Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. nutarties, kuria Zarasų rajono žemės ūkio bendrovei „Kriaunėnai“ iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius ir kt., dalies civilinėje byloje Nr. B2-2502-54/2006 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyriaus ieškinį atsakovui Zarasų rajono žemės ūkio bendrovei „Kriaunėnai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal pateiktą 2004 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudarė 56 393 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 31 093 Lt. Byloje yra UAB „Administravimas ir auditas“ bei UAB „Kitoks sprendimas“ prašymai skirti ŽŪB „Kriaunėnai“ bankroto administratoriumi. Duomenų, kad administratorių kandidatūros prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio ketvirtosios dalies normoms, teismas neturi. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau - Departamentas) pateikė teismui pranešimus, kuriais pritaria siūlomiems kandidatams administruoti ŽŪB „Kriaunėnai“. Pagal internetiniame Departamento tinklalapyje pateiktus duomenis UAB „Bankrovita“ ir UAB „Kitoks sprendimas“ dirba po vieną bankroto bylų administratorių, neskaitant kitų darbuotojų, tuo tarpu UAB „Administravimas ir auditas“ užregistruoti net keturi administratoriai. Lyginant vienam administratoriui tenkantį administruojamų įmonių kiekį, mažiausią darbo krūvį šiuo metu turi UAB „Administravimas ir auditas“. Pastaroji įmonė turi ir didžiausią baigtų administruoti įmonių sąrašą, taigi ir didžiausią patirtį. Teismas, susipažinęs su kandidatų į administratorius detalia informacija apie juridinius asmenis, jų darbuotojus, vykdomas ir baigtas bankroto procedūras, nutarė, kad UAB „Administravimas ir auditas“ tinkamai gins įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus.

1. Teismas, spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinant kiekvieną svarbią tinkamam šio klausimo išsprendimui aplinkybę. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad didžiausias ŽŪB „Kriaunėnai“ kreditorius VSDFV Zarasų skyrius pasitiki siūlomo administratoriaus UAB „Bankrovita“ darbu ir kvalifikacija, bei mano, kad šis administratorius sąžiningai ir nešališkai vykdys bankroto įstatyme numatytas pareigas.

2. ĮBĮ 5 straipsnio pirmoje dalyje yra išvardyti asmenys, galintys siūlyti administratoriaus kandidatūrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kas iš įstatyme nurodytų asmenų pasiūlė administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ kandidatūrą. Administratorius sužinojo apie bankroto bylą iš nemokios įmonės valdymo organų arba kitų suinteresuotų asmenų nenorinčių viešintis, ir ši aplinkybės sukuria prielaidą teigti, kad teismo paskirtas administratorius gali sukliudyti išsiaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesams.

3. Teismas nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad teismo paskirtas administratorius turi didesnę kvalifikaciją nei ieškovo pasiūlytas administratorius UAB „Bankrovita“. Aplinkybė, kad UAB „Bankrovita“ dirba vienas administratorius, o UAB „Administravimas ir auditas“ užregistruoti keturi administratoriai, nėra pagrindas teigti, kad darbas bus atliktas kvalifikuočiau ir geriau. UAB „Administravimas ir auditas“ įgalios vieną konkretų administratorių, kuris ves šią bankroto bylą, todėl negalima teigti, kad dirbančių administratorių skaičius turi įtakos jų kvalifikacijai. Be to, UAB „Bankrovita“ baigė septynias bankroto bylas, tuo tarpu UAB „Administravimas ir auditas“ vienam administratoriui tenka 12 baigtų bylų, tad negalima teigti, kad teismo paskirtas administratorius turi daugiau patirties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtosios dalies 1 punktas nustato, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ 11 straipsnio antroji dalis asmeniui, pateikiančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, suteikia teisę pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, kurią taip pat gali pateikti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti asmenys (kreditorius, savininkas, įmonės administracijos vadovas). Pažymėtina, kad ĮBĮ suteikia teismui diskrecijos teisę, skiriant bankroto administratorių (11 str. 2 d.). Tokia teismui suteikta teisė užtikrina galimybę parinkti nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuomet, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų arba padaroma išvada, kad teismo paskirtas administratorius dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalės tinkamai atlikti ĮBĮ nustatytų pareigų, tinkamai atstovauti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditorių interesams.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ ĮBĮ nustatytus reikalavimus atitinka – UAB „Administravimas ir auditas“ sutinka teikti ŽŪB „Kriaunėnai“ bankroto administravimo paslaugas (b. l. 22), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas leidimas Nr. 47a, suteikiantis UAB „Administravimas ir auditas“ teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (b. l. 23), administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ kandidatūra yra suderinta su Departamentu (b. l. 31). Aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kurios būtų kliūtis UAB „Administravimas ir auditas“ paskirti ŽŪB „Kriaunėnai“ administratoriumi, nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie aplinkybes, kurios trukdytų šiai bendrovei tinkamai ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūras, vadovaujantis nešališkumo principu. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų motyvų, jog teismo paskirtas administratorius netinkamai gintų visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises.

Kadangi ĮBĮ suteikia asmeniui, pateikiančiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tik teisę pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, o ĮBĮ nenustato pirmumo teisės nei vienam iš asmenų, parenkant administratoriaus kandidatūrą, teismas gali administratoriumi paskirti ir kitą asmenį. Todėl atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“, kurio nesiūlė ieškovas ar kiti ĮBĮ 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti asmenys.

Atskirojo skundo argumentas, kad teismo paskirtas administratorius, apie bankroto bylą sužinojęs iš nemokios įmonės valdymo organų arba kitų suinteresuotų asmenų, nenorinčių viešintis, gali sukliudyti išsiaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesams, paremtas tik subjektyvaus pobūdžio prielaidomis bei samprotavimais ir pats savaime neduoda jokio pagrindo manyti, kad ŽŪB „Kriaunėnai“ nebus tinkamai administruojama.

Apelianto argumentas, kad teismas paskyrė faktiškai daugiau patirties neturintį administratorių, tad ir ne ką kvalifikuotesnį administratorių, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl įmonės administratoriaus paskyrimo.

Apeliantas, ginčydamas teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūrą, nenurodė tokių svarių motyvų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo jam suteikta diskrecijos teise, šią teisę būtų įgyvendinęs netinkamai ir pažeidęs bankroto administratoriaus skyrimui keliamus tikslus ir uždavinius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės bankroto administratorius yra įmonės valdytojas, turintis įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktus įgalinimus įmonės bankroto procese, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo skaidrumas bei sklandumas. Todėl ĮBĮ yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo. Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės bankroto administratoriaus skyrimo išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nuta r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.