors pinigines lėšas, šioms abejonėms pašalinti, teismas turėjo imtis priemonių nustatyti, ar J. D. praturtėjo atitinkama suma. Šios aplinkybės nenustačius, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad jis, J. D. sukčiaujant būtų įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Apelianto įsitikinimu, teismo teiginiai, kad J. D. gali būti suinteresuotas tokį turtą slėpti, todėl nėra tikslinga šios aplinkybės tirti, yra nepagrįsti, nes būtent teismo pareiga nustatyti tiesą byloje. Todėl netirdamas bylai svarbių aplinkybių, teismas padarė esminį BPK pažeidimą, sutrukdžiusį teisingai išspręsti bylą.

Apelianto teigimu, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nenustatyta, jog dėl 140000 Lt pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų patyrusi žalos. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei J. D. , nei kuriam kitam fiziniui ar juridiniui asmeniui nėra pareiškusi jokių turtinių pretenzijų. Tai patvirtina byloje esantis šios įmonės 2009-09-16 raštas. Akivaizdu, kad nėra būtino LR BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymio – padarinių, pasireiškiančių žala. Mano, kad teismo teiginys, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia jokių pretenzijų dėl to, kad ją atstovauti turintys asmenys yra suinteresuoti, kad toks pareiškimas paduotas nebūtų, yra nepagrįstas. Pažymi, kad darydamas tokią išvadą teismas remiasi ne objektyvia bylos medžiaga, o prielaida, kuria negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų suinteresuotumą bylos baigtimi paneigia su skundu pateiktas bendrovės bankroto iškėlimą patvirtinantis raštas, iš kurio matyti, kad nuo 2010-01-22 bendrovei iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad ją atstovauja nepriklausomas, visų kreditorių interesus turintis užtikrinti bankroto administratorius, kuris be kita ko turi teisę patikrinti įmonės sudarytus sandorius ir teismine tvarka juos ginčyti (LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2 d. 8 p.). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010-09-22 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia, tačiau jokių reikalavimų nei kreditoriai, nei bankroto administratorius J. D. nereiškė, kas tik patvirtina, kad pastaroji įmonė jokios žalos nepatyrė. Taigi nei teismas, nei prokuroras už pačią turto savininkę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali geriau žinoti, ar konkrečiais veiksmais jai buvo padaryta žala.

Apeliantas nurodo, kad teisme davė išsamius parodymus apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta gauti paramą rekonstruoti sulčių gamyklą (duomenys neskelbtini) kaime. Todėl už paskolos pinigus turėjo būti vykdomi būtent šie darbai. Pažymi, kad bendrovė patirtų žalą, jeigu gautos lėšos būtų panaudotos ne gamyklos remonto ir paleidimo darbams, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo nustatyta. Priešingai, iš J. D. ir liudytojų J. R. , L. Š. , A. K. parodymų matyti, kad remonto ir gamyklos paleidimo darbais rūpinosi vienos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių sutuoktinis, t.y. B. I. . Šio fakto neneigia ir pats B. I. . Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad gamykla buvo suremontuota ir pradėjo veiklą. Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto gynėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, apelianto gynėjas prašė teismo iškviesti ir apklausti L. L. , A. N. , S. I. ir B. I. , kurie taip pat patvirtintų nurodytą aplinkybę. Nors teismas šio prašymo netenkino, iš B. I. pateikto rašto (pateiktas į bylą su 2009-12-14 gynėjo prašymu) matyti, kad visi gauti pinigai buvo panaudoti gamyklos remonto bei paleidimo darbams, o J. D. dėl kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir buvo skirtos lėšos, akcininkų kontrolės neturėjo jokios galimybės pasisavinti pinigus. Taigi, apelianto įsitikinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad visos lėšos, tame tarpe ir gautos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, B. I. buvo panaudotos sulčių gamyklai remontuoti ir gamybai pradėti. Akivaizdu, kad atlikus darbus, kurių finansavimui ir buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokia žala įmonei nebuvo padaryta, ką, kaip jau buvo minėta, patvirtino ir pati įmonė. Tai, kad B. I. neužėmė jokių pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėjo įtakoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar J. R. , apelianto teigimu, priešingai teismo padarytai išvadai, dar neįrodo, jog taip negalėjo būti. Juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo tamprūs tarpusavio verslo santykiai, nes pastaroji buvo įsteigta tam, kad koordinuotų iš paramos gautų lėšų perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, tame, kad B. I. , kaip vienos iš akcininkių sutuoktiniui, pateikusiam idėją pradėti sulčių gamybos verslą ir šią sritį išmanančiam, buvo suteikti de facto įgaliojimai kuruoti šią veiklos sritį, nėra nieko nusikalstamo. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pagal teisės aktus, tiek pagal verslo praktiką, tokiu atveju atliekamiems veiksmams, srityse, kuriose akcininkai yra pasidaliję veiklą de facto, nėra privalomi jokie formalūs įgaliojimai ar rašytiniai susitarimai. Kadangi J. R. žinojo, kad sulčių gamyklos reikalais rūpinasi B. I. , todėl pastarojo nurodymais ir prašymais abejoti bei jų nevykdyti J. R. nebuvo jokio pagrindo.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad jokie statybos remonto darbai, nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo atlikti ir tą esą patvirtina specialisto išvada (t. 1, b.l. 152-156) bei 2009-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis, turintis prejudicinę galią. Pažymi, kad teismas nepaneigė aplinkybės, jog tokie sąskaitoje nurodyti darbai, nepaisant to, kad juos galėjo atlikti ne sąskaitoje nurodyta įmonė, bet kiti asmenys, yra padaryti. Ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama, nors ikiteisminio tyrimo metu J. D. gynėjas 2009-09-18 raštu prašė tai padaryti. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas prašė iškviesti ir apklausti L. L. , A. N. , S. I. ir B. I. , kurie galėjo patvirtinti, kad minimi darbai buvo atlikti. Tačiau šis prašymas taip pat buvo ignoruojamas, jį atmetant. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas vadovaujasi 2009-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, kuris priešingai nei kad nurodė teismas, neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes kaip jau buvo minėta, buvo tiriamos su šia byla nesusijusios aplinkybės. Tuo pačiu pažymėtina, kad specialisto išvadoje, kuria remiasi teismas, nebuvo tiriamas sandorių realumas, išvada padaryta vien remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno specialistui pateikta pradine, tinkamai nepatikrinta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatinėjamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą ar nebuvimą (2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-355/2004, teismų praktika Nr. 6), taikant analogiją, darytina išvada, tokie pat reikalavimai taikytini ir šiuo atveju. Todėl toks tyrimas yra nepakankamas išvadai dėl lėšų įgijimo apgaulei daryti.

Apelianto teigimu, šioje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad J. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per J. R. , atžvilgiu panaudojo apgaulę. Tuo tarpu esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, yra apgaulė. Pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis, J. D. , neigė, jog J. R. ar kuriam kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui davė nurodymus dėl piniginių lėšų pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Apklausiamas teisme, J. R. patvirtino, kad iš J. D. jokių nurodymų negavo. Todėl teismo išvada, kad J. R. buvo apgautas, yra nelogiška. Apelianto įsitikinimu, jeigu visgi laikyti, kad J. R. buvo suklaidintas ir realiai už pervestus 140000 Lt darbai, nepriklausomai nuo juos turėjusio atlikti/atlikusio subjekto, nebuvo padaryti, tokiu atveju J. R. suklaidinęs asmuo yra būtent B. I. , nes tik jis, o ne J. D. realiai kontroliavo gamyklos remonto darbus. Be to, aplinkybę, kad J. R. galėjo suklaidinti B. I. , netiesiogiai patvirtina L. Š. teiginiai, jog galimai B. I. klastojo jo parašus (t. 4, b.l. 236). Todėl nenustačius objektyvių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, negalimas J. D. nuteisimas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo J. D. kaltės padarius jam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos LR BK 182 str. 2 d., bei paskyrė bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, o jo kaltė, dalyvaujant šios nusikalstamos veikos padaryme, neįrodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pripažindamas J. D. kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų A. K. ir A. K. parodymais, paties nuteistojo J. D. bei liudytojo J. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadomis, 2007-11-16 Vilniaus apygardos teismo ir 2009-06-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiuose nustatytomis aplinkybėmis, taip pat kitais bylos nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais. Visi šie byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, dėl jų patikimumo kolegijai abejonių nekyla.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turinčias reikšmės savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” 2, 3 punktai).

Apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad J. D. , žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuose buvo nurodyta, kad ši įmonė atliko remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, yra netikri, t.y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių remonto darbų neatliko, pateikė juos pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. R. , kuris jų pasirašymo ir pinigų pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą metu nežinojo apie tai, kad minėti dokumentai yra netikri. Aplinkybes, jog būtent J. D. , o ne B. I. , kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, buvo tas asmuo, kurio prašymu buvo suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai, turėję patvirtinti remonto darbų atlikimo faktą, patvirtina liudytojų A. K. ir A. K. parodymai, kurie dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių yra nuoseklūs ir sutampantys. Iš liudytojo A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad nuo 2003 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju. J. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir jis vykdė visus pastarojo nurodymus. Sulčių spaudimo cecho atstatymo metu J. D. paliepimu turėjo vykdyti visus B. I. nurodymus. Šios gamyklos remonto lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą bei pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (t. 2, b.l. 5, 6, 7) surašė jis pagal J. D. prašymą (t. 5, b.l. 122-123, 125). Nors teisminio nagrinėjimo metu šis liudytojas negalėjo atsakyti, kas jam pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, kurie įrašyti minėtuose dokumentuos, tvirtindamas, kad tokių aplinkybių neatsimena, teismas pagrįstai rėmėsi A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, toje dalyje, kur jis nurodė, kad šiuos duomenis jis gavo iš J. D. (t. 2, b.l. 166-167). Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta daug suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų. Jis patvirtino, kad bendravo su J. D. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų, perduodavo J. D. suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau, kadangi yra suklastojęs labai daug PVM sąskaitų-faktūrų, konkrečių aplinkybių, kokių firmų vardu buvo šios PVM sąskaitos-faktūros neprisimena. Atsimena, kad J. D. buvo perduodami nelegaliai išgryninti pinigai, tačiau ar tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, neatsimena, bet tai galėjo būti būtent šių įmonių pinigai. Kiek atsimena, suklastotas PVM sąskaitas-faktūras J. D. rašydavo jo paties užsakymu, o asmens vardu B. I. nepažįsta (t. 5, b.l. 10-11). Tokius pat parodymus A. K. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 17-23, 25-30-32-45, 46-72).

Vertinant liudytojų A. K. ir A. K. parodymus visumoje, šie parodymai kolegijai abejonių nekelia, jie nuoseklūs, vieni kitus papildo ir sutampa su paties J. D. ikiteisminio tyrimo metu, pirminėse apklausose užfiksuotais parodymais. Kita vertus, ir pats apeliantas skunde nenurodo jokių šių liudytojų suinteresuotumą patvirtinančių objektyvių duomenų.

Liudytojo A. K. parodymus taip pat iš dalies patvirtina 2007-11-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės. Šiuo nuosprendžiu J. D. buvo nuteistas už 5 nusikalstamas veikas: sukčiavimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų klastojimą, kas patvirtina, kad pasirašant PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, suvokė, kad ši įmonė skirta klastoti dokumentus apgaule užvaldant svetimą turtą (t. 4, b.l. 64-108). Kolegijos nuomone, priešingai nei kad nurodo apeliantas, šiuo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai paneigia J. D. parodymus apie tai, kad jis nesuvokė, jog A. K. jam perduodami dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra netikri.

Pagal LR BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika, kuria kaltininkas savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas: suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, taip pat numatė, kad veikdamas tokiu būdu suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą. Kartu kaltininkas sukčiavimo atveju nori būtent apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Įrodant J. D. kaltę, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors J. D. parodymai viso bylos tyrimo bei teisme metu nebuvo vienodi, tačiau teismas juos išanalizavo ir rėmėsi tais, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes bei sutapo su kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. D. 2004-06-17 ir 2005-07-11 apklausų metu, apklausiamas įtariamuoju, pripažino savo kaltę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sukčiavimo bei davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 3, b.l. 113-114, 115-116). Tuo tarpu, bylos teisminio nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus pakeitė, kaltę visiškai neigdamas. Pasak kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo priverstas save apkalbėti, nes nenorėjo pakenkti kitiems asmenims (t. 5, b.l. 5-8, 23, 123-124). Tačiau toks paaiškinimas, kolegijos nuomone, yra nelogiškas. Analizuojant J. D. teisme duotus parodymus matyti, kad jis iš esmės neneigia PVM sąskaitos-faktūros Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir remonto darbus patvirtinančių dokumentų suklastojimo fakto, tačiau tvirtina, kad buvo apgautas B. I. , kuris tuo metu vienintelis rūpinosi remonto darbais. Šios versijos J. D. laikėsi viso bylos nagrinėjimo teisme metu, aiškindamas, kad būtent pastarojo nurodymus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. Š. , o jis yra niekuo dėtas. Jis J. R. ar L. Š. jokių nurodymų, susijusių su remonto darbais nedavė. Kokius veiksmų, susijusius su gamyklos atstatymu, ėmėsi B. I. , jis nesidomėjo, nes visiškai juo pasitikėjo. Matė, kad vyksta darbai, cechas buvo suremontuotas ir paleistas. Jeigu B. I. klastojo dokumentus, tai buvo paties B. I. sprendimas. PVM sąskaitos-faktūros, kuri vėliau buvo pripažinta suklastota, pasirašymo aplinkybių neatsimena. Mano, kad šią PVM sąskaitą-faktūrą, kaip ir kitus buhalterinius dokumentus sekretorė jam galėjo padėti ant stalo, ir jis, kaip ir kituose dokumentuose, užrašė rezoliuciją perduoti ją į buhalteriją. A. K. pažįsta, su juo kažkada bendravo dėl klausimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl klausimų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo nebendravo, PVM sąskaitų-faktūrų iš jo negavo. Vertinant šiuos parodymus byloje esančių įrodymų visumoje, akivaizdu, kad tokie nuteistojo parodymai neatitinka aukščiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Todėl teismo pagrįstai įvertinti kaip J. D. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2003-09-26 (t. 4, b.l. 3-6), kurios vieninteliu steigėju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2003-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas J. R. (t. 4, b.l. 8). 2003-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcinis kapitalas J. D. sprendimu buvo padidintas, įsigyti vieną akciją buvo pasiūlyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš paties J. D. teisme duoto paaiškinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tam, kad jos vardu būtų paimta paskola remonto darbams patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone. J. D. taip pat parodė, kad minėtą paskolą turėjo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. R. pasirašė 2003-10-27 statybos rangos sutartį sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti 140000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gaiviųjų gėrimų gamyklos (duomenys neskelbtini) km. Šalčininkų sen. Gamybos cecho ir buitinių patalpų remontą (t.2, b.l. 3-4). 2003 m. lapkričio mėn. (pažymoje data nenurodyta) J. R. pasirašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, patvirtindamas, kad remonto darbai 140000 Lt sumai, numatyti 2003-10-27 sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikti (t.2, b.l. 7), 2003-11-26 mokamuoju pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 140000 Lt (t.1, b.l.175), apmokant 2003-11-18 PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 2), kurioje yra J. D. rezoliucija pateikti minėtą PVM sąskaitą-faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai.

Įrodinėjant J. D. kaltę teismas pagrįstai rėmėsi 2006-06-27 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) statybos-remonto darbų ir paslaugų nebuvo atlikta, o PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitoje nurodytu ūkio subjektu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie paslaugų ir statybos-remonto darbų neatliko. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus įrašyti duomenys apie neįvykusią ūkinę operaciją (t.1, b.l. 152-156).

Iš 2006-03-27 specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas-faktūras Serijas LEB (duomenys neskelbtini), LEB (duomenys neskelbtini) ir darbų priėmimo aktus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų (atliktų darbų) neįsigijo, o PVM sąskaitose-faktūrose ir darbų priėmimo aktuose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitose nurodytu ūkio subjektu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris paslaugų neteikė. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas (t.2, b.l. 17-21).

Tai, kad remonto darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nebuvo atlikti taip pat patvirtina 2009-06-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis, turintis prejudicinę galią nagrinėjamam šioje byloje įvykiui, kuriuo nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, o darbai 140000 Lt sumai, nurodyti šioje PVM sąskaitoje-faktūroje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti. (t.5, b.l. 41 ).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, sugretinęs J. D. parodymus, taip pat palyginęs juos su kita objektyvia bylos medžiaga – liudytojų A. K. , A. K. parodymais, specialistų išvadomis, ankstesniais nuosprendžiais, kurie paneigia J. D. teisme duotus parodymus ir neabejotinai patvirtina, kad J. D. savo naudai apgaulės būdu, t.y. žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuose buvo nurodyta, kad ši įmonė atliko remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, yra netikri, pateikė juos pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. R. , ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė jai priklausančius 140000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nesant pagrindui. Tokiu būdu J. D. veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 140000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Apylinkės teismas, nustatydamas J. D. kaltę, pagrįstai nesivadovavo liudytojų J. R. , UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, ir L. Š. , UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, parodymais, nes duodami J. D. palankius parodymus, jie siekia padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš liudytojo J. R. parodymų, šis liudytojas, priešingai nei kad jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, kad visus remonto darbus ir dokumentų tvarkymo procesus kontroliavo ir jiems vadovavo B. I. . Nei J. D. , nei kitas asmuo nedavė jokių nurodymų vykdyti B. I. įsakymus. Matė, kaip B. I. būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir viskam vadovavo, todėl ir vykdė jo nurodymus. J. D. B. I. vadovavimui neprieštaravo. Vykdydamas B. I. nurodymus, pasirašinėjo pastarojo atneštus dokumentus nelabai gilindamasis į jų turinį, nes matė, kad remonto darbai iš tikrųjų vyksta. Pasirašinėjo PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo pavedimus, darbų atlikimo sąmatas. Su J. D. dėl šių remonto darbų iš esmės nebendravo. Taip pat nurodė, kad J. D. matė jo pasirašinėjamus dokumentus, nes visi sprendimai dėl dokumentų pasirašymo buvo priimami kolegialiai. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigia, nes apie B. I. minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis įrašytas nebuvo. Jam tyrėja neleido kalbėti apie B. I. (t. 5, b.l. 21-23). Gi, liudytojas L. Š. taip pat tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo B. I. , kurio nurodymu pasirašinėjo kažkokius dokumentus (t. 5, .l. 8-10). Tačiau tokie parodymai paneigti liudytojo A. K. parodymais bei iš dalies paties J. D. duotais parodymais, iš kurių matyti, kad J. D. buvo tinkamai informuotas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. nelegalią veiklą ir sutiko su jo pasiūlymu pasipelnyti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J. D. , būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini) investicija“ akcininku (per UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuri buvo įsteigta vien tam, kad paimti paskolą remonto darbams, buvo tas asmuo, kuris vienintelis turėjo galimybę kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Todėl J. D. paaiškinimas, kad pačiam įsteigus įmonę vienam tikslui – paskolai paimti ir paėmus paskolą, jis iš karto nustojo kontroliuoti jos veiklą, kuriai vystyti ir buvo paimta paskola, vertinamas kaip nelogiškas, paneigiamas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatydamas jo kaltę, teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi ankstesniais nuosprendžiais, nes jais nustatytos faktinės aplinkybės visiškai nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantas, aukščiau išdėstytos aplinkybės yra svarbios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio santykių nustatymui, nes kaip matyti iš minėtų nuosprendžių turinio, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku J. D. prisipažįsta bendradarbiavęs su A. K. , UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, klastojant dokumentus ir sukčiavus siekiant apgaule įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taigi, J. D. versija paneigiama ne tik liudytojo A. K. parodymais, bet ir 2007-11-16 Vilniaus apygardos teismo bei 2009-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais.

Kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo tvirtinimai, kad J. D. baudžiamąją atsakomybę (nevertinant kaltės klausimo) savaime pašalina aplinkybės, jog byloje nėra nukentėjusiojo pareiškimo apie nusikalstamą veiką, remonto darbai iš tikrųjų buvo atlikti, be to, nėra nustatyta, kad J. D. minėtu laikotarpiu būtų praturtėjęs 140000 Lt. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėju, pagrindiniu akcininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo J. D. . Ši aplinkybė liudija, kad J. D. pilnai kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. R. buvo paskirtas paties J. D. . Be to, iš J. R. parodymų analizės seka, kad jis siekia padėti J. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl visiškai akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nepateikė dėl to, kad ją atstovauti teisę turintys asmenys yra suinteresuoti, kad toks pareiškimas paduotas nebūtų. Be to, nukentėjusiojo pareiškimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. padarymo jo atžvilgiu nėra būtinas, bylą pagal nustatytus požymius gali pradėti prokuroras savo iniciatyva.

Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad remonto darbai buvo atlikti, taip pat nepašalina J. D. baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sukčiavimas, kaip nusikalstama veika, yra pripažįstamas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgijo ir turi pilną galimybę disponuoti pagrobtu turtu. Kaltininko veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kur, kaip ir kokiu būdu buvo panaudotas apgaule įgytas turtas. Šioje byloje nustatyta, kad J. D. apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, jo nusikalstama veika buvo baigta tuomet, kai jis atgavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus, todėl jo veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, kur ir kaip buvo panaudoti apgaule įgyti pinigai. Tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog J. D. būtų praturtėjęs 140000 Lt, priešingai nei kad teigia apeliantas, taip pat nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, o vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, o pateikia savas įrodymų ir faktinių duomenų vertinimo versijas, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos nuosprendyje išsamiai pateiktos motyvuotos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos prielaidomis ir samprotavimais, ikiteisminio tyrimo metu duotais klaidingais jo paties parodymais, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip J. D. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apelianto skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utarė:

nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėZenonas Birštonas