- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-18966-947/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09217-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- B. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. B., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. A. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po savo motinos B. B. mirties priėmė faktiškai valdyti mirusiosios palikimą:
- (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini )dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė šias faktines aplinkybes:
- pareiškėjos motina B. B. mirė (duomenys neskelbtini), palikėja buvo parašiusi testamentą, kuriuo savo asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, dalį jai priklausančių pastatų paliko pareiškėjai;
- pareiškėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2001 metais į notarą, tačiau iki galo reikalingų dokumentų paveldėjimui nesusitvarkė;
- pareiškėja yra teisiškai neišprususi ir manė, kad testamento užtenka turėti nuosavybę, galvojo, kad užvedus paveldėjimo bylą, visą dokumentaciją sutvarkys ir turtą įregistruos notaras, tačiau klydo;
- pareiškėja su turtu neatliko jokių juridinių veiksmų, tik namo bendraturtei pareiškus pageidavimą atidalinti namo ir kiemo statinių dalis paaiškėjo, kad palikėjos B. B. turtas vis dar yra registruotas palikėjos vardu;
- pareiškėja nuo motinos mirties momento faktiškai valdo visą pareiškėjos mirusiai motinai priklausiusį turtą, moka mokesčius, prižiūri namo dalį ir kiemo statinius.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Nurodė, jog tėvas V. B. po savo mirties jam priklausantį turtą dalimis testamentu paliko sutuoktinei B. B., pareiškėjai (dukrai) ir sūnui V. B.. Motina B. B. po savo mirties jai priklausančią turto dalį testamentu paliko pareiškėjai. Po motinos mirties pareiškėja paliktu turtu naudojosi, jį valdė. Motinos laidotuvėmis rūpinosi pareiškėja. Komunalinių mokesčių skolos už paliktą turtą nėra. Šiuo metu pareiškėja gyvena ten pat, kur gyveno mama, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu pareiškėja gyvena nuo 14 metų. Pareiškėja kartu rūpinasi ir brolio V. B. turto dalimi.
4. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas A. Š. 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. B. palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai atitinka tikrovę, neprieštarauja, kad būtų patenkinti pareiškėjos prašymai. Nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja.
7. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. B. ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui. Apie teismo posėdį suinteresuotiems asmenims pranešta teismo šaukimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos, jos atstovo pateiktų paaiškinimų, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. B., tai patvirtina byloje pateiktas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymos duomenimis, B. B. susilaukė dviejų vaikų – V. B. ir B. A. Palikėjos sūnus V. B. byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu.
10. Palikėja B. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, dalį jai priklausančių pastatų, paliko pareiškėjai. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro pažyma, patvirtinanti, jog po B. B. mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl palikimo kreipėsi testamentinė įpėdinė dukra B. A., kitų įpėdinių pagal testamentą nėra. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
11. Byloje taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo patvirtinama, jog po V. B. (pareiškėjos tėvo ir palikėjos sutuoktinio) mirties viso palikimo paveldėtojais yra sutuoktinė B. B., sūnus V. B. ir dukra B. B. (A.).
12. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, palikėjos B. B. vardu registruotas turtas adresu (duomenys neskelbtini):
- (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo ir manė, kad testamento užtenka turėti nuosavybę, o užvedus paveldėjimo bylą, visą dokumentaciją sutvarkys ir turtą įregistruos notaras. Pareiškėja nuo motinos mirties momento faktiškai valdo visą pareiškėjos mirusiai motinai priklausiusį turtą, moka mokesčius, prižiūri namo dalį ir kiemo statinius.
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos mamai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
15. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
16. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
17. Palikimą po savo motinos mirties pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji toliau naudojosi ir valdė kaip savo palikėjai priklausantį turtą, gyveno B. B. priklausančiame turte, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namo dalį ir kiemo statinius. Kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po B. B. mirties, neišreiškė. Suinteresuoti asmenys V. B. ir VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po motinos B. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, pareiškėja išreiškė savo valią priimti B. B. palikimą per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą jai nebuvo išduotas.
18. Įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po motinos B. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
19. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas yra tenkintinas.
20. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A., gimusi (duomenys neskelbtini), po motinos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą adresu (duomenys neskelbtini), pradėjusi palikimą faktiškai valdyti, o būtent:
- (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.