- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 1-76-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- A. T., G. T., K. T.
- Kaltinamasis
- J. P.
(S) 1.1.3.2, 1.1.7.2.7, 1.1.8.7.9, 1.1.8.10.1, 1.2.3.2.3, 2.1.16.1.2.1.1.Teisminio sprendimo Nr. 1-54-1-00539-2014-5
2015 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės, teisėjos Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio,
nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, mažamečio nukentėjusiojo K. T. atstovui pagal įstatymą J. T.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P. asmens kodas ...neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2014 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo 6 dienos 19.43 val. iki 7 dienos 9 val., tiksliai nenustatytą valandą, ...r., priklausančiame R. P. name ir šalia šio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas diržu, rankomis ne mažiau kaip 18 smūgių I. T. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, taip tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – sugyventinei I. T., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.
Po to, J. P., 2014 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo 7 dienos 20.30 val. iki 8 dienos 6 val. ryto, tiksliai nenustatytą valandą, ...r., priklausančiame R. P. name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas rankomis ne mažiau kaip du smūgius I. T. į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose abipus smilkinių srityse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kraujo patekėjimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, pabrinkimu ir koma, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusioji 2014 m. rugsėjo 13 d. 8.00 val., ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narę – sugyventinę I. T., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.
J. P. prisipažino, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. vakare prieš I. T. vartojo smurtą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl jos nužudymo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad su sugyventine I. T. gyveno M kaime apie 6 metus jo buvusios žmonos namuose. I. T. dėl girtavimo dažnai netvarkydavo namų, negamindavo valgyti. Jis liepdavo jai negerti, tačiau jos prašymu nupirkdavo sidro. 2014 m. rugsėjo 6 d. į namus, kuriuose gyveno su sugyventine I. T., grįžo apie 16 val. Tuo metu jo sugyventinė I. T. girta miegojo. Jis išvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko sidro, kurį išgėrė pas V. Ž.. Grižęs į namus, jis rado ant stalo sugyventinės telefoną, kuriame buvo žinutės nuo Oksanos, kuri rašė : „ ar senis neišvažiavo į darbą, susitiksime vėliau“. Jam paskambinus tuo telefonu, atsiliepė vyriškis, todėl jis pagalvojo, kad I. T. jį apgaudinėja su kitu vyru. Jis supyko ir gulinčiai lovoje sugyventinei diržu su sagtimi sudavė 5-6 kartus per sėdmenis, šlaunis. Ji išbėgo į lauką, o jis vydamasis sudavė jai diržu į nugarą. Kai ji lauke suklupo ir pradėjo rėkti, jis sudavė plaštaka jai į kairės pusės skruostą ir nuvedė į kambarį, liepdamas eiti miegoti. Ji pakluso ir nuėjo miegoti, o jis atsigulė į kitą lovą. Rugsėjo 7 d. ryte, kai jis J. T. automobiliu ruošėsi nuvežti pieną į pieninę, sugyventinė prašė atvežti ką nors atsipagirioti, o jis sakė jai, kad nieko neveš, jei ji nepasiaiškins dėl gautų žinučių. Ji paaiškino iš kur gavo žinutes, atsiprašė, panaikino telefone Oksanos telefono numerį ir jis išvažiavo į pieninę. Po to, parduotuvėje nupirko sidro, kurį grįžęs į namus išgėrė kartu su sugyventine, vėliau važiavo pas V. Ž. atiduoti dėžės, kur vėl gėrė sidrą, nusipirkęs parduotuvėje apie 2-3 butelius sidro, jį gėrė su D. Z.. Prie parduotuvės K pamatė sugyventinę I. T., su kuria automobiliu nuvažiavo pas jos tėvus, nes reikėjo gražinti jos tėvui automobilį. Tada I. T. tėvas juos parvežė į namus ir visi kartu namuose išgėrė 3 litrus sidro, sugyventinė I. T. kepė šašlykus, jie žiūrėjo televizorių. Apie 19.30 ar 20.30 val. J. T. išvažiavo į namus. I. T. dėl girtumo svirdinėjo, tačiau su ja jis nekonfliktavo, jos nemušė. Naktį, jis prabudęs ėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų ir pamatė ant grindų, netoli jo lovos, gulinčią sugyventinę. Ji miegodavo tame pačiame kambaryje esančioje lovoje, apie 4 -5 metrai nuo jo lovos. Jis pajudino ją, tačiau ji nieko nekalbėjo, jis padėjo jai po galva pagalvę, manydamas, kad ji girta miega. Tai galėjo būti apie 12 val., nes televizorius, kuriam nustatytas automatinis išsijungimas 12 val., jau buvo išsijungęs. Prie gulinčios sugyventinės jis buvo priėjęs apie 3 kartus, bandydamas ją žadinti, matė šalia jos vėmalus. Ji gulėjo ant šono, jos padėtis nesikeitė, kiekvieną kartą jam priėjus, ji vienodai kvėpavo. Jis užmigo, o ryte, praėjus apie 4 valandoms, kaip pastebėjo gulinčią sugyventinę, jis skambino sugyventinės tėvui J. T., klausdamas jo ką daryti su ...a, kuri guli ant grindų. Jis norėjo su jos tėvu pasitarti, ar ji dėl girtumo guli, ar atsitrenkė į stalą ir susižalojo. Jam atvažiavus, abu įkėlė ją į lovą, atėjusi sugyventinės motina, taip pat negalėjo prižadinti I. T.. Tada jis paskambino J. T., sakydamas, kad blogai ...ai ir ji atvažiavusi, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. I. T. po kelių dienų ligoninėje mirė. Jis nepripažįsta byloje pareikštų civilinių ieškinių, nes sužalojimų galvoje sugyventinei I. T. jis nepadarė ir jos nenužudė, kas galėjo jai padaryti sužalojimus nuo kurių ji mirė, jis negali paaiškinti.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. P. parodė, kaip jis, 2014-09-06 gulinčiai lovoje I. T., sudavė diržu, po to, kaip sudavė jai per sėdmenis, kai ji išbėgo ir suklupo lauke, kaip jis plaštaka sudavė į kairį skruostą, o taip pat parodė vietą tarp stalo ir lovos, kurioje naktį rado gulinčią I. T. (b.l.41-45, 2 t.).
Nukentėjusysis J. T. parodė, kad nužudytoji I. T. buvo jo dukra, ji gyveno su kaltinamuoju J. P. M kaime apie 6 metus ir vedė bendrą ūkį. Dukros mažametis sūnus K. T. gyveno su juo K kaime nuo mažens, jis lanko mokyklą, kuri yra arčiau nei nuo motinos gyvenamosios vietos. Dukra I. T. dažnai bendravo su sūnumi, atvykdavo jo aplankyti. Paskutiniu laiku prieš mirtį, dukra su J. P. dažnai pykdavosi, atbėgdavo pas juos į namus, sakė, kad J. P. naudoja prieš ją smurtą, kolioja, tačiau jos sumuštos nematė. Dukra su J. P. alkoholinius gėrimus vartojo kiekvieną dieną. 2014 m. rugsėjo 7 d. J. P. su dukra lankėsi jo namuose, po to, apie 18 val. jie išvažiavo į jų namus M kaime, kur visi išgėrė du butelius sidro. D. I. T. jam nesakė, kad J. P. prieš ją vartojo smurtą, jam būnant jie nekonfliktavo, ji negriuvinėjo, nors buvo apgirtusi. Pas juos jis prabuvo apie 1 valandą, dukra nesiskundė sveikata, iškepė šašlykų. Po to, apie 19.30 ar 20.30 val. jis išvyko į namus. Ryte jam paskambino J. P. ir sakė, kad negerai su ...a, ji guli ant grindų ir nesikelia. Tai buvo apie 6 val. Jam atvykus, dukra ...a gulėjo ant grindų, jis manė, kad ji dar neišsiblaiviusi ir su J. P. įkėlė ją į lovą ir išvyko į darbą. Ji gulėjo ant grindų ant šono, buvo apsivėmusi. Vėliau sužinojo, kad dukra išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę, kur mirė. Po dukros ...os mirties, 2014 m. gruodžio 19 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu jam paskirta K. T. globa. Anūkas sunkiai išgyveno motinos netektį. D. I. T. laidotuvėmis rūpinosi jis su žmona A. T.. Dėl dukros laidotuvių jam padaryta 4592,10 litų ( 1329,96 eurų) turtinė žala. Tai išlaidos už laidojimo prekes, ritualines paslaugas ir maitinimo paslaugas, be to, už gedulingas giesmes mokėjo 550 litų. Iš Biržų rajono savivaldybės socialinio skyriaus gavo 1040 litų (301,20 eurų) pašalpą, o J. P. dukra, jam laidotuvėms perdavė 2000 litų ( 579,24 eurų ). Šiuo metu jam neatlyginta 450 eurų ( 1552,10 litų) laidojimo išlaidų, kuriuos prašo priteisti. Dėl motinos I. T. mirties jo mažametis anūkas K. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl kaip atstovas pagal įstatymą prašo priteisti jam 29000 eurų neturtinės žalos.
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad nužudytoji I. T. buvo jos dukra, su J. P. ji kartu gyveno apie 5 - 6 metus. Dukros sūnus K. T. gyveno jos ir J. T. namuose, nes jam yra arčiau mokykla, be to, jis bijojo J. P., todėl negyveno su dukra. Dukra I. T. paskutiniu metu dėl J. P. vartojamo smurto, bėgdavo į jų namus, tačiau J. P. ją prikalbindavo grįžti. Ji matė, kai J. P. mušė dukrą prie parduotuvės, yra mačiusi sužalojimus jos veide. Alkoholinius gėrimus dukra vartojo kartu su J. P., sakė, kad išgėrus, jai mažiau skauda, kai Jonas muša. 2015 m. rugsėjo 7 d. jos vyras J. T. lankėsi jų namuose, į namus jis grįžo apie 20 val., sakė, kad jų šeimoje viskas gerai. 2015 m. rugsėjo 8 d. anksti ryte J. T. paskambino J. P., prašė jo atvažiuoti, sakė ...a guli ant grindų ir nesikelia. Vyras nuvyko tuoj pat, o ji – išleidusi anūką į mokyklą. Kai ji nuvažiavo, dukra gulėjo lovoje aukštielninka, ji nematė sumušimų jos veide, tik nosyje matėsi kraujas. J. P. sakė, kad kas atsitiko dukrai nežino, mano, kad gal neišsipagirioja. Atvykę greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai išvežė dukrą į ligoninę, kur ji po kelių dienų mirė. Dukrai būnant ligoninėje, ji parduotuvėje buvo sutikusi J. P. motiną, kuri gyveno kartu su jais, ji sakė, kad Jonas su musių mušykle mušė ...ą per galvą, jie mušėsi automobilyje, kieme smarkiai šūkavo. D. I. bendravo su mažamečiu sūnumi, atvažiuodavo pas jį beveik kiekvieną dieną, prisidėdavo prie jo išlaikymo, miestelyje ji dirbo socialine darbuotoja, prižiūrėdavo senus žmones. Dukters laidotuvėmis ji rūpinosi kartu su vyru, todėl atskiro ieškinio dėl padarytos turtinės žalos nereiškia.
Nukentėjusysis G. T. parodė, kad I. T. buvo jo sesuo, su kuria palaikė gerus, draugiškus santykius, jos sūnus gyveno ne su seserimi, o su jų tėvais. Vieną kartą jis matė sumuštą sesers veidą, sakė, kad ją sumušė sugyventinis J. P.. Dėl jo vartojamo smurto paskutiniu metu ji apie 3 kartus buvo parbėgusi į tėvų namus, sakė, kad J. P. ją muša, tačiau į jų santykius jis nesigilino, Sesuo apie gyvenimą su J. P. jam nepasakodavo, ji apie tai daugiau kalbėdavosi su mama. Dėl sesers mirties jis patyrė dvasinius išgyvenimus, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja J. T. parodė, kad I. T. buvo jos pusseserė, o kaltinamasis J. P. yra jos uošvis. 2014-09-08 apie 8.15 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino J. P. ir pranešė, kad jo sugyventinei I. T. blogai, nes ji miega ir negali jos pažadinti. Ji dviračiu nuvažiavusi pas J. P. matė lovoje be sąmonės gulinčią I. T. ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą, ji buvo išvežta į ligoninę. Ligoninėje, nurengus I. T. ir ją apžiūrint gydytojui, ji matė, kad ji iki juosmens buvo sumušta, matėsi kraujosrūvos. Dėl sunkios būklės ji buvo išvežta į Panevėžio ligoninę ir operuota. I. T. plaukuose buvo metalinė pailga sagė, kurią ji ištraukė iš plaukų, kad jai nespaustų. J. P. jai sakė, kad iš vakaro su I. T. gėrė, paskui nuėjo miegoti, o ryte negalėjo jos prikelti, manė, kad ji pagiriota. Paskutiniu metu J. P. su I. T. dažnai pykdavosi, I. T. bėgdavo iš namų, tačiau vėl susitaikydavo, dažnai kartu gerdavo. Ji anksčiau yra mačiusi sumuštą I. T., ji sakė, kad spėjo nuo J. P. pabėgti. Jis mušdavo I. T., būdamas girtas, prieš įvykį šeštadienį ji matė I. T., kai buvo užėjusi pas ją į namus, ji nebuvo sumušta ir nieko nesakė jai apie sumušimą. Mano, kad suduodamas J. P. I. T. neapskaičiavo smūgio jėgos, dėl ko ji nuo jo smūgių buvo mirtinai sužalota.
Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu ( mirusi 2014-12-26) parodė, kad ji gyveno kartu su sūnumi J. P. ir jo sugyventine I. T.. 2014-09-07 apie 9 val. sūnus ...os telefone rado sms žinutę, kurioje buvo parašyta: „kai išeis Jonas susitiksime“. Jonas supyko ant ...os dėl rastos žinutės ir abu pradėjo pyktis ir koliotis. Jai matant Jonas nemušė ...os. Ji išėjo iš kambario, kas vyko kambaryje negirdėjo ir nematė. Kai po kelių valandų ji pamatė ...ą, jos veidas buvo ištinęs. ...a jai pasakė, kad Jonas ją sumušė dėl sms žinutės. 2014-09-07 apie 21 val. ...a nuėjo miegoti, triukšmo jų kambaryje negirdėjo. 2014-09-08 apie 10 val. atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė I. T.. Jono paklausė kas įvyko, šis atsakė, rado ...ą išgriuvusią iš lovos ( 1 t., b. l. 109)
Liudytoja A. L. parodė, kad I. T. yra jos patėvio dukterėčia su kuria bendravo. Ji dažnai lankydavosi jų namuose, ji yra sakiusi, kad su J. P. susipyko ir pabėgo nuo jo. Apie įvykį ji sužinojo, kai I. T. buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu, ji nematė anksčiau pas ją sumušimų.
Liudytoja A. U. parodė, kad I. T. pažįsta nuo vaikystės. Iki įvykio I. T. dažnai pas ją lankydavosi, sakė, kad J. P. ją muša, 2014 m. vasarą pas ją yra nakvojusi dvi naktis, sakė, kad bijo J. P.. Ji yra mačiusi I. T. mėlynes ant veido, rankų, ji sakė, kad J. P. jai sudavė ranka.
Iš 2014-09-10 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad I. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žąste, abiejose šlaunyse nugaros kairėje pusėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, pakraujavimas po minkštu galvos smegenų dangalu tilto kairėje pusėje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, suduodant kumščiu, diržo sagtimi, įspiriant ar panašiai, o sužalojimai galvoje susiformavo nuo ne mažiau kaip vieno kontakto su kietu buklu daiktu, galimai neilgame laikotarpyje iki patekimo į ligoninę, griuvus ar atsitrenkus į tokį daiktą. Sužalojimai padaryti galimai 3-5 paros iki apžiūros, susiformavo ne mažiau 11 trauminių poveikių pasekoje. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, I. T. sveikata sutrikdyta sunkiai (b.l.25-26, 1 t.).
Iš teismo medicinos specialisto 2014-09-17 išvados matyti, kad I. T. mirė 2014-09-13 8.00 val. nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo kraujosruvos abipus smilkinių srityse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kraujo patekėjimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, pabrinkimu, koma.
I. T. lavone nustatyta poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje ir šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais, spardant ar panaudojus kitokį kietą buką daiktą, kurio identifikuoti nėra galimybės. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, atmestina galimybė, kad I. T. galėjo susižaloti nugriuvusi ar sužalojimai galėjo būti padaryti „pliotke“ ( savadarbiu musmušiu).
Sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje - ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip prieš 5-7 paras iki mirties. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito.
Po padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės. I. T. kraujyje, paimtame Panevėžio ligoninėje 2014-09-08, 12.20 val., rasta 0,35 % etilo alkoholio. ( 1 t., b.l. 29-31).
Teismo medicinos specialistė S. M. apklausta teisme parodė, kad ji surašė 2014-09-10 specialisto išvadą dėl I. T. sveikatos sužalojimo, kur jos sužalojimą įvertino kaip sunkų ir nustatė, kad sužalojimai jai galėjo būti padaryti kumščiu, diržo sagtimi, įspiriant ar panašiai, o sužalojimai galvoje susiformavo iki patekimo į ligoninę ( prieš 3-5 paras iki apžiūros), griuvus ar atsitrenkus į tokį daiktą, susiformavo ne mažiau 11 trauminių poveikių pasekoje. Tokią išvadą ji padarė apžiūrėjusi I. T. reanimacijos skyriuje jai esant gyvai, o rašydama specialisto išvadą vadovavosi jos ligos istorijos įrašais. Apžiūrint I. T. ji nematė sužalojimų jos galvoje, nes tuo metu jai ant galvos buvo uždėtas tvarstis, ji buvo prijungta prie aparatų, todėl duomenis apie sužalojimus galvoje nurašė nuo medicininių įrašų, kurie nebuvo informatyvūs ir tikslūs. Duodama išvadą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje ir galimai griuvus, ji rėmėsi pirminės kompiuterinės tomografijos duomenimis, kurie nebuvo tikslūs, nes ji tai nurodė neapžiūrėjusi realiai I. T. sužalojimų galvoje. Pripažįsta, kad tikslesnė specialisto išvada yra padaryta, kai specialistas apžiūrėjo jau mirusią I. T., kuris kraujosrūvas apžiūrėjo autopsijos metu ir nustatė, kad kraujosrūvos galvos minkštuose audiniuose yra kairėje ir dešinėje pusėse. Atsižvelgiant į tai, kad kraujosrūvos nustatytos skirtingose plokštumose, todėl teisingai atmestina ir išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir šios išvados neginčija.
Teismo medicinos specialistas R. Ž. teisme parodė, kad jis surašė 2014-09-17 specialisto išvadą, kuri skiriasi nuo specialistės S. M. išvados, nes yra tikslesnės, nes jis nustatė sužalojimus galvoje I. T. vidinio tyrimo metu, jai mirus ir atkėlus skalpą, kai kraujosrūvos aiškiai matosi, ko negalima matyti apžiūrėjus išoriškai, todėl patvirtina išvadą, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant, nes jie yra skirtingose plokštumose. Jis nurodė, kad įvertinus medicininius dokumentus bei įvykio aplinkybes, t.y., kad kraujosruva po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje – smilkininėje dalyje buvo šviežia ir masyvi, o 2014-09-07 I. T. sveikata nesiskundė, važiavo dviračiu, vartojo alkoholį, vakare ruošė valgyti, bendravo su tėvu iki 20.30 val., atmestina galimybė, kad I. T. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-09-06, todėl labiausiai tikėtina, kad I. T. galvos sužalojimai padaryti 2014-09-07 d. po 20.30 val. Autopsijos metu I. T. lavone buvo nustatytos kraujosruvos minkštuose audiniuose kairėje smilkininėje ir dešinėje smilkininėje srityse, todėl darytina išvada, kad būtent į šias sritis suduoti smūgiai lėmė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje – momeninėje - smilkininėje dalyje, kas tapo I. T. mirties priežastimi. Pagal I. T. nustatytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją visumoje, išorinių odos sužalojimų nebuvimą, galima atmesti galimybę, kad I. T. galėjo susižaloti galvą atsitrenkus į kietą, buką daiktą, ribotą ar neribotą paviršių. I. T. galvoje nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Labiausiai tikėtina, kad jie atsirado nuo koncentruotų trauminių poveikių, t.y. nuo smūgių į dešinę ir kairę smilkinines sritis. Tai galėjo būti padaryta suduodant tiek ranka, tiek koja ar kitomis kūno dalimis. Med. specialistės S. M. išvadoje Nr. G 1333/14 (P-05) nurodyti sužalojimai ( kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, pakraujavimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu tilto kairėje pusėje) buvo nustatyti remiantis medicinos dokumentuose užfiksuotas radiologiniais tyrimais. Be to, med. specialistė S. M. apžiūrėjo I. T. gyvą, todėl ji kraujosruvų ( minkštuose audiniuose ) abipus smilkinių srityse negalėjo matyti, tai nustatyta tik autopsijos vidinio tyrimo metu. Po 2014-09-10 I. T. atliktos sudėtingos galvos operacijos, ligonei esant sunkios būklės, gyvybę palaikant pajungta medicinine įranga, med. specialistė S. M. apžiūros metu negalėjo išsamiai apžiūrėti I. T. ir aprašyti visų sužalojimų, buvusių ant I. T. kūno. Poodinės kraujosruvos padarytos nugaros kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje pagal makroskopinį vaizdą galėjo būti padaryti 2014-09-06 diržu, tačiau identifikuoti žalojusio daikto nėra galimybės, tam nepakanka duomenų. Šios poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kitais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais, spardant ar panaudojus kitokį kietą buką daiktą. I. T. galvoje yra sužalojimų, kurie galėjo atsirasti dėl to, kad ji plaukuose segėjo sagę, teismo medicinos specialistas paaiškino, kad galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų nenustatyta.
Iš 2014-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad apžiūrimas objektas yra gyvenamasis namas, esantis adresu M kaime,. Namas yra 1 kilometro atstumu nuo asfaltuoto kelio ..Namas yra medinis, nedažytas, vieno aukšto. Įėjimas į gyvenamąjį namą pro medines duris, pro jas patenkame į prieangį. Iš prieangio patenkame į virtuvę. Virtuvė tvarkinga. Pro virtuvės šiaurinėje sienoje esančias durys patekama į kambarį - salioną. Kambario - saliono viduryje stovi medinis stalas. Ant stalo užtiestas geltonos spalvos polietilenas. Ant stalo padėtas laikraštis „Panevėžio rytas“, peilis, obuoliai, televizoriaus pultelis. Palei rytinę pusę stovi medinė lova. Prie kambario - saliono šiaurinės sienos stovi neužklota dvigulė lova. Palei vakarinę sieną stovi medinė sekcija, kurioje sudėti įvairūs daiktai. Prie sekcijos yra praėjimas į mažą kambarį. Mažame kambaryje prie vakarinės sienos stovi neužklota viengulė lova. Kambaryje matosi netvarka, išmėtyti rūbai ( 1 t., b.l. 9-12)
Iš 2014-09-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, filmuotos medžiagos ir plano – schemos matyti, kad papildomai apžiūrimas gyvenamojo namo, esančio M k., Papilio sen. Biržų r., miegamasis kambarys ( 2014-09-08 įvykio vietos apžiūros protokole šis kambarys buvo pavadintas salonu). Miegamojo kambario pietinėje sienoje yra du langai, prie šios pietinės sienos stovi sofa. Prie rytinės sienos stovi dvigulė lova, jos aukštis nuo grindų yra 50 cm. Miegamojo kambario viduryje stovi stalas. Nuo dvigulės lovos atstumas iki tolimesnio stalo kampo yra 170 cm, iki artimesnio stalo kampo atstumas – 50 cm. Miegamasis kambarys perskirtas sekcija. Už sekcijos yra mažas kambarys, kuriame yra viengulė lova. Šios lovos aukštis nuo grindų – 45 cm. Atstumas nuo viengulės lovos iki stalo, esančio miegamojo kambario viduryje yra 260 cm ( 1 t. b. l. 13-14).
Iš VĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos pažymos matyti, kad 2014-09-08 d., 10.49 val., gautas iškvietimas adresu M k., ...dėl I. T. sužalojimo, kvietęs asmuo nurodė, kad ji beveik 2 paros į nieką nereaguoja, be sąmonės, medicininę pagalbą kvietė pusseserė ( 1 t., b.l. 148).
Iš gimimo liudijimo AA Nr.181871 matyti, kad 2003-06-18 Biržų r. savivaldybės CMS įregistruotas įrašas Nr.140, kad K. T. gimė 2003 m. birželio 7 d. ir jo motina įrašyta I. T. (b.l.48, 1 t.).
Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2014-09-13 mirus I. T., jos sūnus K. T. gyvena pas senelius Juozą ir A. T. K k. Papilio sen. Biržų r. (b.l.39, 1 t.).
Iš Biržų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad 2014-12-19 sprendimu K. T., gim. 2003-06-07 nustatyta nuolatinė globa, jo globėju ir lėšų tvarkytoju skirtas J. T. (b.l.74-75, 1 t.).
Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo ir pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad 2014-10-22 K. T. skirta 237,40 litai ( 68,75 eurai) per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija nuo 2014-09-13 iki 2021-06-30 ir nuo 2014-09-13 iki 2015-01-31 išmokėta K. T. 316,68 Eur (1093,43 Lt) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos( b.l.43,50 49,1 t.).
Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų dokumentų matyti, kad I. T. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo gydyta nuo 2014-09-08 iki 2014-09-13 ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 2261,03 Eur (7806,88 Lt), kuriuos prašo išieškoti iš žalą padariusių asmenų (b.l.57-62, 1 t.).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad 2014-09-18 J. T. A. V. IĮ „Romvita“ sumokėjo už maitinimo paslaugas 1000 Lt (289,62 Eur), 2014-09-17 UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ už laidotuvių paslaugas bei prekes sumokėjo 2129,10 litų (616,62 Eur), o 2014-09-19 – 913 litų ( 264,42 Eur) (b.l.79-80, 1 t.).
Iš pateikto rašto matyti, kad J. T. kaltinamojo dukra D. P. per įgaliotą asmenį perdavė 2000 litų (579,24 Eur) laidojimo išlaidoms atlyginti (b.l.81 1 t.).
Iš 2015-01-20 Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto G. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad, išanalizavus I. T. mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės numerio 8 624 45573 ir J. P. mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės numerio 8 624 44869, priklausančių UAB "Omnitel" tinklui, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-09-05 00:08:01 iki 2014-09-06 09:06:33 I. T. bendravo skambučiais ir SMS žinutėmis su abonentu Nr.8 699 07862, kuris priklauso R. R.: nuo 2014-09-06 19:12:43 iki 2014-09-06 19:43:37 iš I. T. mobiliojo ryšio telefono yra užfiksuoti bandymai skambinti R. R.. Pokalbių trukmė 0 s., 2014-09-06 19:34:18 iš J. P. telefono skambinta R. R. vieną kartą. Pokalbio trukmė 22 s. ( 1 t., b. l. 158-159;160).
Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas
J. P. pripažįsta, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. vakare vartojo smurtą prieš sugyventinę I. T.: perskaitęs sugyventinės I. T. telefone gautas žinutes ir įsitikinęs, jog žinutėmis ji susirašinėjo su nepažįstamu vyriškiu, jis diržu sudavė jai gulint lovoje apie 5-6 kartus per sėdmenis, šlaunis, o kai ji išbėgo, pasivijęs sudavė diržu per nugarą, jai suklupus, plaštaka sudavė į veidą ir dėl to galėjo padaryti kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje. Tai, kad nurodytu laiku vyko konfliktas dėl I. T. telefone rastų žinučių patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja kaltinamojo motina E. P.. Nors ji nematė, kai buvo vartojamas smurtas prieš I. T., tačiau patvirtino, kad po kelių valandų ji matė I. T. ištinusiu ir ji sakė, kad Jonas sumušė dėl jos telefone rastos žinutės. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina teismo medicinos teismo medicinos išvados, kuriose nurodyta kad I. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žąste, abiejose šlaunyse nugaros kairėje pusėje galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, suduodant kumščiu, diržo sagtimi ar įspiriant ir šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos sužalojimus 2014 m. rugsėjo 6 d. J. P. padarė savo šeimos nariui – sugyventinei su kuria bendrai apie 6 metus neįregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.) ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Iš kaltinimo šalintina dalis, kad J. P. sudavė I. T. smūgius savadarbiu įrankiu musėms mušti, nes tokių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras kaltinime nurodydamas šią aplinkybę rėmėsi nukentėjusiosios A. T. parodymais, kai ji nurodė, kad jos dukrai gulint ligoninėje, ji buvo sutikusi kaltinamojo motiną E. P., kuri sakė, kad J. P. I. T. mušė savadarbiu įrankiu musėms mušti, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. P. tokių aplinkybių nenurodė (b.l.109,1 t.). Ji parodė, kad kaltinamajam pradėjus pyktis su I. T., ji išėjo iš kambario ir kas vyko toliau kambaryje nematė ir negirdėjo, vėliau matė ją sutinusiu veidu ir ji sakė, kad sumušė Jonas dėl žinutės, rastos telefone. Tai, kad rasti sužalojimai galėjo būti padaryti savadarbiu įrankiu musėms mušti paneigė ir teismo medicinos ekspertas, todėl nesant objektyvių duomenų apie šio įrankio panaudojimą vartojant prieš I. T. smurtą, ši kaltinimo dalis šalintina.
Kaltinamojo, nukentėjusiųjų J. T., A. T., liudytojos J. T. parodymais nustatyta, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. anksti ryte I. T. rasta gulinti kambaryje be sąmonės ir 10.49 val. greitosios pagalbos automobiliu išvežta į ligoninę, kur 2014-09-13 mirė. Tyrimo metu dėl I. T. sužalojimų ir jų padarymo mechanizmo gautos prieštaringos dviejų skirtingų teismo medicinos specialistų išvados.
Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos specialistė S. M., atlikusi I. T. apžiūrą bei susipažinusi su jos medicinine dokumentacija, 2014-09-10 išvadoje nurodė, kad jai padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abejose šlaunyse, nugaros kairėje pusėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje ir šie sužalojimai susiformavo ne mažiau 11 trauminių poveikių poveikyje, jie galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, diržu, įspiriant, o taip pat griuvimo metu atsitrenkiant į kietus daiktus (b.l.25-26,1 t.).
2014-09-17 teismo medicinos specialisto R. Ž. išvadoje (b.l.29-30, 1 t.) nurodyta, kad I. T. galvoje padaryti sužalojimai abiejų smilkinių srityse, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Į tai nurodo kraujosruvos abipus smilkinių srityse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kraujo patekėjimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, pabrinkimu, koma. Be to išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 18 trauminių poveikių ir negalėjo būti padaryti griūnant.
Apklausiant teismo medicinos specialistę S. M. teisme, ji nurodė, kad I. T. apžiūrą ji atliko jai esant gyvai, ligoninėje, kai ji buvo prijungta prie gyvybę palaikančios aparatūros, ji jos įdėmiai negalėjo apžiūrėti dėl sunkios sveikatos būklės, sužalojimų galvoje ji neapžiūrėjo, nes jos galva buvo subintuota, o išvadą apie rastus trauminius poveikius ir sužalojimą galvoje padarė iš ligos istorijoje esančių gydančių gydytojų įrašų, kurie buvo netikslūs, lakoniški. Susipažinusi su 2014-09-17 specialisto išvada, teisme ji pripažino, kad ji yra išsamesnė ir tikslesnė, nes tyrimas padarytas I. T. mirus, vidinio tyrimo metu, atkėlus skalpą, o nustačius, kad kraujosruvos padarytos abiejuose galvos smilkinių pusėse (skirtinose plokštumose), pripažįsta, kad teismo medicinos specialistas teisingai konstatavo, kad šie sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietus daiktus. Tai pripažino ir 20014-09-17 išvadą surašęs teismo medicinos specialistas, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi 2014-09-17 teismo medicinos specialisto išvadomis, kurios yra tikslesnės ir išsamesnės, nes tyrimas atliktas po I. T. mirties, vidinio tyrimo metu detaliai apžiūrint rastus sužalojimus, o tyrimas galvoje, atliktas apžiūrėjus autopsijos metu, atkėlus skalpą, todėl abejoti šiomis specialisto išvadomis nėra pagrindo.
Teismo medicinos specialistas 2014-09-17 išvadoje konstatavo, kad I. T. mirė nuo sužalojimų galvoje, kurie padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. J. P. nepripažįsta, kad sudavė smūgius I. T. į galvą, nurodo, kad ją rado naktį gulinčią ant grindų, mano, kad sužalojimai galvoje galėjo atsirasti jai griūnant ir atsitrenkiant į kambaryje buvusius daiktus, tačiau nurodytas aplinkybes paneigia specialisto išvados ir jo paaiškinimai teisme, kai jis nurodė, kad pagal makroskopinį vaizdą sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais, spardant ar panaudojus kitokį kietą buką daiktą ir atmetė galimybę, kad I. T. galėjo susižaloti griūnant ir atsitrenkiant į daiktus, nes šie sužalojimai padaryti skirtingose plokštumose – abiejose smilkinių pusėse. Nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. jo dukra I. T. važiavo dviračiu, buvo parduotuvėje, apie 16 val. su dukra ir J. P. jis buvo jų namuose, dukra kepė šašlykus, kartu gėrė sidrą, sveikata nesiskundė, nematė, kad būtų sumuštas jos veidas, į namus išvyko apie 20.30 val., palikdamas ją su J. P. namuose. Šių aplinkybių neginčija ir kaltinamasis. Teisme specialistas įvertinęs medicininius dokumentus - kad kraujosruva po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje – smilkininėje dalyje buvo šviežia ir masyvi bei aplinkybes, kad 2014-09-07 I. T. sveikata nesiskundė, važiavo dviračiu, vartojo alkoholį, vakare ruošė valgyti, bendravo su tėvu iki 20.30 val., nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad I. T. galvos sužalojimai padaryti 2014-09-07 d. po 20.30 val., t.y. po to, kai jos tėvas J. T. išvyko iš jų namų, nes po patirtų į galvą sužalojimų, I. T. nebūtų galėjusi atlikti nukentėjusiojo J. T. ir paties kaltinamojo nurodytų veiksmų (važiuoti dviračiu, kepti šašlykus) ir nesiskusti sveikata. Nustatyta, kad J. T. išvykus, J. P. namuose liko tik kaltinamasis su I. T. ir senyvo amžiaus motina (mirusi), kuri buvo kitame kambaryje, todėl šių sužalojimų, išskyrus J. P., negalėjo padaryti kiti asmenys. Įvertinus aplinkybes, kad J. P. buvo sumušęs I. T. prieš pat 2014 m. rugsėjo 7-8 d. įvykį (rugsėjo 6 d.), taip pat nukentėjusiųjų J. T., A. T., nesuinteresuotų liudytojų J. T., A. U. parodymus, kad I. T. yra sakiusi, kad J. P. vartoja prieš ją smurtą, matė ją sumuštą ir anksčiau bei nustatytas įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, kad J. P., laikotarpyje nuo 2014 m. rusėjo 7 d. 20.30 val. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. 6 val. sudavė I. T. į galvą ne mažiau du smūgius abiejų smilkinių srityse, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kraujo patekėjimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, pabrinkimu, koma ir tai buvo I. T. mirties priežastimi, t.y. ją nužudė. J. P. suduodamas smūgius I. T. į gyvybei pavojingą vietą – galvą, suvokė, kad ji gali būti sunkiai sužalota ar mirti ir jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų nedetalizavo ir siekė bet kokių jų atsiradimo, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. J. P. su I. T. sudarė faktinę šeimą, bendrai gyveno apie 6 metus neįregistravę santuokos, I. T. nusikalstamos veikos metu buvo kaltinamojo šeimos narys ( Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 248 str. 2 d.), todėl jo veika vertinama kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas ir atitinka Lietuvos Respublikos 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. J. P. parodymai, kad jis nurodytu laiku nesudavė I. T. smūgių į galvą ir jos nenužudė, vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmetami.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Nukentėjusysis J. T. prašo priteisti iš kaltinamojo 450 eurų (1552,10 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos, kurios iki šiol neatlygintos, kaip mažamečio K. T. (nužudytosios sūnaus) atstovas pagal įstatymą, prašo priteisti K. T. 29000 eurų neturtinės žalos, nes dėl motinos su kuria palaikė nuolatinius santykius, nužudymo, K. T. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
J. T. turtinę žalą grindė rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad 2014-09-18 J. T. A. V. IĮ „Romvita“ sumokėjo už maitinimo paslaugas 1000 Lt (289,62 Eur), 2014-09-17 UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ už laidotuvių paslaugas bei prekes sumokėjo 2129,10 litų (616,62 Eur), o 2014-09-19 – 913 litų ( 264,42 Eur) (b.l.79-80, 1 t.), be to, nurodė, kad laidotuvių giesmininkams sumokėjo 550 litų (159 Eur), todėl viso J. T. dėl dukros laidotuvių turėjo 4592,10 litų ( 1329,96 eurų) išlaidų. Nustatyta, kad J. T. kaltinamojo dukra D. P. per įgaliotą asmenį perdavė 2000 litų (579,24 Eur) laidojimo išlaidoms atlyginti (b.l.81 1 t.), o iš Biržų rajono savivaldybės socialinio skyriaus gavo 1040 litų (301,20 eurų) laidojimo pašalpą, todėl J. T. neatlyginta 450 eurų (1552,10 Lt) turėtų laidojimo išlaidų. Nukentėjusiojo nurodytos laidojimo išlaidos yra realios, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, I. T. buvo nužudyta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiojo turėtas laidojimo išlaidas (CPK 6.291 str.).
Neturtinės žalos atlyginimo būdus ir jos nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, siekiant kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt. Neginčijamai nustatyta, kad dėl motinos mirties mažametis K. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, su kuria jis buvo susijęs emociškai susijęs, jis neteko motinos moralinės ir materialinės motinos paramos, būdamas tik 11 metų, tai įtakos jo tolimesnį gyvenimą, todėl neabejotina, kad jam padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta (CPK 6.284 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų mažamečio nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, atstovo pagal įstatymą prašomas priteisti 290000 Eur (100131,20 Lt) piniginis atlygis neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįstas, todėl priteistinas.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo iš kaltinamojo VSDFV Panevėžio skyriui priteisti 316,68 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t. 1, b.l. 43-44). Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad 2014-09-13 mirus I. T., jos sūnui K. T., gimusiam 2003-06-07, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau - VSDFV Panevėžio skyrius) 2014-10-22 sprendimu Nr.PE SPI-8570 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo K. T.“ paskyrė per mėnesį 68,75 Eur (237,70 ) valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją ir nuo 2014-09-13 iki 2015-01-31 išmokėjo K. T. 316,68 Eur, tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 316,68 Eur dydžio žala. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 2261,03 Eur (7806,88 Lt) už I. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, kurių tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str.). Nustatyta, kad I. T. dėl 2014m. rugsėjo 7,8 d. padaryto sveikatos sutrikdymo buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nuo 2014-09-08 iki 2014-09-13 ir už jai suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta 2261,03 Eur (7806,88 Lt) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant turėtas išlaidas iš kaltinamojo J. P., kuris padarė I. T. sužalojimus dėl kurių buvo teikiamos gydymo paslaugos (CK 6.279 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.).
Dėl bausmės
Teisėjų kolegija, skirdama bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas.
J. P. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
J. P. praeityje neteistas, nebaustas, atlygino nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, Papilio seniūno charakterizuojamas kaip darbštus, tvarkingai vienas užauginęs 3 vaikus, tačiau išgėręs smurtaujantis prieš artimuosius. Vienas jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), kitas – nesunkus (BK 11 str. 2 d.). Abu nusikaltimai tyčiniai, baigti, susiję su smurtu. Dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo atsiradę padariniai labai sunkūs ir negrįžtami - nužudyta motina, auginanti mažametį sūnų. Baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta aplinkybių, kurioms esant gali būti mažinama ar skiriama švelnesnė nei numato baudžiamasis įstatymas bausmė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
J. P. pareikšti civiliniai ieškiniai, kurie neatlyginti, todėl 2015-02-23 Panevėžio apygardos prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisių J. P. turtui apribojimas pratęstinas, vykdymo procese panaudojant šį turtą civilinių ieškinių padengimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti J. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 29 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. J. P. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš J. P.: J. T. 450 eurų (1552,10 Lt) turtinės žalos, K. T. 29000 eurų (83989,80 Lt) neturtinės žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 316,68 Eur (1093,43 Lt), išmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos K. T., Panevėžio teritorinei ligonių kasai 2261,03 Eur (7806,88 Lt), turėtų išlaidų I. T. suteiktoms gydymo paslaugoms apmokėti.
Pratęsti terminą laikinų nuosavybės teisių apribojimą J. P. turtui: Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą –registro Nr. 35/117891, ½ butas/patalpa butas Nr.6, Nr. 3697-1006-3017:0009, adresu Biržų r. sav., Papilio sen., K k., Pakluonės g. 26-6, šį turtą vykdymo proceso panaudojant civilinių ieškinių atlyginimui.
Daiktinius įrodymus: I. T. drabužius, savadarbį įrankį musėms mušti, I. T. džemperį „B. S.“ ir medžiaginį diržą su metaline sagtimi, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (kvitai B Nr.0068487, BBB Nr. 0069236, BBB Nr. 0069238) sunaikinti kaip mažaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam J. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.