Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-450/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-21
Bylos Nr.
2K-450/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislovas Ranonis (pirm.), Alvydas Pikelis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Nuteistasis
A. A., D. G., R. G., A. B., M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-450/2008Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.1; 2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 11 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti D. G., R. G., A. B. ir M. M., o M. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, tačiau kasacinių skundų dėl jų nepaduota.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 21 d. apie 1 val. Šiaulių m. Pitmiškių gatvėje, automobilyje „VW Golf“, kurio valstybinis registracijos numeris ir savininkas nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su M. D. ir nenustatytu asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. Ū.: tyrimo nenustatytas asmuo laikė jį už pečių, A. A. grasino metaliniu kirvuku, o M. D. lenktiniu peiliuku smogė į dešinį petį bei sudavė jam vieną smūgį į galvą, taip padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, durtinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, nežymiai sutrikdė sveikatą, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė T. Ū. asmens dokumentus bei 515 Lt litų vertės turtą.

A. A. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. sausio 3–osios naktį, veikdamas bendrininkų grupe su M. D. ir R. G., Šiauliuose prie Architektų g. 46 namo pagrobė ten stovėjusio UAB „Stilsas“ automobilio „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinius posūkių žibintus, kurių vertė 481,72 Lt.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartį ir jį išteisinti. Su šiais teismų sprendimais jis nesutinka motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė eilę baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą, jų neištaisė.

Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl T. Ū. turto ir dokumentų pagrobimo plėšimo būdu grindė kito kaltinamojo M. D. parodymais, taip pat nukentėjusiojo pareiškimu, jo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada. Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog T. Ū. parodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą, negalėjo būti pripažinti įrodymais ir panaudoti teismui grindžiant savo išvadas, kurios padarytos pažeidžiant BPK 20, 242, 276 ir 301 straipsnių nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus dėl pažeistų BPK atitinkamų straipsnių nuostatų atmetė nurodęs, jog nuosprendyje A. A. kaltė grindžiama tiesioginiais įrodymais ir, nors nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių teisme neapklaustas, jo parodymai ištirti ir patikrinti kitais bylos duomenimis, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kasatoriaus manymu, teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo parodymais. Abiejų instancijų teismų pozicija pažeidžia BPK 301 straipsnio nuostatas, draudžiančias nuosprendį grįsti teisme neišnagrinėtais įrodymais. T. Ū. teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją neapklaustas, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu abstraktūs, neišsamūs ir prieštaringi, nes protokole–pareiškime jis nurodė, kad jį apiplėšė keturi asmenys, o apklausoje - kad du asmenys. Šių prieštaravimų pašalinti, jo parodymų patikrinti ir įvertinti kitų įrodymų kontekste bei pripažinti teismo gautus duomenis įrodymais, nukentėjusiojo neapklausus teisme, o tik perskaičius jo parodymus, negalima, todėl pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Byloje neatlikta nei akistata tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo, nei asmens parodymas atpažinti, nors šie proceso veiksmai taip pat reikštų nukentėjusiojo parodymų patikrinimą. Šie pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai. Kasatoriaus manymu, dėl šių pažeidimų ir neišsiaiškintų aplinkybių, ar nukentėjusiojo turtas buvo užvaldytas prieš grasinimą kirvuku ir peiliuku bei peiliuko panaudojimą, ar po to, neradus nusikaltimo įrankių, neatlikus ekspertizės, neturint specialisto išvados ir neįrodžius visų veikos kvalifikavimui būtinų požymių, jo veika neteisingai kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes nenustatyta, ar daiktai, kuriais pasinaudota prieš nukentėjusįjį, yra nešaunamasis ginklas, peilis ar kitas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas. Kasatorius pažymi, kad teismas jo kaltę grindė tuo, kad jis neatskleidė, kur buvo ir ką veikė nusikaltimo padarymo metu, taip perkeldamas kasatoriui pareigą įrodinėti, kad jis nekaltas. Kasatorius tvirtina neatsimenantis, ką jis veikė tuo metu, bet tvirtai žinantis, jog šio nusikaltimo nepadarė.

Kasatorius mano, kad pagrindu pripažinti jį kaltu negali būti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. D. parodymai bei jo akistatos su kasatoriumi ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriais, pažeisdami BPK 20 straipsnio ir BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, rėmėsi teismai. Asmens, kuriam taikytas BK 39¹ straipsnis, parodymai pripažintini įrodymais tik tada, kai juos patvirtina kiti bylos duomenys. M. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas iš esmės yra tas pats įrodymų šaltinis, kaip ir jo parodymai, kada jis nurodo nusikaltimo vietą, būdą, pagrobtus daiktus, tačiau neįrodo kasatoriaus kaltės dėl padaryto plėšimo. Dėl UAB „Stilsas“ automobilio žibintų vagystės teismai rėmėsi išimtinai atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. parodymais, nesant kitų kasatoriaus kaltės įrodymų. Skunde pažymima, kad net pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien paties kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, jei to nepatvirtina kiti įrodymai, juolab įrodinėjant kito kaltinamojo kaltę.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo A. A. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas: Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutarties dalis naikintina ir šio nuteistojo apeliacinis skundas perduotinas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Tokia išvada motyvuojama BPK 305 ir 320 straipsnių pažeidimais, padarytais Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendyje ir neištaisytais Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. A. pripažintas kaltu, be kitų nusikaltimų, ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už automobilio priekinių posūkių žibintų vagystę, tačiau aprašomojoje nuosprendžio dalyje dėl šio kaltinimo nėra išdėstyta nei A. A. pozicija, nei jo parodymai. Šioje nuosprendžio dalyje nėra duomenų apie tai, kad teismas sprendė klausimą dėl A. A. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, analizavo įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius jo kaltę, aptarė veikos kvalifikavimo teisingumą. Teismas nurodė atitinkamus motyvus ir įrodymus vien dėl M. D. ir R. G. Todėl nuosprendyje išdėstytos išvados dėl A. A. kaltumo padarius šį nusikaltimą nepagrįstos teisingai įvertintais įrodymais. Nesilaikyta ir teismų praktikoje įsitvirtinusios nuostatos, kad pripažįstant kelių kaltinamųjų kaltę dėl kelių nusikalstamų veikų teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir kiekvieno kaltinamojo. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius nusikaltimus ir prašė jį išteisinti. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad A. A. kaltė dėl padaryto plėšimo nustatyta pagrįstai ir ši veika kvalifikuota teisingai, tačiau neišdėstė jokių motyvų, susijusių su kita nuosprendžio dalimi, kurioje A. A. pripažintas kaltu padaręs automobilio žibintų vagystę. Tokiu būdu visiškai nepasisakyta dėl vieno iš esminių A. A. apeliacinio skundo argumentų, taip šis skundas liko neišnagrinėtas, o neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų skundas pripažįstamas neišnagrinėtu. Toks BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas A. A. atžvilgiu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, nors į ją buvo nurodyta A. A. apeliaciniame skunde. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra visiškai aiški ir dėl to, kad joje ne visuomet nurodomas pilnas A. A. vardas, nors byloje buvo dar vienas kaltinamasis – A. A., taigi šių asmenų vardo inicialai sutampa.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. A. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas įrašas apie tai, kad teismas nustatė, jog M. D., A. A. ir R. G. 2006 m. sausio 3-sios naktį, veikdami bendrininkų grupe, iš automobilio „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Stilsas“ ir stovėjusio Šiauliuose, prie Architektų g. namo Nr. 46, išėmę pagrobė automobilio priekinių posūkių žibintus, kurių vertė 481,72 Lt. Šiame nuosprendyje teismas, analizuodamas ir vertindamas įrodymus bei duodamas padarytų veikų juridinę kvalifikaciją, specialiai išskyrė teksto fragmentą, skirtą būtent automobilio žibintų vagystei. Jame A. A. minimas tik aprašant kito kaltinamojo – M. D. – parodymus. Teismui nustačius, kad šią vagystę padarė bendrininkų grupė, bendrininkais įvardyti vien tik M. D. ir R. G. Šis nuosprendžio teksto fragmentas baigiamas išvada, kad teismo ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta esant įrodyta kaltinamųjų M. D. ir R. G. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ir A. A. taip pat pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Iš kaltinamųjų M. D., R. G. ir A. A. priteista solidariai atlyginti UAB „Stilsas“ patirtą žalą.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde ginčija padaręs žibintų vagystę iš UAB „Stilsas“ priklausančio automobilio. Jis nurodo, kad teismas, nuosprendyje vertindamas įrodymus ir pripažindamas M. D. ir R. G. kaltę dėl šios vagystės, apelianto net nemini, tačiau rezoliucinėje dalyje jį pripažįsta kaltu dėl šios veikos ir skiria bausmę.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje, aprašant apelianto A. A. skundą, yra pastraipa, kurioje šis argumentas pateikiamas visiškai aiškiai. Nutartyje pakartojama apelianto nuoroda į tai, kad teismas, vertindamas ir analizuodamas įrodymus, aptardamas kaltininkų veiksmus, jo kaip nusikaltimo bendrininko net nemini, neįvardija, kokius gi nusikalstamus veiksmus atliko būtent jis, kalba tik apie M. D. ir R. G., taigi nėra aišku, koks ryšys su šia nusikalstama veika sieja jį ir kitus asmenis. Atsakydamas į šį skundą, apeliacinės instancijos teismas specialiai pasisakė ir dėl UAB „Stilsas“ priklausančio automobilio žibintų vagystės, tačiau šiame nutarties teksto fragmente nuteistojo A. A. taip pat nepaminėjo. Taigi į šį teismui žinomą konkretų ir svarbų skundo argumentą nebuvo atsakyta. Tai laikytina esminiu BPK nuostatų, reglamentuojančių baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, pažeidimu, duodančiu pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. A. apeliacinis skundas, ir perduoti bylą pagal šį skundą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kasacinio skundo kitų argumentų

Nustačius, kad yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą, kiti šio nuteistojo paduoto kasacinio skundo argumentai, vadovaujantis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. A. apeliacinis skundas, ir perduoti bylą pagal šį skundą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vladislovas RanonisAlvydas Pikelis Egidijus Bieliūnas