Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.6.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.1.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.9.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.2.2.2.; 2.3.2.2.15.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.1.; 2.3.4.7.2.;2.3.4.13.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.1.5.2.; 2.3.6.6.

2011 m. liepos 12 d.

liudytojui ir mažamečių nukentėjusių K. M. ir E. M. atstovui pagal įstatymą, VTAS atstovui E. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D. (A. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., LR pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini)., anksčiau teistas 2002-09-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. redakcijos LR BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d. 310 str. 1 d., 42 str. bauda 500 Lt. (4 MGL) su turto už 100 Lt. konfiskavimu, 2003-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 1961 m. redakcijos LR BPK 362' str. atleistas nuo 2002-09-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos papildomos 100 Lt. turto konfiskavimo bausmės (teistumas BK 97 str. tvarka išnyko)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. tyčia mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

jis 2010 m. lapkričio 23 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, smurtaudamas mažametės K. M., gim. 1998-07-04, atžvilgiu, t.y. tyčia rankomis, kojomis ir staliniu šviestuvu suduodamas daugybinius smūgius mažametei K. M. į įvairias kūno vietas, padarė mažametei nukentėjusiajai K. M. nosies ir viršugalvio srities sumušimus, žaizdą viršutinėje lūpoje, kas sukėlė mažametei nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Jis gi, 2011 m. sausio mėnesį, tikslus laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, smurtaudamas mažametės E. M., gim. 1997-04-07, atžvilgiu, t.y. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius mažametei E. M. į pilvą, kojas ir veidą, sukėlė mažametei nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. D. (toliau-ir kaltinamasis) dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu pripažino iš dalies ir paaiškino teismui, kad gyvena su sugyventine R. M., mažamečiu sūnumi Raimondu ir su R. M. dukra Evelina. 2010-11-22 vakare buvo namuose, atėjo svečiau ir jie visi išgėrinėjo. Vaikai buvo namuose. Tarp jo ir Renatos įvyko konfliktas, dėl kokios tiksliai priežasties nepamena. Abu su Renata susistumdė. Tuomet abu išskirti bandė, kiek pamena, Ana ir Karolina. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo išgėręs, pamena, kad nustūmė Karoliną, kad jos nesikištų į konfliktą. Pamena, kad šaukė ant Karolinos, nes ji kišosi į suaugusiųjų reikalus. Pamena, kad kliudė Karoliną ir sumušė jai nosį, kad jai iš nosies bėgo kraujas. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad vėliau patį išvežė policijos pareigūnai. Su sugyventine Renata dažnai konfliktuoja.

Dėl antro epizodo jis neatsimena, tačiau prieš Eveliną nesmurtavo. Mano, kad ji skleidžia paskalas apie jį, bet jos tikrai nemušė. Vaikų nemušė, tik tą vieną kartą sumušė Karoliną. Nežino, kodėl Evelina pasakė, kad ją sumušė, to paaiškinti negali. Su ieškiniu sutinka (b.l. 87-88, 93-94, 144-150).

Liudytojos R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena su sugyventiniu A. D., šiuo metu nė vienas niekur nedirba. 2010-11-22 dienos metu kartu su sugyventiniu šventė tetos gimtadienį. Į namus grįžo apie 18 val. Šventė tetos namuose, pas ją dar buvo 4 svečiai. Iš viso išgertuvių metu išgėrė 2 butelius 0,5 l talpos valstybinės degtinės. Vakare viskas buvo ramu. Sugyventinis A. D. apie 22.00 val. užmigo. Pati gulėjo kitoje lovoje su savo mažamete dukra K. M., žiūrėjo televizorių. Apie 00.30 val. sugyventinis atsikėlė, piktas atėjo ieškoti pačios su pretenzijom, kodėl nemiega savo lovoje. Atsakė jam, kad ateis, kai jis išsiblaivys. Sugyventinis A. D. pradėjo triukšmauti, du kartus kumščiu sudavė pačiai į kaklo kairę pusę, po to vieną kartą kumščiu sudavė į pilvo dešinę pusę. Pati tuo metu sėdėjo lovoje, šalia gulėjo dukra K. M., ji išsigandusi atsikėlė iš lovos ir priėjo prie pačios, prašė, kad A. D. pačios nemuštų. Tuo metu kumščiu sugyventinis vieną kartą sudavė mažametei dukrai K. M. į pilvo dešinę pusę. Dukra iš skausmo susirietė. Sugyventinis po to vieną kartą sudavė jai į veidą, pataikė į lūpą, po to paėmė stalinę lempą ir vieną kartą ja sudavė K. M. į galvą. Po to konflikto sugyventinis nuėjo miegoti. Pati telefonu Nr. 112 iškvietė medicininę pagalbą, ji atvyko kartu su policijos pareigūnais. Dukra K. M. skundėsi, kad skauda pilvą. Nors pati konflikto metu nukentėjo, nukentėjo mažametė dukra K. M., pretenzijų sugyventiniui neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Atvykusi medicininės pagalbos darbuotojai mažametę dukrą K. M. pristatė į Santariškių ligoninę, kartu nuvažiavo ir pati. Ligoninėje jai konstatavo kūno: pilvo, galvos sumušimus. Po apžiūros išleido į namus ( b.l.63-64).

2011 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare su vaikais E. M. ir R. M. buvo namuose, kai į namus grįžo girtas sugyventinis A. D. ir sukėlė konfliktą. Konflikto metu A. D. keletą kartų sudavė pačiai. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, patyrė tik fizinį skausmą. Kai buvo kambaryje, išgirdo, kad verkia dukra E. M.. Išėjusi į virtuvę pamatė, kad A. D. spyrė koja E. M.. Tada jam pasakė nelįsti prie dukters. Dukters pas medikus nevežė, nes jai A. D. jokių sužalojimų nepadarė, jokių mėlynių jos kūne nebuvo. Į teismo medicininius ekspertus nesikreipė. Niekam nieko apie tą įvykį nesakė, nes bijojo A. D.. Po įvykio sveikata ji nesiskundė. A. D. paaiškino, kad E. M. jis mušė už tai, kad ji mokykloje pasakoja, ką jis veikia namuose. Įvykio, kai A. D. sumušė E. M., nelabai pamena, nes buvo išgėrusi alkoholio ( b.l.71).

Liudytojos A. S. parodymais, kad 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, galimai 2010-11-22 su sugyventiniu Miroslav užsuko į svečius pas pažįstamus Andrej ir Renatą. Jų namuose tuomet buvo Andrej, Renata, jų vaikai Evelina, Karolina, Raimond. Visi išgėrinėjo. Maždaug apie 1.00 – 1.30 val. tarp Renatos ir Andrej įvyko konfliktas, kurio metu Andrej stumdė Renatą. Pati įsikišo į konfliktą, norėdama juos išskirti, tačiau Andrej nustūmė pačią ir liepė nesikišti. Tada į konfliktą įsikišo Renatos dukra Karolina, ji norėjo užstoti motiną, sakė Andrej, kad jis nelįstų prie Renatos. Tada matė, kad Andrej nustūmė Karoliną, ji nugriuvo, kur griuvo nematė, tik matė, kad ji krito į lovos pusę. Jis liepė nesikišti ir pati nuėjo į kitą kambarį. Ten būdama girdėjo, kad šūkavo Andrej, Renata, girdėjo Karolinos verksmą. Po kurio laiko į kambarį, kur buvo pati, atėjo Andrej ir atsigulė. Tada pai nuėjo į kambarį, kuriame buvo Renata su vaikais. Ten pamatė verkiančią Renatą, verkė ir Karolina. Paklausė Karolinos, ar ją stipriai sumušė, Karolina nenorėjo kalbėti ir nieko nepaaiškino. Renata paprašė iškviesti policiją. Iškvietė. Miroslav konflikto metu girtas miegojo, pabudo tik ryte. Tuomet, kai vyko konfliktas, Andrej, Renata ir pati buvo girti, o Miroslav buvo toks girtas, kad miegojo ir nieko negirdėjo. Anksčiau niekada nematė ir negirdėjo, kad Andrej muštų vaikus. Apie tai niekada nesakė ir Renata. Girdėjo, kad kartais bardavo vaikus, bet jų nemušė, nestumdė (b.l. 79-80, 144-150).

Mažametės nukentėjusiosios K. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena kartu su mama, broliu, sese ir mamos sugyventiniu A. D.. 2010-11-23 naktį apie 01.30 val. miegodama išgirdo, kad kambaryje labai garsiai verkia broliukas. Atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad A. D. tampo mamą už plaukų, o broliukas išsigando ir verkia. Mamos sugyventinio paklausė „ką čia darai?“. Tada jis supykęs pradėjo šaukti „ką tu pasakei?“ ir pavadino pačią negražiais žodžiais, pasakė „mentovskaja kurva“. Mano, jog taip negražiai pavadino, nes visada policijai papasakoja tiesą. Pasakęs tuos žodžius jis pačią pastūmė, nukrito ant lovos. Po to, kai sėdėjo ant lovos, jis spyrė dešine koja į veidą, pataikė į dešinį skruostą. Po to jis abiem rankom pastūmė už kaklo ir smaugė. Tada namuose nakvojo mamos ir A. D. pažįstama Ana, ji nustūmė A. D. nuo pačios. Tada jis pargriovė Aną ant grindų, o pačiai liepė eiti į kitą kambarį, tai pasakęs, paėmė pačią už kairio peties ir tempė į kitą kambarį. Kai tempė, sudavė kairės rankos kumščiu du kartus į pilvą. Pradėjo trūkti oro, buvo sunku kvėpuoti, parklupo nuo skausmo. Atsikėlė ir nuėjo į kambarį, o A. D. šaukė, liepė eiti miegoti. Kai atsigulė į lovą, jis paėmė už kojos ir ištempė iš lovos ant grindų. Kai gulėjo ant grindų, jos spardė kojomis į įvairias kūno vietas, kiek kartų įspyrė nepamena, bet daug. Tada pradėjo bėgti iš nosies ir lūpos kraujas. Verkė, labai skaudėjo, o jis paėmė pačią už kojos, pakėlė į viršų, kabėjo žemyn galva, o jis laikė už kojos ir spardė į įvairias kūno vietas. Tada paleido, liepė eiti praustis, nes buvo kruvina. Tuo metu, kai laikė už kojos, paėmė stalinę lempą ir ja sudavė į įvairias kūno vietas. Jis sudavė labai daug kartų, buvo visa sumušta, labai išsigando, galvojo, kad užmuš. Jis buvo girtas. Kodėl pačios niekas negynė nematė, viskas buvo kaip sapne, iš išgąsčio negalėjo suvokti, kas, kur buvo: kur buvo mama ir Ana. Po to norėjo pabėgti iš namų, nes labai bijojo. A. D. nuolat namuose konfliktuoja su mama. Po to įvykio jis liepė nieko nesakyti policijai, nes, jei pasakys, muš tol, kol užmuš (b.l.26-27).

Analogiškus parodymus 2011-02-04 mažametė nukentėjusioji K. M. davė pas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l.32-34).

Mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymais, duotais ikiteisminio turimo metu, kad gyvena su mama, patėviu A. D. ir jaunesniu broliuku. Praeitais metais, prieš naujus metus, tikslios datos nepamena, naktį miegojo, pabudo nuo triukšmo; nuo šauksmų. Išgirdo, kad šaukia mama, patėvis, sesuo Karolina. Suprato, kad kitame kambaryje vyksta konfliktas. Pati ten nėjo, nesikišo į konfliktą, nes bijojo, kad nenukentėtų pati. Paskui į kambarį, kuriame miegojo, atbėgo Karolina, ji verkė. Iš paskos jos atbėgo patėvis ir pradėjo Karoliną mušti: spardė ją kojomis, nutempė nuo lovos paėmęs už kojų, laikė Karoliną paėmęs už kojų žemyn galva, matė, kad sudavė jai staliniu šviestuvu. Negali pasakyti kiek tiksliai ir į kokias kūno vietas patėvis mušė Karoliną, nes to neįsidėmėjo, bet smūgių sudavė daug. Karolina verkė, kai patėvis ją mušė. Karoliną bandė ginti nuo patėvio mama, tačiau patėvis mušė ir ją. Taip pat Karoliną bandė ginti ir tą naktį namuose nakvojusi moteris vardu Ana, jos pavardės nežino, bet patėvis spardė ir ją. Paskui jis nusiramino ir nuėjo miegoti. Karolinai bėgo kraujas iš nosies ar iš burnos, tiksliai nepamena. Vėliau atvažiavo policija. Patėvis namuose dažnai konfliktuoja su mama, ją kartais ir muša. Pačios patėvis nemuša, tik kartais šaukia, jei kažką blogai padaro. Labai seniai, kai buvo 8 – 9 metai patėvis yra mušęs ir pačią, tačiau jau nepamena kodėl jis pačią mušė ir nepamena jau tų aplinkybių, kuriomis buvo mušama (b.l.51-52).

Analogiškus parodymus 2011-02-04 mažametė nukentėjusioji E. M. davė pas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją ( b.l. 55-57).

Liudytojo E. Z. parodymais, kad dirba Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisės apsaugos tarnyboje. R. M. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. R. M. gyvena su sugyventiniu A. D.. Šiuo metu visi vaikai gyvena Pabradės vaikų namuose. Dabar ruošiami dokumentai dėl tėvystės teisių apribojimo. R. M. netinkamai atstovauja vaikų interesus, nenori apginti vaikus nuo sugyventinio. Vaikai po apklausos namo nebuvo grįžę (b.l. 145-150).

2010-11-23 Vilniaus m. VPK Vilniaus rajono PK viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinio R. Ž. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2010-11-23 9.15 val. iš VGPUL pranešta, kad į ligoninę dėl galvos, nosies, pilvo ir krūtinės sumušimų buvo pristatyta K. M., kuri paaiškino, kad ją namuose sumušė motinos sugyventinis (b .l. 2);

2010-12-03 įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota įvykio vietos - namo, esančio Vilniaus r., Sužionių sen., Siaurkų km (b.l. 13-19).

2011-01-19 specialisto išvada Nr. G 203/11 (01), kurioje nustatyta, nustatyta, kad K. M. padaryta nosies ir viršugalvio srities sumušimai, žaizda viršutinėje lūpoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-11-23), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2 – 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t.1, b.l.39-40).

2010-12-15 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad 2010-12-15 buvo apžiūrėtas stalinis šviestuvas, 2010-12-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš liudytojos R. M. ( b.l.65-69).

2010-11-23 alkotesterio parodymais nustatyta, kad A. D. nustatytas 1,71 promilės girtumas (b.l.81).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 3, 20-25, 74-76).

Dėl pirmo epizodo. Vertinant privataus kaltinimo A. D. atžvilgiu pagrįstumą, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad jis 2010-11-23, apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis, kojomis ir staliniu šviestuvu suduodamas daugybinius smūgius mažametei K. M. į įvairias kūno vietas, sukėlė mažametei nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Mažametė nukentėjusioji K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek būdama apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad jį sumušė kaltinamasis A. D.. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios K. M., liudytojos R. M. parodymus, ištyręs specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka A. D. kaltei įrodyti ir jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei K. M.. Šie duomenys gauti nepažeidžiant BPK 20 str. numatytos tvarkos.

Dėl antro epizodo. Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyto fizinio skausmo sukėlimo subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia. Teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad A. D. tyčia, t. y. suvokdamas savo veikos pavojingumą ir numatydama jos pavojingas pasekmes smurtaudavo mažametės E. M. atžvilgiu, t.y. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius mažametei E. M. į pilvą, kojas ir veidą, sukėlė jai fizinį skausmą. Nors byloje nepateikta specialisto išvada galinti patvirtinti sukeltą fizinį skausmą, teismas laiko, kad kaltinamojo A. D. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Todėl tesimas taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka A. D. kaltei įrodyti ir jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo mažametei E. M.. Šie duomenys gauti nepažeidžiant BPK 20 str. numatytos tvarkos.

Kaltinamojo versija, kad jis E. M. nežalojo, yra atmestina, nes jis parodė, kad labai girtas ir nieko nepamena. Teismas, vertindamas nuteistojo parodymų neatitikimą kitiems įrodymams, prieštaravimus vertina kaip reikšmingus ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi, ir tai yra jo gynybinė pozicija.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pagal antrą epizodą nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis pagal pirmą epizodą nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y., kad padaryti du tyčiniai, baigti nusikaltimai priskiriami nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), į jų padarymo aplinkybes, sužalojimų sunkumą, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į jo asmenybę, t.y., kad jis nedirba, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, todėl jam skirtinos mažesnės nei vidutinės laisvės atėmimo bausmės sankcijų už padarytus nusikaltimus ribose, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Teismas mano, kad galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidėjus bausmės vykdymą, skiriant teismo įpareigojimą bei vadovaudamasis BK 72 ¹ str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dvejų metų draudimą prisiartinti prie mažamečių nukentėjusių K. M. ir E. M. jam draudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su jomis, lankytis Pabradės vaikų namuose, kuriose jos būna (BK 54, 61, 75 str.), (b.l. 99-121).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa savo ieškinyje nurodė, kad K. M. buvo gydoma VšĮ Vilniaus universiteto vaikų, gydimosi išlaidos sudarė 460,22 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jei šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa, to paties įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamos, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Teismas pripažįsta, kad šis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (t. 1, b.l. 44-45) ( LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., LR Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., 33 str. 1 p., BPK 113 str., 115 str. 1 d.), (b.l. 42-50).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsigaliojimo, nuosprendžiui įsigaliojus, ją panaikintinas (b.l. 95, 98).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dvi kompaktinės laikmenos su mažamečių nukentėjusių K. M., E. M. apklausų įrašais saugotinos byloje iki bylos saugojimo pabaigos (b.l. 132).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-302, 304-305, 307-308, 313 str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl K. M. sumušimo) – 8 mėnesių laisvės atėmimą;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl E. M. sumušimo)- 5 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 ¹ str. 1,2 d., 75 str. 1, 2 d. 7 p., paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. D. per šį laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo dienos: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 2 (dvejų) metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo draudimą prisiartinti prie mažamečių nukentėjusių K. M. ir E. M. jam draudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su jomis, lankytis Pabradės vaikų namuose, kuriose jos būna.

Bausmės vykdymo atidėjimo eigos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsigaliojimo, nuosprendžiui įsigaliojus, ją panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. 460,22 Lt už K. M. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dvi kompaktines laikmenas su mažamečių nukentėjusių K. M., E. M. apklausų įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.