Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovams Ž. P. , A. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas, atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems ABTĮ nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui ir atsakovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas iš esmės visiškai (teismas remiasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 - 2 p. numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Darytina išvada, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1 - 2 p., 16 str. 2 d., Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14, 17-19 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, imperatyviai pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu - asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai duoda pagrindą išvadai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (ABTĮ 57 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat imperatyviai akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu) CK 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (ABTĮ 13 str., 20 str., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Rinkliavų įstatymo 3 str. apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas paminėtiems asmenims nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. (teršėjas moka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 79 p. nuostatomis. Sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. reikalavimais savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Kaip jau buvo paminėta, pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Nuostatus. Nuostatų normų analizė patvirtina, kad atsakovai yra tinkami vietinės rinkliavos mokėtojai, nes yra nekilnojamojo turto valdytojai (Nuostatų 3 p, 4 p., 5 p.) ir todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto (statinių) ploto. Pagal Nuostatų 13 p. ir 14 p. pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant ginčui aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali ir Europos sąjungos teisminių institucijų praktika. Anksčiau paminėtos 2006-04-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB Dėl atliekų 15 str. įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti atliekų turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni atliekų turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai. Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos iš esmės atitinka Direktyvos 1 str. pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. ETT, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 str. a p., užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 str. prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (ETT 2009-07-16 prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (ETT 2008-06-24 Didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.)(ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1765/2013 ir kt.).

Kaip jau buvo paminėta, byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (viešojo registro duomenys). Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir atsakovui siųsto įspėjimo matyti, kad atsakovai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pagrįstai susidarė pareiškėjo nurodytas 86,07 EUR įsiskolinimas (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad paminėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į CK 3.117 str. 1 d. nuostatas, teismas daro išvadą, jog dėl rinkliavos įsiskolinimo yra atsakingi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, todėl pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas priteistinas ne solidariai, bet subsidiariai (ABTĮ 13 str., 20 str., 2014-12-17 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2039/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovų už laikotarpį nuo 20112-04-01 iki 2015-06-30 pareiškėjo naudai priteistina po 43,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Be to, teismas taip pat ima domėn ir tai, jog LVAT 2011-11-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011 (Vieša sprendimų paieška – www.teismai.lt, taip pat TIS Liteko duomenys) yra padaręs išvadą, kad Nuostatai, patvirtinti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83, buvo paskelbti pasirinkus pirmąjį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos variantą - t.y. paskelbiant teisės aktą vietinėje spaudoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje yra išsamiai pasisakęs dėl Nuostatų paskelbimo ir konstatavęs, kad minėti Nuostatai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktos sąskaita faktūros, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 28,96 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalią galimą priteisti sumą, iš atsakovų subsidiariai pareiškėjui priteistina po 14,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. P. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 43,04 EUR (keturiasdešimt tris eurus 04 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-06-30.

Priteisti iš atsakovo A. P. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 43,04 EUR (keturiasdešimt tris eurus 04 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-06-30.

Priteisti iš atsakovo Ž. P. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 14,48 EUR (keturiolika eurų 48 euro ct) teismo išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo A. P. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 14,48 EUR (keturiolika eurų 48 euro ct) teismo išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.