Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (skolininko) E. B. ir įkeisto daikto savininko G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nacionalinės kredito unijos pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims E. B. ir G. B. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas E. B. , užtikrindamas iki 2010-03-15 suteiktos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė Nacionalinei kredito unijai nekilnojamąjį daiktą – 1,1286 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0548-5397, esantį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausantį G. B.

Teismas taip pat nusprendė privestinai parduoti iš varžytinių G. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 1,1286 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

dar nesuėjo suteiktos paskolos grąžinimo, o taip pat ir hipotekos užtikrinimo terminas, t.y. iki 2010-03-15 – toks terminas nurodytas ir skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas bei jo pagrindu pradėtos procedūros išieškoti skolą pagal paskolos sutartį, suteiktą E. B. akivaizdžiai prieštarauja CK 4.192 str. 1 d. Apeliantų teigimu, šiuo atveju skolininkui dar nėra suėjęs terminas įvykdyti prievoles, todėl ir neturėtų būti pradėtas išieškojimas;nei skolininkui, nei įkeisto daikto savininkui nebuvo įteikta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Be to, CPK numato, kad turi būti išsiųsti raginimai skolininkui geranoriškai sumokėti skolą ir tik po to, per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos ir skolininkui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, pradedamas priverstinis išieškojimas;skola pirmiausiai turėtų būti išieškoma iš skolininko turto, o tik jo nesant ar nepakankant, pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto G. B. nuosavybės teise priklausančio turto. Be to, skolininkas turi turto ir nuolatines pajamas, t.y. gauna pensiją, todėl nėra pagrindo pirmiausia skolą išieškoti iš įkeisto G. B. turto;kreditorius pažeidė sąžiningumo principą, apgaulingai veikė ir slėpė tikruosius savo ketinimus, nes Nacionalinė kredito unija ir skolininkas vedė derybas dėl paskolos termino pratęsimo ir grąžinimo sąlygų pakeitimo, tačiau vis tiek pradėjo skolos išieškojimą per hipoteka įkeistą turtą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo netenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo 2009-11-05 nutartyje, kuria buvo areštuotas įkeistas daiktas bei skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėti apie skolos negrąžinimo pasekmes, padarytą išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 4,5 p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2009-10-16 pranešimų skolininkui bei įkeisto daikto savininkui išsiuntimo dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė kredito sutartyje numatytų sąlygų – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-03-31 Nacionalinė kredito unija ir E. B. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią E. B. suteikė 200 000 Lt kreditą iki 2010-03-15 (b.l. 41-42). Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-03-31 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu hipotekos lakšto pakeitimu, E. B. įkeitė Nacionalinei kredito unijai nekilnojamąjį daiktą – 1,1286 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausantį G. B. .

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

Iš kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo matyti, jog skolininkas 2008-03-31 Kreditavimo sutartyje Nr. 80331-027 numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreipimosi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną kreditoriui buvo skolingas 240 427,65 Lt (b.l. 39). Priešingų įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas kredito unijai būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos, ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), Kredito sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Tačiau tokią teisę kreditorius gali įgyvendinti tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.).

CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto, hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylą pateikė skolininkui E. B. ir įkeisto daikto savininkui G. B. adresuotus pranešimus, kuriuose pareikalavo iki 2009-10-29 sumokėti priklausančias mokėti periodines įmokas bei priskaičiuotus delspinigius ir nurodė, kad reikalavimo neįvykdžius, paskolos sutartis bus nutraukta ir paskolos suma, palūkanos bei priskaičiuoti delspinigiai bus išieškoti teismo keliu (b.l. 43-44).

Kaip jau buvo minėta, CK 6.128 str. 1 d. nustatyta, jog šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą.

Tarp šalių 2008-03-31 sudarytos kreditavimo sutarties 4.5 punkte nustatyta, jog paskolos gavėjui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kredito unija registruotu laišku arba pasirašytinai pareiškia paskolos gavėjui reikalavimą grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis ir kitais mokėjimais, nurodydamas jame konkrečią skolos sumokėjimo datą ir priežastį. Paskolos grąžinimo data nustatoma ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško išsiuntimo arba neregistruoto laiško įteikimo pasirašytinai dienos. Taigi, šalys sutarties 4.5 punktu susitarė, kaip skolininkas bus informuojamas apie susidariusią skolą bei kaip jam bus nustatomas skolos grąžinimo terminas, tačiau šis sutarties 4.5 punkte numatytas pranešimas nėra siejamas su šalies (skolininko) informavimu apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Kreditoriaus 2009-10-16 pranešimai negali būti vertinami kaip pranešimas apie sutarties nutraukimą ir dėl jų turinio: pranešimais tiek skolininko, tiek įkeisto daikto savininko reikalaujama įvykdyti prievolę, taip pat nurodomos pasekmės, kurios kitų, reikalavimo neįvykdžius, o būtent, juose nurodoma, jog tokiu atveju sutartis bus nutraukta ir paskolos suma bei kiti mokėjimai išieškoti teismo keliu. Taigi, šiais pranešimais kreditorius informuoja skolininką bei įkeisto daikto savininką apie veiksmus, kurių jis imsis, nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, būtent, kad jis tokiu atveju nutrauks sutartį. Šalių sudarytos kreditavimo sutarties 4.8 punkte numatyta, jog kredito unija, 4.5 punkte nustatyta tvarka pareikalavusi grąžinti paskolą ir paskolos gavėjui šio reikalavimo neįvykdžius per nustatytą terminą, turi teisę nutraukti sutartį ir išieškoti visą skolą. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje aiškiai atribotos dvi savarankiškos procedūros tuo atveju, kai paskolos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų: kreditorius 4.5 punkte nustatyta tvarka turi pateikti skolininkui reikalavimą sumokėti skolą, nustatydamas tam terminą, o 4.8 punktas numato, jog šių reikalavimų neįvykdžius, kreditorius įgyja teisę nutraukti sutartį vienašališkai. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo laikytis jau minėtos, imperatyvios teisės normose nustatytos vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, tame tarpe ir kitos šalies informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą procedūros. Šiuo atveju kreditorius išsiųsdamas sutarties 4.5 punkte numatytą reikalavimą skolininkui bei įkeisto daikto savininkui informavo juos apie tolesnius galimus savo veiksmus, tačiau toks abstraktus pranešimas, kad sutartis bus nutraukta, negali būti vertinamas kaip įspėjimas apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Todėl kreditorius Kreditavimo sutarties 4.8. p. nuostata, kuri leidžia jam vienašališkai nutraukti sutartį, teisme galėjo remtis tik pateikęs hipotekos teisėjui rašytinius įrodymus, kad skolininkui (taip pat ir įkeistų daiktų savininkams) CPK 6.218 str. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas būtent apie sutarties vienašališką nutraukimą.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutarties nutraukimo termino eiga nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojama nei nuo reikalavimų sumokėti skolą išsiuntimo dienos – 2009-10-16, nei nuo datos, kada, remiantis šiais reikalavimais, skola turėjo būti sumokėta (praėjus 10 d. nuo pranešimų išsiuntimo).

Patys apeliantai, kaip tai matyti iš jų skundo turinio, traktuoja sutartį ir terminą prievolei įvykdyti pagal hipotekos lakštą kaip nepasibaigusius ir tokia jų pozicija, įvertinant išdėstytus argumentus, pripažįstama pagrįsta.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ir apeliantų argumento dėl kreditoriaus nesąžiningumo tuo aspektu, jog jis kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo neginčo tvarka, nors tuo pat metu tarp kreditoriaus ir skolininko vyko derybos dėl sutarties vykdymo. Kaip minėta, kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo prieš terminą, jeigu skolininkas pažeidžia prievolę, nesumokėdamas priklausančių periodinių mokėjimų (t.y. kai skolininkas nesilaiko sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo grafiko). Šiuo atveju akivaizdu, jog skolininkas pažeidė prievolę, nemokėdamas priklausančių periodinių mokėjimų, todėl kreditorius turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai ir reikalauti grąžinti visą skolą bei įvykdyti papildomas prievoles. Nagrinėjamoje byloje tik aplinkybė, kad nebuvo išlaikyta vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą procedūra, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti, nes šis prašymas pateiktas nesuėjus prievolės įvykdymo terminui ir įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus sutarties vienašališkai (CPK 337 str. 2 p.). Ta aplinkybė, jog šiuo metu prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga, nes ši nauja aplinkybė, atsiradusi po skundžiamos nutarties priėmimo, jau sudaro kitą savarankišką pagrindą reikalauti priverstinio skolos išieškojimo neginčo tvarka.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš kreditoriaus Nacionalinės kredito unijos priteistina 8,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus Nacionalinės kredito unijos pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. B. bei įkeisto daikto savininko G. B. netenkinti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai (Tilto g. 17/Radvilų g. 4, LT-2001, Vilnius).

Priteisti iš Nacionalinės kredito unijos 8 (aštuonis) litus 60 centų pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).