Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, nagrinėdamas nukentėjusiųjų A. Ū. ir R. Ū. (toliau – nukentėjusieji) privataus kaltinimo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusieji privataus kaltinimo tvarka pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti V. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo, pripažinti nukentėjusiuosius civiliniais ieškovais ir priteisti A. Ū. 1000 eurų neturtinės, o R. Ū. 1804,06 eurus turtinė žalos atlyginimą.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Kaip matyti iš skundo turinio, tarp nukentėjusiųjų ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo V. K. yra susiklostę civiliniai sutartiniai santykiai. V. K. buvo patikėta suremontuoti R. Ū. automobilį. Nukentėjusių teigimu, remontas buvo nekokybiškas, todėl V. K. automobilį remontavo pakartotinai. Pakartotino remonto metu tarp šalių kilo ginčas dėl suteiktų paslaugų kokybės ir netinkamos automobilio priežiūros, todėl R. Ū. kreipėsi į policiją ir, jai padedant, atsiėmė savo turtą. Nekokybiškas automobilio remontas ar netinkamas paslaugos suteikimas suteikia pagrindą nukentėjusiajam asmeniui reikalauti žalos atlyginimo, bet tai nėra nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiesiems išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytas civilinių teisių gynimas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius) (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), todėl dėl žalos atlyginimo apgadinus automobilį, jie turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso numatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ne kiekvienas žmogaus poelgis pripažįstamas esąs nusikalstamas, ne visi socialiai žalingi poelgiai tampa nusikalstamomis veikomis. Tik labai mažai daliai žmonių žalingų poelgių suteikiamas nusikalstamos veikos statusas, kiti žalingi poelgiai tampa administraciniais, drausminiais nusižengimais ar civiliniais deliktais.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. Ū. ir R. Ū. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.