Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-248/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-13
Bylos Nr.
1A-248/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Viktoras Kažys, Linas Šiukšta
Nuteistasis
L. R.
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-248/2006Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Viktoro Kažio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,vertėjai Vladislavai Tumas,teisės medicinos ekspertui Jūriui Plentai,nuteistajai L. R. ,gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas taikytų procesinių prievartos priemonių sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2006 m. vasario 9 d. Kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas, kol įsiteisės nuosprendis. Iš L. R. nukentėjusiajam V. K. priteista 978 Lt 22 ct (devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 22 centai) padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteista už tai, kad 2005 m. liepos 12 d. tarp 16.00 – 17.30 val. savo buto, esančio Vilniaus g. 28-2, Pabradės m., Švenčionių r., virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia dūrė peiliu savo vyrui I. R. į krūtinę ir tuo padarė kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės žaizdą su poraktikaulinės arterijos ir krūtinplėvės bei II dešinio šonkaulio sužalojimais, kas sukėlė ūmų išorinį ir vidinį nukraujavimą, dėl ko nukentėjusysis vietoje mirė, t.y. nužudė I. R. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistoji L. R. mano, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, todėl prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu priėmė ne surinkęs ir ištyręs tiesioginius jos kaltę patvirtinančius įrodymus, o vadovaudamasis klaidingai interpretuojamomis prielaidomis, ką, pasak nuteistosios, teismas tiesiogiai ir pažymėjo savo nuosprendyje, teigdamas, kad „išdėstytos aplinkybės rodo, kad niekas kitas išskyrus kaltinamąją L. R. , nužudyti I. R. negalėjo, o tai tolygu tam, kad I. R. nužudė būtent kaltinamoji L. R. “. Nuteistoji L. R. skunde mano, kad net ir šios prielaidos, kuriomis rėmėsi teismas rodo, kad ne ji nužudė I. R. ir kad mirtinas smūgis peiliu jam buvo suduotas ne L. R. priklausančio buto virtuvėje.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad policijos komisariato informacijos žurnale, kuris byloje figūruoja kaip jos kaltės įrodymas tik teigiama, kad ji pranešė aptikusi savo namuose savo vyro I. R. lavoną, kas iš esmės atitinka teisybę, tačiau, nuteistosios nuomone, priešingai nei teigia teismas, ne įrodo jos kaltę, o ją paneigia. Nuosprendyje remiamasi liudytojo L. K. parodymais, kuris taip pat matė tik įvykio pasekmes - t.y. I. R. lavoną, tačiau, pasak apeliantės, jo parodymuose nėra nieko, kas leistų teigti, jog ji yra kalta nužudžiusi savo vyrą. L. R. taip pat nurodo, kad jos motinos S. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, paneigė jos kaltę, tačiau teismas rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (nors ir juose ji tiesiogiai nenurodo mačiusi L. R. žudant I. R. ), tačiau, L. R. manymu, šie parodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja S. P. savo parodymuose patvirtino, kad I. R. ieškojo nežinomi asmenys ir grasino su juo susidoroti už skolas.

Pasak nuteistosios, jos kaltės nepatvirtino ir liudytoja N. C. . Tačiau ji parodė mačiusi prie namo du įtartinus vyriškius. Prieš pat L. R. išbėgant iš namų kviesti pagalbos, N. C. sėdėjo ant laiptelių greta savo namų, tačiau jokio triukšmo negirdėjo, nors iš teismo medicininės ekspertizės išvados aišku, kad po jam padaryto sužalojimo I. R. kurį laiką galėjo judėti, šaukti, gintis.

Apeliantė skunde nurodo, jog liudytoja V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną prie parduotuvės ji matė I. R. besiginčijanti su dviem vyrais o po to jų velkamą už parankių namų link.

Nuteistoji L. R. teigia, kad visi šie byloje surinkti įrodymai ne kaltina ją, o patvirtina tai, kad I. R. grįžo namo jau sužeistas ir mirė ant jos rankų. Tai paaiškina ir rastus ant jos drabužių jo kraujo pėdsakus. Ant virtuvėje buvusio peilio rastas kraujas, nes, pasak nuteistosios, ji pati tą peilį, paėmusi kruvina ranka, padavė atvykusiems pareigūnams jų prašymu. Versiją apie tai, kad I. R. už skolas persekiojo, ne kartą sumušė nepažįstami vyriškiai patvirtina visa eilė liudytojų, o taip pat teismo medicinos specialistas, jo lavone radęs kelių dienų senumo sumušimo žymes.

Apkaltinamajame nuosprendyje teismas rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada bei jo duotais teisme parodymais, iš jų darydamas kategorišką išvadą, kad I. R. galėjo būti sužalotas tik L. R. buto virtuvėje, tačiau, apeliantės manymu, tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Specialisto išvadoje teigiama, kad po gautų sužalojimų I. R. galėjo nuo kelių iki keliasdešimties minučių atlikti savarankiškus sąmoningus veiksmus, t.y. judėti,, šaukti ir pan. Teismo posėdyje specialistas davė tikėtiną, o ne kategoriška išvadą, kad I. R. buvo sužalotas L. R. priklausančio buto virtuvėje. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas teismo posėdyje teigė, jog atvykus į įvykio vietą, jį nustebino nedidelis virtuvėje buvusio kraujo kiekis, nepaisant to, kad tuo metu ekspertas negalėjo žinoti, kad I. R. pažeista arterija (taigi, kraujavimas turi būti labai stiprus). L. R. manymu yra akivaizdu, kad namo I. R. grįžo jau nukraujavęs (todėl kraujo buvo nedaug) ir todėl tuoj pat nukrito. Nuteistoji taip pat nurodo, jog medicinos specialistas teismo posėdžio metu (ir pirminėje savo išvadoje) teigė, kad I. R. lavone rasti sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje. Išvadoje taip pat teigiama, kad: „kokioje padėtyje buvo užpuolikas (jei toks buvo), nustatyti negalima“, taigi, specialistas iš viso abejoja, ar tai buvo užpuolimas.

L. R. manymu, net ir ne specialistui aišku, kad smūgio kanalo kryptis - dešiniame petyje, iš viršaus žemyn, iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę - labiausiai tikėtina užpuolikui būnant už aukos nugaros ir smogiant dešine ranka, tuo tarpu kaltinimas teigia, kad ji smūgį sudavė iš priekio. Be to byloje yra nustatyta, kad ji kairiarankė. Dėl virtuvėje rasto peilio kaip nusikaltimo padarymo įrankio specialistų išvados taip pat nėra kategoriškos.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad prisipažinimą padarius jai inkriminuotą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu ji davė ne savo noru ir jis buvo išgautas neteisėtais būdais.

L. R. nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi įvykio vietos apžiuręs protokolu, kuriame teigiama, kad aplink namą, takelyje link buto, ant gatvės, šaligatvyje ir prie buto durų jokių kraujo ar kitų nusikalstamos veiklos pėdsakų nerastą. Apeliantė iškelia versiją, kad I. R. galėjo namo grįžti ir kitais keliais, pvz. per daržus, kaip jis dažniausiai ir darydavo.

Apeliantė nurodo, jog tai, kad ji I. R. nežudė, rodo ir jos elgesys po įvykio, kai ji nedelsiant puolė ieškoti pagalbos, kviečiau greitąją pagalbą, policiją, pati bandė gaivinti I. R. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad aplink namą, kuriame rastas I. R. lavonas, takelyje link buto, ant gatvės , šaligatvyje prie buto durų, jokių kraujo pėdsakų nebuvo. Buto verandoje, iš kurios patenkama į virtuvę, taip pat nerasta kraujo ar kitų nusikaltimo pėdsakų (b. l. 4-15, t. 1).

Iš teisės medicinos specialisto išvados Nr. M 1511/05 (01) matyti, kad I. R. mirė dėl kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės žaizdos su poraktikaulinės arterijos ir krūtinplėvės bei II dešinio šonkaulio sužalojimais, kas sukėlė ūmų išorinį ir vidinį nukraujavimą. Po sužalojimo iki mirties, kuri galėjo įvykti keliolikos - keliasdešimties minučių laikotarpiu, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, t.y. judėti, šaukti ir pan. (b. l. 18-25, t. 1).

Teisės medicinos specialistas J. Plenta teisme patvirtino šias išvadas, be to, paaiškino, kad po arterijos sužalojimo labai stiprus kraujavimas būna tik kelias minutes, po to kraujo spaudimas krenta ir kraujas iš sužalojimo vietos bėga srovele. Jei nukentėjusysis būtų sužalotas ne jo radimo vietoje, tai įvykio vietoje rastų kraujo pataškymų nebūtų. Ant sienos ir spintelių buvo rastas grynas, o ne atskiestas kraujas.

Šie duomenys paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad I. R. galėjo būti sužalotas ne lavono radimo vietoje, o kur nors kitur ir grįžti namo jau sužalotas. Tokią išvadą patvirtina kraujo nebuvimas kitose namo patalpose ir aplink namą, ribotos nukentėjusiojo galimybės atlikti aktyvius veiksmus po sužalojimo ir arterijos sužalojimą atitinkantys kraujo pėdsakai buto virtuvėje. Apeliantės iškelta versiją, kad I. R. galėjo namo grįžti ir kitais keliais, pvz. per daržus, jau minėtos išvados nepaneigia, nes kol patektų į buto virtuvę, jam bet kokiu atveju būtų tekę prieiti prie namo durų, pereiti verandą, o šios vietos ir jų aplinka įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtos. Apžiūros metu konstatuota, kad ir ten kraujo pėdsakų nerasta, nors iš specialisto paaiškinimo bei buto virtuvėje užfiksuotų kraujo pėdsakų matyti, kad kraujavimas buvo gana stiprus.

Kadangi buto virtuvėje rasti gryno, o ne vandeniu atskiesto kraujo pėdsakai, atmetama galimybė, kad šie pėdsakai galėjo gautis nuteistajai bandant gaivinti I. R. ir pilant ant jo vandenį.

Nėra pagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog įvykio vietoje teisės medicinos specialistą nustebino mažas kraujo kiekis. Pastarasis paaiškino, kad kraujo buvo pakankamai, jo daug buvo ant kilimo ir rūbuose.

Išvadą, kad I. R. buvo mirtinai sužalotas buto virtuvėje netiesiogiai patvirtina ir tai, kad įvykio vietoje rastas peilis su kraujo pėdsakais. Iš specialistų išvadų seka, kad ant šio peilio rastas kraujas gali priklausyti I. R. , o pastarajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti šiuo peiliu. L. R. I. R. teiginys, jog net ir ne specialistui aišku, kad smūgio kanalo kryptis - dešiniame petyje, iš viršaus žemyn, iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę - labiausiai tikėtina užpuolikui būnant už aukos nugaros ir smogiant dešine ranka, nėra pagrįstas, nes iš teisės medicinos specialisto išvados Nr. M 1511/05 (01) matyti, kad I. R. sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje, o kokioje padėtyje buvo užpuolikas, nustatyti negalima. Todėl L. R. I. R. teiginys, jog būdama yra kairiarankė, negalėjo padaryti tokių sužalojimų, taip pat nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje liudytojo L. K. parodymais rėmėsi tik tiek, kad jie patvirtino įvykio pasekmes - t.y. I. R. lavono radimą virtuvėje, todėl šie parodymai apeliantės kaltę nei patvirtina, nei paneigia. Apeliantė be pagrindo teigia, kad jos motinos S. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, paneigė jos kaltę ir kad teismas rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, be to, nurodydama, jog šie parodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teisme duoti S. P. parodymai apie įvykį nėra informatyvūs. Ji parodė, kad atėjusi pas apeliantę matė virtuvėje gulintį I. R. ir net namatė, kad jis sužeistas. Apie tai kas atsitiko, nuteistoji nepasakojo. Taigi, ir šios liudytojos parodymai teisme apeliantės kaltę nei patvirtina, nei paneigia, o ikiteisminio tyrimo metu duotais šios liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.

Minėta liudytoja dar parodė ir tai, kad maždaug mėnuo iki įvykio I. R. ieškojo kažkokie nepažįstami vyrai, reikalavo už kažką atsiskaityti, tačiau pirmosios instancijos teismas to pagrįstai nesusiejo su I. R. nužudymu 2005-07-12. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja S. P. nurodė, jog tą įvykio dieną, nors ir gyvena tame pačiame name, kažkokių nepažįstamų vyriškių nematė. Su įvykiu pagrįstai nesusieti ir liudytojos V. K. parodymai apie tai, kad įvykio dieną ji matė kaip du vyrai nuo parduotuvės pusės link apeliantės namų už parankių vedė (o ne vilko, kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde) I. R. bei liudytojos N. C. parodymai apie tai, kad įvykio dieną iki apeliantės namų atėję du vyrai ieškojo I. R. . Minėtos liudytojos ar kiti įrodymų šaltiniai nesuteikė jokios informacijos apie tų nepažįstamų asmenų kokius nors prieš I. R. nukreiptus veiksmus. Be to, ryšio tarp ir I. R. nužudymo ir tų nepažįstamų asmenų nebuvimas seka ir iš pačios nuteistosios parodymų.

Tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų L. R. parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad į namus I. R. grįžo vienas pats ir 2005-07-12 po pietų su nepažįstamais asmenimis I. R. buto virtuvėje susitikęs nebuvo, o virtuvėje be I. R. buvo tik ji viena. Atsižvelgiant į jau aptarus įrodymus, kad I. R. buvo mirtinai sužalotas būtent buto virtuvėje, pirmosios instancijos teismo išvada, kad niekas kitas kaip nuteistoji sužaloti I. R. negalėjo, yra logiška ir teisinga. Ši išvada remiasi bylos aplinkybių visumos ir įrodymų analize, todėl apeliaciniame skunde ji be pagrindo vertinama kaip spėjimas ar prielaida. Nuteistosios elgesys po įvykio jos kaltumo nepaneigia.

Nuteistosios veika kvalifikuota teisingai, jai paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatas, ji nėra per griežta ir nešvelnintina. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjai:Aloyzas Kruopys Viktoras KažysLinas Šiukšta