Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Evaldo Gražio ir Arūno Paštuolio, se­kre­to­riau­jant Gražinai Juš­kienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, apeliantui R. D., jo gy­nėjui advo­ka­tui Gintarui Platūkiui, nuteistojo atstovei pagal įstatymą, motinai V. D., viešame teis­mo posėdyje apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. ape­liacinį skundą dėl Kauno miesto apy­linkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pri­pa­žintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. (pasikėsinimas apiplėšti P. U.) – šešių mėn. laisvės atėmimu,

- pagal BK 180 str. 1 d. (E. L. ir M. B. plėšimas) – vienerių metų vieno mėn. laisvės atėmimu,

- pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. (pasikėsinimas apiplėšti I. J.) – dešimties mėn. laisvės atėmimu,

- pagal BK 180 str. 1 d. (K. N. plėšimas) – vienerių metų laisvės atėmi­mu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su Kauno miesto apy­lin­kės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėn. laisvės atė­mi­mo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžia skai­čiuota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. F. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, iš kaltinamojo R. D., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – V. D. priteista 189 Lt P. F..

Nukentėjusiojo mažamečio N. J. atstovo pagal įstatymą Š. J. ci­vi­li­nis ieškinys patenkintas dalinai, iš kaltinamojo R. D., o jam neturint turto ar už­darbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio ats­to­vo (ci­vilinio atsakovo) – V. D. priteista 1500 Lt nukentėjusiajam N. J., jam priteistų lėšų tvarkytoju paskirtas nukentėjusiojo įstatyminis atstovas – Š. J.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. P., tačiau jis apelia­cinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su D. P. bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis – mažamečiais E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2011-09-08, apie 13 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios ad­re­su (duomenys neskelbtini), bendrais veiks­mais atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami, pasikėsino pagrobti svetimą – G. U. priklausantį 62 Lt vertės turtą - 14 Lt vertės medžiaginę juodos spalvos piniginę su joje bu­vu­siais pinigais - 48 Lt, kuriais nau­do­jo­si mažametis P. U., tačiau nusikalstamos vei­kos nebaigė dėl nuo jo valios nepri­klausančių aplinkybių, o būtent: E. M. priėjus prie mažamečio P. U. bei įsak­miu to­nu paliepus atiduoti mobilaus ryšio te­lefoną ir grasinant papjauti, jei šis telefono neati­duos, apieš­kojus nukentėjusiojo mažamečio P. U. kišenes, užčiuopus jo kišenėje piniginę bei pasikvietus atokiau stovėjusius R. D., D. P. ir N. P., kurie priėję ratu ap­supo P. U., tokiu būdu bendrais veiks­mais sukurdami situaciją, kuri mažamečiui buvo bau­gi­nanti ir kelianti nerimą. Tuomet R. D. pakartojo reikalavimą ati­duoti piniginę. P. U. atsisakius piniginę ati­duoti, R. D. grasino jį su­mušti ir rei­ka­lavo atiduoti piniginę. Įbaugintam P. U. pra­dė­jus bėgti, R. D. jį pasivijo ir ranka sudavė jam vieną smūgį į ausį, tuo sukeldamas nu­kentėjusiajam fizinį skausmą, toliau reikalaudamas atiduoti viską, ką turi, tačiau pra­ei­viams sudrausminus, visi pabėgo.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-09-09, apie 13 val. 45 min., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – ma­ža­me­čiu E. M., bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiajam prie­šintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojus pagrobė svetimą – I. K. priklausantį 200 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kuriuo naudojosi mažametis R. K., o būtent: kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, abiems priėjus prie R. K., E. M. stovint šalia, R. D. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą – „paštyrinti“, R. D. iš mažamečio švar­ko kišenės paėmė mo­bi­laus ryšio telefoną. R. K. sugriebus už savo telefono, R. D. užlaužė nukentėjusiojo rankos riešą ir telefoną atėmė.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-09-22, apie 15 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – ma­ža­mečiu E. M., bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą – E. B. priklausantį 70 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, kuriuo naudojosi mažametis E. B., ir D. K. priklausantį 400 Lt vertės tur­tą – mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W810I“, kuriuo naudojosi mažametis R. K., o būtent: kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą ir abiems priėjus bei prisėdus prie mažamečių ant suolo – R. D. prisėdus prie R. K., o E. M. - prie E. B., R. D., pagrasinęs sumušti, iš ma­ža­me­čio R. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W810I“, o E. M., pa­si­nau­do­damas situacija, kuri nukentėjusiajam buvo bauginanti ir kelianti nerimą, iš ma­žamečio E. B. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-09-27, apie 17 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiu E. M. atvirai pagrobė svetimą – V. R. ir V. P. priklausantį 200 Lt vertės turtą – dvi­ratį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi mažametis D. P., o būtent: R. D. netikėtai iš už nu­garos priėjus prie su dviračiu stovinčio D. P. ir įsakmiu tonu paliepus atiduoti dvi­ratį, o įbaugintam mažamečiui dviratį atidavus, R. D. su E. M. su dviračiu nuva­žiavo.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-10-04, apie 13 val. 45 min., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiu E. M., bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusie­siems priešintis, pagrobė svetimą – G. F. priklausantį 189 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2300“, kuriuo nau­do­jo­si mažametis P. F., o būtent: kartu siekiant tikslo pagrobti svetimą turtą ir abiem priėjus prie mažamečio, E. M. prisėdus ant gatvės borto ir stebint, R. D. apieš­ko­jo P. F. kuprinės kišenes, suradęs iš­si­traukė ir pasiėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2300“, o E. M. mažamečiui liepė dingti.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-10-08, apie 18 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pagrobė svetimą – Š. J. priklausantį 449 Lt vertės turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia Express music“, kuriuo naudojosi mažametis N. J., o būtent: R. D. sugriebė maža­me­čiui už rankos, reikalaudamas parodyti mobilaus ryšio telefoną. N. J. pasi­prie­šinus, R. D., pagrasinęs peiliu papjauti, taip įbaugindamas nu­kentėjusįjį, pagriebė už jo mobilaus ryšio telefono ir pabėgo.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-10-29, apie 13 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis – ma­žamečiais E. M., I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ben­drais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smur­tą pagrobė svetimą – V. L. priklausantį, 100 Lt vertės turtą – mobilaus ryšio te­lefoną „Nokia 6111“, kuriuo naudojosi mažametis E. L., ir T. B. pri­klausantį, 500 Lt vertės turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7373“, kuriuo naudojosi ma­ža­metis M. B., o būtent: L. B. ir I. M. stovint už namo kampo ir stebint ap­linką, E. M. priėjus prie E. L. bei M. B. R. D. įsakmiu tonu pa­rei­kalavo atiduoti tele­fonus, gra­sin­damas papjauti, jei telefonų neatiduos, atėmė iš įbaugintų ma­žamečių telefonus.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-11-07, apie 13 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasikėsino pagrobti svetimą - mažamečiui I. J. priklausantį 100 Lt vertės turtą – mobilaus ryšio te­le­foną „Samsung GT-E1081T“, o būtent: grasindamas I. J. sumušti įsakmiu tonu pa­rei­kalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o jei neatiduos, grasino papjauti. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes mažametis išsigando ir pabėgo.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-10-28, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis – ma­ža­me­čiais E. M., I. M., ir L. B., tuščioje tamsioje gatvėje priėjęs prie nuken­tė­ju­sių­jų nepil­namečių M. V. ir M. M., sakydamas jiems, jog turi „štyrą“, šiais savo veiks­mais sukeldamas nukentėjusiesiems baimę ir tuo atimdamas jiems galimybę priešintis, nu­ken­tėjusiesiems padavus jam savo turėtus mobiliojo ryšio telefonus, iš nepilnamečio M. V. pa­gro­bė jo motinai nukentėjusiajai D. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W910i“ su SIM bei atminties kortelėmis, bendros 180 litų vertės, o iš nepilnamečio M. M. – jo motinai nukentėjusiajai D. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 Clasic“ su SIM kortele, bendros 300 litų vertės.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad 2011-10-28, nuo 15.10 iki 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą – t. y. nuken­tėjusiajam mažamečiui K. N. grasindamas peiliu, reikalaudamas duoti tele­foną, po to atimdamas galimybę priešintis - laikydamas nukentėjusiajam paėmęs už rankos riešo, ra­gindamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, pagrobė V. N. priklausantį mobiliojo ryšio te­le­foną „LG KP 500“, 420 litų vertės, su jame buvusiomis SIM kortele „Labas“, 7 litų vertės, ir atminties kor­tele, 24 litų vertės.

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Kauno miesto apylinkės teis­mo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta, suprato, kad elgėsi blogai, nori gyventi su savo šeima. Jau yra atsėdėjęs nemažą laikotarpį – vie­ne­rius metus, nori baigti mokslus laisvėje, prižiūrėti savo broliuką.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Skirti bausmę be realaus laisvės atėmimo.

Pro­ku­rorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad R. D. daug kartų ikiteisminis tyrimas už analogiškas veikas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo sukakęs amžiaus, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, nuteistasis yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo bausmę švelninti.

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, neginčija veikų teisinio kvalifikavimo. Nu­teistojo skunde prašoma taikyti švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatęs faktines aplinkybes, padarė pagrįstas iš­va­das dėl R. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai, nepažeisdamas baudžiamojo įsta­tymo reikalavimų ir laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuteistajam R. D. tin­ka­mai individualizavo ir paskyrė bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir nusta­tydamas jų dydžius, vadovavosi BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų sankcijų ribomis, BK 54 str. 2 d. reikalavimais ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus reglamentuojančiomis BK 91 str. nuostatomis. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. D. padarė dešimt apysunkių tyčinių nusikaltimų (aštuoni baigti, du nebaigti) nuosavybei, kuria disponavo ma­ža­mečiai asmenys, daugeliu atvejų vartojo bei grasino pavartoti fizinį smurtą. Nuteistojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gai­lisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – daugelį nusikaltimų padarė veikdamas bendrininkų gru­pėje. Nu­si­kaltimus daugeliu atvejų darė kartu su mažamečiais asmenimis, kas rodo dar didesnį šių nu­si­kal­ti­mų pavojingumą. Nors nusikalto būdamas neteistu, tačiau bylos ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo nu­teistas už dviejų analogiškų apysunkių nusikaltimų padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. mokosi, tačiau mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip už­daras, žemos mokymosi motyvacijos, neturintis mokymosi įgūdžių, mokyklą lanko blogai, pamokų metu šlaistosi su globos namų auklėtiniais, yra linkęs bėgti iš namų. Nuo 2010-07-08 R. D. įrašytas į nuovados rizikos vaikų grupės apskaitą. Nuteistasis teisės pažeidimus pradėjo daryti nuo 2004 m. Įrašytas į apskaitą R. D. ir toliau vykdė nusikaltimus, pažeidinėjo paskirtą kardomąją priemonę, jo motina V. D. laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2011-06-20 už mažamečio sūnaus R. D. padarytus nusikaltimus 17 kartų bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 181 str. (už tėvų valdžios nepanaudojimą). Visa tai leidžia teigti, kad nu­teis­tojo padaryti nusikaltimai yra neatsitiktiniai, nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų, R. D. yra linkęs nepaisyti įstatymų ir nesistengia pasitaisyti.

BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. BK 178 str. 2 d. be laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės numato ir baudos, arešto ir laisvės apribojimo bausmes. BK 91 str. 3 d. numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teis­mas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nors sankcijose už nuteistajam R. D. inkriminuotus nusi­kal­timus numatyta ne tik lais­vės atėmimo bausmė, bet ir kitokios bausmės, teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytoms ap­lin­kybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes R. D. atžvilgiu tik realios lais­vės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir lai­ky­tųsi įsta­ty­mų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Pa­žy­mė­tina ir tai, kad BK 57 str. numato, jog bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgy­ven­dintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, kai ski­riama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nu­matytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 str. 3 d.). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo R. D. asmenybę, jauną amžių, aplinką, kurioje jis augo, į padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad veikos buvo padarytos išim­ti­nai prieš mažamečius nukentėjusiuosius, veikiant ben­dri­nin­kų grupėje, daugeliu atvejų su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią, ir kitas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. D. pa­sky­rė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės negu BK 180 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl per griežtomis nelai­kytinos ir jų švel­ninti nėra teisi­nio pa­grindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nuteistajam teisingai ir nepa­žei­džiant BK 63 str. nuostatų skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės buvo subendrintos prie griež­čiausios laisvės atėmimo bausmės iš dalies pri­de­dant švel­nes­nes bausmes. Pažymėtina ir tai, kad su­bendrindamas bausmes apylinkės teismas nu­teistojo atžvilgiu parinko palankesnį bausmių suben­dri­nimo būdą, t. y. bausmes subendrino jas su­dėdamas iš dalies, o ne visiškai. Kadangi R. D. nu­si­kaltimai buvo padaryti prieš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį, todėl remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė buvo subendrinta su šiuo nuos­prendžiu jam paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės iš dalies pri­de­dant švel­nesnę, ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėne­siams. Įvertinus anksčiau aptartas ir apylinkės teismo tinkamai įvertintas aplinkybes, darytina iš­va­da, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas R. D. baus­mes už kiekvieną nu­si­kalstamą veiką atskirai, tiek skirdamas galutinę subendrintą baus­mę, bau­džiamojo įstatymo rei­kala­vi­mų nepažeidė.

Nors BK 92 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tačiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Atsižvelgus į aukš­čiau paminėtas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. D. atž­vilgiu būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam baus­mės vykdymo atidėjimo netaikė pagrįstai.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis suprato, kad elgėsi blogai, nori gy­ven­ti su savo šeima, prižiūrėti savo broliuką, baigti mokslus laisvėje, be to, jau yra atsėdėjęs nema­žą laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankamos tam, kad būtų vertinamos kaip suda­ran­čios pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę. Nustatydamas bausmės dydžius, teismas pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tinkamai įvertino nuteistojo as­me­ny­bę, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje pa­grindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad, nors apeliantas deklaruoja norįs rūpintis savo šeimos nariais, tačiau anksčiau šios aplinkybės jo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistajam paskirta subendrinta baus­mė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išva­dos dėl paskirtų bausmių rūšies, dydžio ir subendrinimo pagrįstos bylos duomenimis ir moty­vuo­tos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.