- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1-3023-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40260-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET)14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji G. B. savo kaltę pripažino visiškai ir labai apgailestavo dėl savo veiksmų. Parodė, kad tuo metu neplanavo važiuoti, bandė tik perstatyti mašiną iš aikštelės į kitą vietą. Mašina buvo užstrigusi, todėl pagazavo ir trenkėsi į už jos stovintį automobilį. Pamačiusi tai iš karto išlipo, atėjo mašinos savininkė. Iškvietė policiją. Prieš tai gėrė stiprų alkoholį (viskį), nes jautė didelį stresą, neseniai buvo žuvęs jos pusbrolis. Buvo viena, po darbo. Ji tą dieną dar buvo suplanavusi vykti į konferenciją, bet neketino pati vairuoti. Kadangi pavartojo alkoholio, suprato, jog negalės vykti į konferenciją. Buvo paskambinusi vyrui, jog jis atvažiuotų jos paimti, sakė jam, kad yra neblaiva ir planavo grįžti su vyru namo, bet vyras žadėjo užtrukti. Laukė, kol jis atvažiuos. Su vyru apie šį įvykį vėliau kalbėjo, jis sutinka laiduoti, todėl prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jų šeimoje negeriama, vyras yra visiškas abstinentas. Santuokoje gyvena daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. Ji turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Nebuvo bausta niekada.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji iš esmės davė analogiškus parodymus. Buvo nurodžiusi, kad kaltę pripažįsta. 2019 m. rugsėjo 18 d. sutuoktiniui leidus ji jo įmonės automobiliu „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 06.40 val., atvažiavo į darbą, (duomenys neskelbtini), ir automobilį paliko stovėti prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pati nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 13.30 val. Baigusi darbą važiuoti automobiliu neketino, nes buvo sutarę, kad sutuoktinis ją paims iš darbo, todėl po darbo, prieš 14 val., išgėrė apie 100 g viskio ir paskambino sutuoktiniui, tačiau šis pasakė, kad neatvažiuos jos paimti. Ji nutarė perstatyti į kitą vietą automobilį „VW Jetta“. Atsisėdusi už automobilio „VW Jetta“ vairo, užvedė automobilį ir pajudėjo atbula, nepastebėjusi atsitrenkė į stulpelius ir į greta stovėjusį automobilį. Po to perjungusi pavarą pradėjo važiuoti į priekį ir kliudė dar kitą stovėjusį gretą automobilį. Po to šiek tiek pavažiavusi sustojo. Jai dar nespėjus išlipti iš automobilio „VW Jetta“ prie jos atėjo jos kolegė R. L.. Jai buvo šokas, todėl neprisimena, kas vyko po to. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten laukė kol atvyks pareigūnai. Netrukus atėjo dvi pareigūnės, kurios alkotesteriu kelis kartus jai tikrino blaivumą. Ir pirmą kartą jai buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, o antru pūtimu jai buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė, buvo pristatyta į policijos įstaigą, o automobilis „VW Jetta“ uždarytas į aikštelę. Jai pareigūnai už eismo įvykį surašė administracinio nusižengimo protokolą. Dėl pareikšto įtarimo, kad automobilį vairavo būdama neblaiva kaltę pripažįsta pilnai, dėl to labai pergyvena, ir gailisi. Tai įvyko kažkoks nesusipratimas, ji važiuoti niekur neketino, tik norėjo perstatyti automobilį į kitą aikštelės vietą (b. l. 47-48, 50-52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Įmonė turi automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 18 d. jis savo žmonai G. B. leido pasinaudoti įmonės automobiliu „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos dienos ryte, kai jis žmonai, G. B., davė automobilio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir leido jai naudotis automobiliu, tuo metu žmona buvo blaivi, teisę vairuoti transporto priemones ji turi. Apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. jo žmona G. B. vairuodama įmonės automobilį „VW Jetta“ padarė eismo įvykį ir kad vairavo automobilį būdama neblaivi, jis sužinojo apie 15 val., kai jam į telefoną paskambinusi apie tai pranešė žmonos bendradarbė. Jis pats įvykio nematė ir apie jo aplinkybes nieko parodyti negali. Kada žmona gėrė alkoholį ir kodėl ji sėdo būdama neblaivi už automobilio vairo nežino, apie tai nieko pasakyti negali. Po įvykio įmonės automobilis „VW Jetta“ buvo uždarytas į saugomą aikštelę. Dėl įvykio metu apgadinto automobilio „VW Jetta“ žmonai, G. B., pretenzijų neturi (b. l. 22-24).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. L. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 06.30 val., vairuodama automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iki darbovietės (duomenys neskelbtini) ir automobilį pastačiusi aikštelėje pati nuėjo į darbovietę. Būdama darbo vietoje, apie 14.30 val., mobiliojo ryšio telefone išgirdo suveikiant automobilio „Toyota Rav4“ signalizaciją. Dėl to ji iš karto išbėgo į kiemą pažiūrėti kas nutiko ir išjungti signalizacijos. Ji po suveikusios signalizacijos prie savo automobilio atsirado maždaug po minutės laiko. Atėjusi į aikštelę pamatė, kad apgadintas jos automobilis „Toyota Rav4“, bei kad apgadintas greta stovėjęs kolegės V. J. automobilis „Fiat Panda“. Taip pat šiek tiek toliau nuo jų apgadintų automobilių pamatė stovintį kolegės G. B. automobilį „VW Jetta“, kurio variklis buvo užvestas ir šis automobilis buvo visas apdaužytas, už automobilio vairo sėdėjo pati G. B.. Ji suprato jog tai G. B. vairuojamu automobiliu „VW Jetta“ bus apgadinusi jų automobilius, nes kiti automobiliai aikštelėje nebuvo apgadinti ir jokių kitų užvestais varikliais automobilių nebuvo. Ji iš karto priėjo prie už „VW Jetta“ automobilio vairo sėdėjusios G. B. ir pamatė jog ji yra neblaivi. Iš jos bendros išvaizdos matėsi jog ji yra neblaivi, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Ji jos teiravosi ar ši gėrė alkoholį, bet G. B. nieko neatsakė. Ji ištraukė jos automobilio „VW Jetta“ raktus. Tuomet pro šalį einančio vyro paprašė, kad jis iškviestų policijos pareigūnus ir jis paskambinęs iškvietė pareigūnus. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, G. B. išlipo iš savo automobilio „VW Jetta“ ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Ji eidama svirduliavo, nuo jos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jos veido išraiška ir nekoordinuoti judesiai akivaizdžiai rodė, jog ji yra neblaivi. Ką išėjusi veikė G. B., nematė. Bet netrukus atvyko į įvykio vietą pareigūnai, kurie nuėjo į (duomenys neskelbtini) kur buvo nuėjusi G. B.. Jos kartu su kolege nuėjo su pareigūnais. G. B. rado (duomenys neskelbtini), kur pareigūnai jai du kartus davė pūsti į alkotesterį ir pirmą kartą jai buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, o antrą kartą jai buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas. Pareigūnai įformino eismo įvykį. Ji sužalota įvykio metu nebuvo, o dėl patirtos žalos dėl apgadinto automobilio kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri ir atlygins padarytą žalą. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 27-29). Analogiškos aplinkybės nurodytos R. L. 2019 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime (b. l. 25).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. J. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 13 val., vairuodama savo automobilį „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iki darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį palikusi aikštelėje prie pastato pati nuėjo į darbovietę. Apie 14.30 val. būnant (duomenys neskelbtini) jai paskambino kolegė R. L. ir pasakė, kad apgadintas jos automobilis „Fiat Panda“, kuris stovėjo paliktas aikštelėje prie darbovietės. Tuomet ji išėjo į kiemą prie automobilio. Atėjusi į aikštelę pamatė ten stovinčią R. L. bei prie jos stovinčią kolegę G. B.. Pamatė jog apgadintas jos automobilis „Fiat Panda“, kolegės R. L. automobilis „Toyota Rav4“, bei G. B. automobilis „VW Jetta“. Atėjusi, iš pasakojimų suprato, kad G. B. vairuodama automobilį „VW Jetta“ atsitrenkė ir apgadino jos automobilį „Fiat Panda“ ir automobilį „Toyota Rav4“. Ji pati eismo įvykio nematė. Pamačiusi G. B. iš karto suprato, kad ji yra neblaivi, nes jos judesiai buvo nekoordinuoti, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, iš bendros jos išvaizdos matėsi jog ji yra neblaivi. Kažkas paskambinęs iškvietė policijos pareigūnus. Ir kol jos laukė atvykstant policijos pareigūnų, bei apžiūrinėjo savo apgadintus automobilius G. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) vidų. Bet netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jos su jais nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) rado G. B.. Pareigūnai jai kelis kartus davė alkotesteriu pasitikrinti girtumą ir G. B. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, o antro pūtimo metu jai buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas. Pareigūnai įformino eismo įvykį. Ji sužalota nebuvo. Dėl eismo įvykio metu apgadinto jos automobilio „Fiat Panda“ žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „ERGO“, kuri ir atlygins padarytą žalą. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 32-34). Analogiškos aplinkybės nurodytos V. J. J. 2019 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime (b. l. 30).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Č. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. patruliuodama su vyr. patrule J. K., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), esančiame namo kieme neblaivi moteris automobiliu „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovinčius automobilius „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu į jas kreipėsi automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. L., kuri nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 6.30 val., šiuo automobiliu atvyko į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį paliko stovėti aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), o pati nuėjo į darbovietę. Apie 14.30 val. suveikė telefone jos automobilio „Toyota“ signalizacija, dėl to ji iš karto išbėgo į kiemą išjungti signalizacijos. Pamatė kad apgadintas jos automobilis „Toyota“, bei greta stovėjęs kolegės automobilis „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Netoliese pamatė stovintį apgadintą kolegės G. B. automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia stovinčią kolegę G. B.. Priėjusi prie jos ir pradėjusi bendrauti, pajuto jog nuo kolegės sklinda alkoholio kvapas, iš išvaizdos matėsi, jog ji yra neblaivi. Ji iš G. B. atėmė automobilio „VW Jetta“ raktelius, kad ši niekur nevažiuotų. Kažkas iš praeivių iškvietė policiją. Į įvykio vietą atėjusi automobilio „Fiat Panda“, savininkė ir vairuotoja V. J. J. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 13 val., vairuojamu automobiliu atvažiavo į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), prie šio pastato paliko stovėti savo automobilį. Apie 14.38 val. jai paskambino kolegė R. L. ir pranešė jog apgadintas jos automobilis „Fiat“, ji išbėgo į kiemą ir rado stovintį apgadintą savo automobilį „Fiat“, apgadintą automobilį „Toyota“ ir kolegės G. B. apgadintą automobilį „VW Jetta“. R. L. jai pasakė, jog G. B., vairuodama automobilį „VW Jetta“, apgadino jų stovėjusius automobilius. Joms atvykus į įvykio vietą, G. B. buvo (duomenys neskelbtini). Jos paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad po darbo išgėrė dvi taureles brendžio ir kad ketino automobiliu „VW Jetta“ važiuoti į namus, kaip įvyko eismo įvykis, ji paaiškinti negalėjo. Bendraujant su G. B. nuo jos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. G. B. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, ši sutiko ir alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,20 promilių, o antru – 1,54 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu G. B. sutiko, reikalavimus vykdė ir ji buvo pristatyta į Kelių policijos valdybą. Automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždarytas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Buvo įformintas eismo įvykis ir už šį pažeidimą G. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 36-38). Analogiškos aplinkybės nurodytos vyriausiosios patrulės J. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
2019 m. rugsėjo 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4-8).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 39).
Prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0006 2019 m. rugsėjo 18 d., 14.53 val., G. B. nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 40), 2019 m. rugsėjo 18 d., 15.16 val., G. B. nustatytas 1,54 promilių girtumas (b. l. 40). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 41).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūrėjus automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 10).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „VW Jetta“ (1991 m.) kaina Lietuvoje be (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 12).
VĮ Regitra duomenimis automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), įmonė registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamoji G. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. G. B. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai ir paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. B. 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,54 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ir jos sutuoktinis R. B. pateikė teismui prašymą atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją R. B. atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamosios laiduotoju prašantis būti R. B. teismo posėdyje nurodė esantis jos sutuoktinis. Paaiškino, kad itin neigiamai vertina G. B. veiksmus. Niekada nepritarė ir nepritars tokiam elgesiui. Su sutuoktine kalbėjo apie įvykį, ji savo veiksmus vertina adekvačiai, save smerkia ir gailisi. Jis nesuprato, dėl ko visa tai įvyko, tai buvo pirmas toks atvejis. G. B. retai pavartoja alkoholį. Planuoja atlyginti nukentėjusiesiems visą žalą. Mano, kad kaip jos sutuoktinis, gyvenantis apie (duomenys neskelbtini) metų santuokoje, gali daryti didelę įtaką tiek psichologinę, tiek fizinę. Tai pasireikštų priminimais, pasekmių aiškinimais, draudimais. Neleistų išvykti išgėrus, jeigu toks atvejis pasikartotų, neduotų transporto priemonės raktelių. Žadėjo kaltinamąją kontroliuoti nuolat. Jis pats yra įmonės savininkas, nuo jo vieno priklauso įmonės gyvavimas, dirba tiek, kiek reikia, jo darbo diena yra nenormuota ir neterminuota, tačiau mano, kad vis tiek galėtų sėkmingai įtakoti kaltinamąją, jog ši ateityje nebenusikalstų.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. teisiama pirmą kartą (b. l. 59), administracine tvarka bausta tik už 2019 m. rugsėjo 18 d. sukeltą eismo įvykį (b. l. 60). Daugiau administracine tvarka nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nei vėliau bausta nebuvo, kas neleidžia teigti, jog G. B. sistemingai pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. B. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai, teigė, kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji išgyveno, teisme patvirtino ir jos sutuoktinis R. B.. G. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. B. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, dėl kitų transporto priemonių apgadinimo patirtą žalą G. B. su sutuoktiniu žadėjo atlyginti. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje B. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios sutuoktinio R. B. prašymas perduoti G. B. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 92, 93), dirba savo paties įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 90), charakterizuojamas itin teigiamai, kaip veiklus, atsakingas, organizuotas, atidus ir taupus asmuo, gebantis spręsti kilusias problemas (b. l. 90). Teisiamojo posėdžio metu R. B. kaltinamosios poelgį vertino itin neigiamai ir manė, kad sugebės ją paveikti taip, jog analogiškas elgesys ateityje nepasikartotų. Sutuoktiniai kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, jų tarpusavio santykiai yra artimi, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, todėl teismas, įvertinęs R. B. charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su sutuoktine, asmenines savybes, sprendžia, kad R. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją R. B. atsakomybei. Įvertinus kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, ją bei laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojo R. B. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju G. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaiva. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, šiuo atveju kilo konkrečios pasekmės – vairuodama neblaiva kaltinamoji apgando net dvi transporto priemones. Kita vertus, praeityje G. B. nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini), t. y. jos sutuoktinio darbovietei. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas UAB (duomenys neskelbtini) ar kaltinamosios sutuoktinis žinojo ar galėjo žinoti, jog bendrovei priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. B. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi stipraus alkoholio vairavo mašiną bei apgadino dvi transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą be PVM, t. y. 223 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 53) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją R. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 18 d.
Išieškoti iš G. B. valstybės naudai 223 EUR sumą, atitinkančią automobilio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti G. B., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. B., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.