Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-03 · Byla Nr. ATP-466-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-03
Bylos Nr.
ATP-466-238/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02356-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-466-238/2016;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02356-2016-7;Procesinio sprendimo kategorija 48.8. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu A. V. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 straipsnyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 100 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. vasario 29 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama apie nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, kad prieš ją smurtauja buvęs sutuoktinis.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. Skunde nurodo, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 17.30 val., pas ją atėjo buvęs sutuoktinis A. V., atsinešė 2 litrus alaus, jį išgėrė ir pradėjo prie jos kabinėtis. Jie susikivirčijo ir ji pasakė, kad iškvies policiją, tuomet jis greitai išėjo. Teigia, kad policijos pareigūnų apgaudinėti nesiruošė ir gailisi, kad taip atsitiko. Taip pat nurodo, kad ji turi antros grupės invalidumą, jos materialinė padėtis yra sunki.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

A. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad buvęs sutuoktinis prie jos pradėjo kabinėtis, todėl ji iškvietė policiją, o policijos pareigūnų apgaudinėti nesiruošė. Tačiau iš vyriausiojo patrulio Mindaugo Kaniavos tarnybinio pranešimo dėl melagingo iškvietimo (b. l. 3) matyti, kad A. V. atvykus policijos pareigūnams rišliai negalėjo paaiškinti, dėl ko kvietė policiją ir kokios pagalbos norėjo, o paklausus, ar prieš ją buvo smurtaujama, ji atsakė, kad jokio smurto nebuvo, o prieš ją smurtautą buvo labai seniai. A. V. buvo nustatytas 1,62 promilių girtumo laipsnis (b. l. 4). Taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės išraše nurodyta, kad policija buvo iškviesta dėl to, jog prieš kelias minutes namuose buvęs vyras A. V. sumušė pranešėją kumščiais per galvą (b. l. 5). A. V. 2016 m. kovo 21 d. rašytame paaiškinime (b. l. 12) nurodė, jog pripažįsta, kad skambindama policijai žinomai melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, kad buvęs sutuoktinis prieš ją smurtauja, dėl pažeidimo gailisi.

Šių byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog A. V. suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, ir pateikė melagingus duomenis suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl jos veika pagal LR ATPK 186 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.

LR ATPK 186 straipsnyje nustatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų.

Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš nutarimo akivaizdu, kad už A. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes.

Teismas įvertino pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad A. V. paskirta LR ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį ir leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus LR ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo paskirta 100 eurų bauda yra artima sankcijoje nustatytam minimumui, todėl nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. A. V. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėjai taip pat išaiškintina, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė