- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- A-143-905-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. (G. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (15/6-3)-12PR-101 ,,Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. A.“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo bylą iš naujo bei priimti kitą sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo persekiojamas savo dėdės, kuris jį sužeidė, grasino nužudyti, o policija negalėjo jo apginti. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas šių aplinkybių visiškai netyrė, konstatuodamas, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje yra Migracijos departamento 2006 m. birželio 7 d. pažyma Nr. GH-6-8-99 apie žmogaus teisių situaciją (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) policija yra korumpuota ir nebaudžiama, korupcija paplitusi visose valstybinio valdymo institucijose. Pareiškėjo nuomone, ši informacija patvirtina, jog jis negalėjo būti apgintas (duomenys neskelbtini) valdžios ir teisėsaugos institucijų. Teigė, jog skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių, joms prieštaraujantis, neatitinka įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 8 – 9) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstos persekiojimo priežasties jo kilmės valstybėje, o jo papasakota istorija apie dėdę, kuris grasino jį nužudyti, kelia pagrįstų abejonių. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neišnaudojo vidinės persikėlimo alternatyvos kilmės valstybėje. Jis tik trumpam buvo apsistojęs pas savo draugą kitame (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), kuriame dėdė jo neieškojo, norėdamas nužudyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, (duomenys neskelbtini) kilmės valstybė yra saugi pareiškėjui. Pastarojo tikrieji atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra ekonominiai. Apie tai patvirtina jam išduotos Lietuvos Respublikos vizos pagrindas bei uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriaus paaiškinimas. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, iš karto nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, bet kitais būdais bandė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas bando piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedūra ir pasinaudoti ja kaip galimybe įteisinti savo buvimą Lietuvoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 28 – 31) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) teisėtai, turėdamas galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo gautas prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) šalyje jo gyvybei gresia pavojus, kadangi jo dėdė dėl turtinių motyvų grasina jį nužudyti, o (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos negali jo apginti. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Įstatymo 66 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalimi. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo papasakota istorija apie dėdę, kuris siekia jį nužudyti jo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)), nėra nuosekli. Pasakodamas apie savo gyvenimą kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) ir detalizuodamas įvykius su dėde, pareiškėjas painiojasi dėl įvykių sekos, paprašytas patikslinti išdėstytus faktus, nesugeba nuosekliai pakartoti papasakotos istorijos detalių. Nenuoseklus ir prieštaringas pasakojimas apie patirtą persekiojimą kilmės šalyje kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo persekiojimo jo kilmės valstybėje pagrįstumo. Teismas, be to, nustatė, kad tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko ne bėgdamas nuo persekiojimo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) dėl priežasčių, nurodytų Konvencijoje ir Įstatymo 86 straipsnyje, o kitais tikslais. Be to, pareiškėjas bando piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedūra ir pasinaudoti ja kaip galimybe įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Todėl atsakovas pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą Įstatymo 86 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog policijos pareigūnai pasiūlė konfliktą su dėde spręsti tarpusavyje, nėra pagrindas išvadai, kad kilmės valstybė pareiškėjui nesuteikia veiksmingos apsaugos. Be to, pareiškėjas neišnaudojo vidinės persikėlimo alternatyvos kilmės valstybėje. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento pažymą apie žmogaus teisių situaciją (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėsmės nėra, todėl nėra pagrindo taikyti jam asmens negrąžinimo principą ir suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atitinka akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį nuostatą, įtvirtintą Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 3 punktu užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos vizos galiojimo laikas pasibaigė (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas pagrįstai pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui priimti sprendimą dėl jo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas kompleksiškai ištyrė objektyvių ir subjektyvių veiksnių visumą, turinčią sprendžiamos reikšmės pareiškėjo prašymui atmesti. Skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 34 – 35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nes visų apklausų metu nurodė tas pačias aplinkybes.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog jis neišnaudojo vidinės persikėlimo alternatyvos kilmės valstybėje, nes buvo persikėlęs į kitus (duomenys neskelbtini) miestus, išvykęs į (duomenys neskelbtini), bet dėdė visur surasdavo.
3. Teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai pritaikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 42 – 43) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas nenurodė pagrįstos persekiojimo baimės, gresiančios jo kilmės valstybėje. Jis nuolat painiojosi apklausų metu nurodydamas skirtingus faktus. Tai kelia pagrįstų abejonių jo patikimumu, papasakotos istorijos tikrumu. Pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjo tikrieji atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra ekonominiai, o ne pagrįsta persekiojimo baimė. Apie tai patvirtina jam išduotos Lietuvos Respublikos vizos pagrindas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) kvietimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo siekimo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (nagrinėjamuoju atveju dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Pareiškėjas grindžia savo prašymą baime nebūti apgintam savo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nuo jo giminaičio (dėdės) grasinimų jį nužudyti dėl turtinių motyvų.
Kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas jo (tariamo) persekiojimo priežasties pobūdis kildinamas iš asmeninių (turtinių) santykių ir dėl to neatitinka persekiojimo priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, t. y. šios teisės normos taikymo prasme pareiškėjo nurodytos (tariamo) jo persekiojimo aplinkybės bylai nėra reikšmingos.
Be to, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnyje nustatytos specialios įrodymų įvertinimo tokio pobūdžio bylose taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Pagal straipsnio 2 dalį, straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
Pareiškėjas grindžia savo prašymą baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) savo giminaičio (dėdės), tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytos baimės (Įstatymo taikymo prasme aukščiau nurodytos „visiškai pagrįstos baimės“) pagrįstumą, todėl jo atžvilgiu taikytinos minėtos Įstatymo 83 straipsnyje nustatytos taisyklės. Taigi šiai bylai yra aktualu ir reikšminga išaiškinti, ar pareiškėjo elgesyje nėra Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų reiškinių, dėl kurių prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys (kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais) yra atmetami.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką legaliai (pagal vizą) verslo reikalais. Atvykęs į Lietuvą, nepateikė prašymo suteikti prieglobstį (tokį prašymą pateikė tik prieš minėtos vizos galiojimo pasibaigimą, (duomenys neskelbtini)), bandė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje kitais negu šioje byloje nagrinėjamas pagrindais. Prašymo nagrinėjimo metu nurodė prieštaringus faktus apie minėtą (tariamą) persekiojimą. Todėl pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai buvo taikoma Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė. Tuo pačiu konstatuotina, kad taikyti pareiškėjui Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.