Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-470-881/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-02
Bylos Nr.: e2A-470-881/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00194-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“

Kategorijos

2.7.1.1Autorių teisės

Civilinė byla Nr. e2A-470-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00194-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2687-794/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Friday Productions“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 51 000 Eur kompensaciją už autorių teisių pažeidimus, 8 600 Eur tiesioginių ir 12 000 Eur netiesioginių nuostolių, 1 277,76 Eur išlaidų teisininkų paslaugoms iki ieškinio pateikimo apmokėti, 6 procentų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę tęstiniai sutartiniai santykiai dėl televizijos programos „Info diena“, transliuojamos Info TV kanalu, gamybos (kūrimo), prasidėję 2011 m. gruodžio 15 d. šalims pasirašius sutartį dėl audiovizualinio kūrinio – informacinės žinių programos – sukūrimo ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo, kuria šalys susitarė bendradarbiauti gaminant (kuriant) bei transliuojant televizijos programoje (kanale) „Info TV“ originalią ir naują informacinę žinių programą. Pasibaigus sutarčiai, bendradarbiavimas buvo tęsiamas vadovaujantis 2015 m. sausio 2 d. sudaryta sutartimi dėl audiovizualinio kūrinio – programos „Info diena“ – gamybos (sukūrimo) ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo. Pagal sutartį ieškovė ir atsakovė susitarė bendradarbiauti gaminant (kuriant) bei transliuojant televizijos programoje (kanale) „Info TV“ originalų ir naują sudėtinį audiovizualinį kūrinį, t. y. programą (televizijos laidą) „Info diena“ ir jo anonsus. Be to, šalys 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei išnuomojo patalpas, reikalingas laidos gamybai, tarp jų televizijos studiją, aparatinę, montažines, žurnalistų darbo patalpas, o taip pat įrangą, reikalingą minėtam tikslui – televizijos studijos bazinę įrangą, montažinių bazinę įrangą, kilnojamąją bei kitą įrangą. 2015 m. gruodžio 28 d. šalys pasirašė du susitarimus dėl sutarčių pratęsimo – vienu jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas sutarties galiojimas, kitu – nuomos sutarties galiojimas tokiam pačiam laikotarpiui. Pasibaigus nustatytam terminui, tiek sutartis, tiek nuomos sutartis buvo pratęstos abiejų šalių žodiniu susitarimu ir buvo toliau vykdomos visos minėtų sutarčių sąlygos. Galutiniais susitarimų tekstais šalys pasikeitė elektroniniu paštu. 2018 m. balandžio mėn. šalys pradėjo derybas dėl tolesnio sutarties pratęsimo, tačiau, nesutarus dėl finansinių bendradarbiavimo sąlygų, buvo nuspręsta 2018 m. gegužės 31 d. nutraukti sutarties ir nuomos sutarties galiojimą. 2018 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą „Dėl sutarčių nutraukimo sąlygų“, kuriame išdėstė reikalavimus dėl atsiskaitymo pagal sutartį bei atlyginimo už atsakovės žinioje pasiliekantį ieškovės materialų ir nematerialų turtą, naudojamą laidos gamyboje. Abi šalys minėtuose savo raštuose konstatavo, kad sutartis pasibaigė 2018 m. gegužės 31 d., tad ginčo dėl sutarties pasibaigimo tarp šalių nėra. Nepaisant to, kad sutarties pasibaigimas buvo užfiksuotas abiejų šalių ir nuo 2018 m. birželio 1 d. imtinai ieškovė nebegamino (nebekūrė) laidos, atsakovė toliau savarankiškai gamina ir transliuoja laidą „Info diena“, kuri yra iš esmės analogiška ieškovės kurtai laidai, ir tuo tikslu neteisėtai naudojasi ieškovės finansiniais ir organizaciniais ištekliais sukurtais intelektinės nuosavybės objektais bei ieškovės įgytu ilgalaikiu materialiuoju turtu. Tai, jog atsakovės savarankiškai ar pasitelkiant kitus asmenis gaminama ir transliuojama laida „Info diena“ yra iš esmės analogiška ieškovės kurtai laidai, įrodo tas pats laidos pavadinimas, laidų įrašų ištraukos, iš kurių akivaizdu, kad minėtose laidose yra naudojami tie patys formato elementai, tokie kaip specifinė laidos vedėjų kaita, pozicijos, tiesioginės transliacijos indikacija, specialios rubrikos, pokalbių su svečiais stilius, jų momentų kartojimas, studijos apipavidalinimas, specialūs kompiuterinės grafikos skirtukai, specifinis titrų išdėstymas, vizualiniai efektai. Taigi atsakovė, nepaisydama, kad sutartis pasibaigė, ir toliau naudoja laidos titravimo programinę įrangą, į kurią ieškovė yra įgijusi autorių turtines teises pagal sutartis su R. M. ir T. U.. Ieškovė dėl autorių turtinių teisių į laidos titravimo programinę įrangą pažeidimo reikalauja 7 500 Eur kompensacijos, 1 500 Eur kompensacijos dėl autorių turtinių teisių į TV pulto numatytųjų elementų programavimą pažeidimo, 12 000 Eur kompensacijos už autorių teisių į laidos formatą pažeidimo, 30 000 Eur kompensacijos už autorių teisių į dekoracijas pažeidimo, iš viso už autorių teisių pažeidimus ieškovė reikalauja 51 000 Eur kompensacijos. Be to, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 8 600 Eur tiesioginių ir 12 000 Eur netiesioginių nuostolių dėl neteisėto atsakovės naudojimosi technologine įranga, pasibaigus sutarties galiojimui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokie ankstesni 2012 metais ar kitais metais R. M. ar kitų asmenų sukurti programiniai kodai ar programinė įranga nebuvo naudojami tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovės nutrūko sutartinis bendradarbiavimas. Be kita ko, iš byloje pateiktų ieškinio priedų akivaizdu, kad R. M. pagal sutartį su ieškove įsipareigojo suteikti platų paslaugų spektrą, kuris daugiausia net nesusijęs su autorių teisių objektų sukūrimu: atlikti sukurtos programinės įrangos integravimą į LNK mažosios studijos transliavimo įrangą, atlikti LNK grafikos serverio ir programinės įrangos derinimo darbus, užtikrinti nuolatinę programinės įrangos veikimo priežiūrą sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl ieškinyje ir jo prieduose apskritai neįrodyta, kad R. M. pagal sutartį sukūrė autorių teisių objektą, o atvirkščiai – tiesiog suteikė nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su bet kurio objektų sukūrimu (pagaminimu). Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas ir išvada dėl autorių teisių pažeidimo neturi teisinio pagrindo. G. D. iš tiesų atliko laidos „Info Diena“ vaizdo efektų apipavidalinimo ir vaizdo efektų kūrimo paslaugas. Tačiau abejotina, ar techninis TV pulto numatytųjų elementų suprogramavimas laikytinas veikla, iš kurios gimsta autorių teisės saugomas kūrybinės veiklos rezultatas. Bet kuriuo atveju G. D. suteikė nematerialaus pobūdžio paslaugas ieškovei, už tai išrašė sąskaitą, gavo apmokėjimą. Jokių sutarčių ar susitarimų dėl autorių teisių perdavimo ir (ar) suteikimo ieškovei G. D. nesudarė. Atvirkščiai, jis mano, kad jeigu buvo sukurtas kūrinys, tai visos autorių teisės į šį rezultatą priklauso būtent jam. Programuodamas TV pultą G. D. visada žinojo ir norėjo, kad jo sukurti vaizdo efektai būtų naudojami ir transliuojami būtent „Info TV“ kanale, dėl jų naudojimo pretenzijų atsakovei niekada neturėjo ir neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nebuvo perduotos ir nepriklauso jokios autorių teisės į TV pulto numatytųjų elementų (angl. presets) programavimo rezultatą (jeigu jis yra saugomas kaip autorių teisių objektas), kuris galimai buvo naudojamas sutartinių santykių tarp šio ginčo šalių pasibaigimo dieną. Todėl ieškovės reikalavimas dėl jai priklausančių autorių teisių į titravimo programinę įrangą pažeidimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė taip pat nesutiko, kad egzistuoja papildomas autorių teisių apsaugos objektas – televizijos laidos „Info diena“ formatas, į kurį visos autorių teisės neva priklauso ieškovei, o atsakovė jas pažeidžia, toliau gamindama ir transliuodama televizijos laidą „Info diena“, nes ieškovė sutartimi perdavė visas autorių ir gretutines teises į pagamintą televizijos laidą „Info diena“ kaip visumą ir visas ją sudarančias atskiras dalis (serijas) atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio nuostatas, ieškovės nurodyti laidos titravimo įranga, TV pulto numatytieji elementai, laidos formatas ir dekoracijos yra galimai laikytini autorių teisių objektai.

5. Nors šalys nesutaria dėl to, ar ieškovė turėjo ir ar perdavė visas autorių teises atsakovei, kas pagamino autorių teisių objektus, teismo vertinimu, šios ir kitos susijusios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, nėra itin svarbios, kadangi šalių pasirašytos sutarties 4.6 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šalys siekdamos išvengti neaiškumų, pažymi, jog pagal sutartį yra perduodamos visos autorių turtinės teisės ir gretutinės teisės tiek į kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį, tiek į sudėtinį audiovizualinį kūrinį kaip visumą (kaip televizijos laidą, turinčią specifinį pavadinimą, scenarijų, dekoracijas, formatą ir kt.). Dėl šios priežasties prodiuseris, inter alia (liet. be kita ko), netenka teisės gaminti (kurti) papildomus sudėtinio audiovizualinio kūrinio epizodus, sezonus ir pan. be Televizijos (kaip visų autorių teisių ir gretutinių teisių į sudėtinį audiovizualinį kūrinį subjekto) leidimo (sutikimo).

6. Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, jog prodiuseris, t. y. ieškovė, nuo kiekvieno atskiro audiovizualinio perdavimo momento visiškai perduoda televizijai (atsakovei) visų autorių visas autorių turtines teises, visų atlikėjų turtines (gretutines) teises į jų visus atlikimus, nuosavybę į kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį bei į sudėtinį audiovizualinį kūrinį, įskaitant išimtines teises atlikti ir leisti atlikti šiuos veiksmus – atgaminti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bet kokia forma ar būdu; versti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį į bet kokią kalbą ir bet kuriuo būdu; savo nuožiūra adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bet kuriuo būdu; įvairiomis formomis (būdais) platinti (pardavimas, nuoma, panauda ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant) kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bei jų kopijas; viešai rodyti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bei jų kopijas; viešai atlikti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti ir retransliuoti, įskaitant transliavimą bei retransliavimą per internetą, į mobiliuosius telefonus ir bet kuriais kitais būdais bei technologijomis, ir kitaip viešai skelbti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį neribotą skaičių kartų, įskaitant padaryti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete); subtitruoti ir dubliuoti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį; įtraukti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį ir Sudėtinį audiovizualinį kūrinį į kitą (-us) audiovizualinį (-ius) kūrinį (-ius); taip pat atlikti visus kitus veiksmus ir gauti bet kuriuos atlyginimus (pvz., kompensacijas už atgaminimą asmeniniais tikslais), kuriuos pagal galiojančius teisės aktus turi teisę atlikti ir (ar) gauti visų autorių turtinių teisių subjektas (turėtojas, perėmėjas) ir visų gretutinių teisių subjektas (turėtojas, perėmėjas).

7. Remiantis šalių sudarytos sutarties 2.2 punktu, šia sutartimi prodiuseris, kaip audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas ir visų autorių bei gretutinių teisių subjektas (perėmėjas), įsipareigoja: inicijuoti, organizuoti ir finansuoti Sudėtinio audiovizualinio kūrinio sukūrimą (gamybą) ir iki galo pagaminti (sukurti) Sudėtinį audiovizualinį kūrinį (įskaitant kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį). Prodiuseris garantuoja ir užtikrina Sudėtinio audiovizualinio kūrinio sukūrimą (gamybą) pagal šios Sutarties sąlygas; organizuoti gamybą bei pagaminti kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį Sutartyje nustatytomis sąlygomis taip, jog kiekvienas Atskiras audiovizualinis kūrinys būtų (galėtų būti) transliuojamas tiesiogiai televizijos programos eteryje, išskyrus atskirus reportažus, kurie parengiami ir pagaminami iš anksto; perduoti iki galo pagamintą (sumontuotą ir parengtą televizijos transliacijai) kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį, jo įrašą Televizijai Sutartyje nustatytomis sąlygomis; perduoti prodiuseriui priklausančias autorių turtines teises, atlikėjų turtines teises, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teises bei kitas autorių ir gretutines teises į Sudėtinį audiovizualinį kūrinį, į kiekvieną Atskirą audiovizualinį kūrinį, į kiekvieną autorių ir (ar) gretutinių teisių objektą, panaudotą ar kitaip įtrauktą į bet kurį Atskirą audiovizualinį kūrinį, Sudėtinį audiovizualinį kūrinį bei į visų minėtų autorių ir gretutinių teisių objektų įrašus Televizijai.

8. Sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad ieškovei kaip prodiuseriui atlyginimas yra fiksuotas bei pilnas atlyginimas už visas jo televizijai perduotas autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamą atskirą audiovizualinį kūrinį bei visus kitus autorių ir gretutinių teisių objektus, panaudotus tokiame atskirame audiovizualiniame kūrinyje pagal sutartį, visus atskiro audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdus. Prodiuseris neturi teisės reikalauti jokio papildomo atlyginimo už televizijai perduodamas autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamą atskirą audiovizualinį kūrinį bei visus kitus autorių ir gretutinių teisių objektus, panaudotus tokiame atskirame audiovizualiniame kūrinyje.

9. Taigi, įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas ir jų turinį, akivaizdu, kad ieškovė kaip prodiuseris perdavė atsakovei kaip televizijai visas, be jokių išimčių, autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamą atskirą audiovizualinį kūrinį ir neturi teisės reikalauti jokio papildomo atlyginimo už televizijai perduodamas autorių turtines, gretutines teises ir kitas teises į šį atitinkamą atskirą audiovizualinį kūrinį bei visus kitus autorių ir gretutinių teisių objektus, panaudotus tokiame atskirame audiovizualiniame kūrinyje.

10. Atsižvelgdamas į ATGTĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas pritarė ieškovei, jog pagal 2012 m. sausio 3 d. sutartį su R. M. (sutarties 1.5 punktas) arba ieškovės darbuotojui sukūrus programas, visos intelektinės teisės galimai perėjo ieškovei. Tačiau esminę reikšmę šioje byloje turi tai, ar būtent ta pati programinė įranga buvo naudojama atsakovės, pasibaigus sutarčiai. Byloje esantis D. K. rašytinis paaiškinimas ir teismo posėdžio metu jo duoti parodymai patvirtina, jog laidos „Info diena“ titravimo programinė įranga nuo 2017 metų pabaigos buvo naudojama T. U. sukurta įranga, o ankstesnis R. M. pirminis pagamintos programos kodas nebuvo naudojamas. Todėl, nesant kitų duomenų, vien tik ieškovės ar jos vadovo deklaratyvių niekuo nepagrįstų paaiškinimų nepakanka, dėl to darytina išvada, jog ankstesni R. M. ar kitų asmenų sukurti programiniai kodai ar programinė įranga nebuvo naudojama tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovės nutrūko sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl tų pačių priežasčių, anot teismo, atmestinas reikalavimas ir dėl TV pulto numatytųjų elementų, nes byloje esantis G. D., kuris atliko laidos „Info diena“ vaizdo efektų apipavidalinimo ir vaizdo efektų kūrimo paslaugas, paaiškinimas patvirtina, jog su ieškove jokių susitarimų nebuvo, o jis pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi.

11. Taigi remdamasis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad, aiškinant sudarytų sutarčių turinį, yra akivaizdu, jog visos autorių teisės, įskaitant ir dekoracijas, kaip savarankišką autorių teisių objektą, panaudotą audiovizualiniuose kūriniuose, pagal sutartį buvo perduotos atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas, kas gali būti autorių teisių objektu, o teismui konstatavus, jog bet kuriuo atveju visos autorių teisės (kokios jos bebūtų) buvo perduotos atsakovei, nes tiek laidos formatas, tiek dekoracijas ir kita, atsižvelgiant į sutarties turinį, neabejotinai yra sudėtinė audiovizualinio kūrinio dalis, teismas plačiau nepasisakė dėl laidos formato ar dekoracijų kaip autorių teisių saugomų objektų.

13. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už technologinės įrangos naudojimą, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neteisėtai naudojasi technologine įranga, kurią sudaro studijos apipavidalinimo dalis, susidedanti iš TV ekranų sienos, liečiamo funkcionalaus ekrano / kompiuterio, LCD ekrano, kitų monitorių, kėdžių ir programinės bei kitokios įrangos, ir dėl to privalo atlyginti nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Todėl teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovė neteisėtai naudojasi tam tikra technologine įranga ir juo labiau privalo atlyginti nuostolius.

14. Pirmiausia teismas nurodė, kad tai, jog ieškovės įvardinta technologinė įranga yra ne kas kita kaip laidos dekoracijų dalis, iš esmės neginčija ir pati ieškovė. Ieškovė teigdama, kad nurodyta technologinė įranga nėra dekoracijos dalis, pati patvirtina, jog technologinė įranga buvo pavaizduota dekoracijų eskizuose, ši įranga buvo sumontuota atsakovei priklausančioje studijoje. Ieškovės nurodoma, jog šią aplinkybę patvirtina sutartis, pasirašyta tarp ieškovės ir MB „Golden hands“, konkrečiai sutarties 3.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad bet kokia technologinė įranga nėra dekoracijų dalis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes byloje sprendžiamas ginčas ne su MB „Golden hands“, o su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, o su pastarąja ieškovė nėra sudariusi panašių susitarimų. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog dekoracijas įsigijo iš kelių asmenų, ir tai, kad dekoracijų gamybai išleido didesnę pinigų sumą, nei gavo iš atsakovės, taip pat nėra reikšmingos, nes jos nepaneigia buvus susitarimą su atsakove dėl dekoracijų pagaminimo visa apimtimi. Antra, šalių susitarime dėl dekoracijų gamybos 1.1 punkte ieškovė kaip prodiuseris įsipareigojo užtikrinti dekoracijų kokybę, kad dekoracijos atitiks aukščiausius Lietuvos rinkos standartus, t. y. įprastai Lietuvoje nacionalinio masto transliuotojų žinių ir informacinėse programose naudojamų dekoracijų kokybę. Todėl teismas pritarė atsakovės argumentams, jog visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad minėtos žinių laidos naudoja dekoracijas, kurių integrali dalis yra tiek LCD ekranai, tiek monitoriai, tiek visa kita reikalinga atitinkama technologinė įranga. Trečia, kaip minėta, prodiuseris įsipareigojo pagaminti dekoracijas, o televizija kaip užsakovas įsipareigojo sumokėti papildomą vienkartinį atlyginimą už dekoracijų pagaminimą. Šis šalių susitarimas, pasak teismo, atitinka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos rangos sutarties požymius (rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą). Taigi, konstatavęs tarp šalių esant rangos sutartinius teisinius santykius, teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teisė į pagamintą daiktą pereina užsakovui, šiuo atveju atsakovei, dėl to ieškinio reikalavimus dėl neteisėtos įrangos naudojimo atmetė (CK 6.645 straipsnio 2 dalis).

15. Papildomai teismas pažymėjo, jog ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teismui padaryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Nei vienoje iš šalių sudarytų sutarčių nuostatų nėra nustatyta, kam atitenka vienokia ar kitokia įranga po sutarties nutraukimo ir kt. Ieškovė, kaip savo srities profesionalas, ilgą laiką veikdama kuriant ir gaminant audiovizualinius kūrinius, turėjo ir galėjo suprasti tokio sandorio sudarymo padarinius, nepasirūpino ir nesusitarė su atsakove dėl visų galimų padarinių, pasibaigus sutarties galiojimui, todėl prisiėmė visą riziką dėl neigiamų pasekmių atsiradimo. Be to, šalys iki kreipimosi į teismą bendradarbiavo ir siekė ginčą išspręsti taikiai, atsakovė net buvo pateikusi pasiūlymą 16 542,59 Eur sumai. Tačiau net ir esant tokiam atsakovės pasiūlymui, dėl anksčiau aptartų aplinkybių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio ir šioje dalyje, kadangi tai gali būti vertinama tik kaip atsakovės geranoriškas siekis ginčą išspręsti taikiai, o ne ieškinio reikalavimų ar jų dalies pripažinimas.

16. Teismas nurodė, kad ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, pasirinko ieškovės interesų gynimo būdą, reikalaudama nuostolių atlyginimo, tačiau neprašė teismo spręsti dėl nurodytos technologinės įrangos nuosavybės pripažinimo ar jos išreikalavimo iš neteisėto valdymo, nors, kaip minėta, šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl audiovizualinio kūrinio sukūrimo ir perdavimo atsakovei su visomis iš to atsirandančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisakė (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnis; CPK 13 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Friday Productions“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Klausimas dėl laidos formato ir dekoracijų buvimo autorių teisių objektais yra vienas iš esminių bylos klausimų, atsakymas į kurį yra būtinas siekiant išnagrinėti bylą iš esmės. Nepaisant to, teismas sprendime iš esmės atsiribojo nuo šio klausimo sprendimo, negana to, išreiškė prieštaringą, nelogišką ir neargumentuotą poziciją šiuo klausimu.

17.2. Nesant aiškios pozicijos dėl to, ar paminėti kūriniai yra autorių teisių objektai, neįmanoma konstatuoti, jog autorių teisės į juos perėjo atsakovei. Be to, būtent vienas iš pagrindinių byloje ginčijamų klausimų ir yra, ar apeliantė kokiu nors būdu perdavė atsakovei autorių teises į minimus objektus, kadangi tik tokiu atveju galima atsakyti į pagrindinį bylos klausimą, ar atsakovė įvykdė autorių teisių pažeidimus.

17.3. Teismo sprendimas, kuris stokoja loginio ryšio tarp atskirų sprendimo dalių, pastraipų, kurio motyvai prieštarauja vienas kitam, kuriame nėra aiškiai atsakyta į esminį bylos klausimą, negali būti laikomas atitinkančiu įstatymus ir yra naikintinas.

17.4. Apeliantė į bylą yra pateikusi atitinkamus įrodymus dėl to, kad tiek laidos formatas, tiek dekoracijos turi būti traktuojami kaip atskiri autorių teisių objektai, o ne sudėtinės audiovizualinio kūrinio dalys.

17.5. Spręsdamas klausimą dėl autorių teisių į laidos formatą ir dekoracijas perdavimo, teismas iš esmės atkartojo atsakovės poziciją, neišsakydamas jokių papildomų argumentų, kodėl rėmėsi vien šia pozicija ir kodėl atmetė apeliantės priešingus argumentus bei įrodymus. Teismo argumentacija paremta vien tik bendro pobūdžio, abstrakčiu teiginiu, jog tai yra „akivaizdu“. Tačiau toks teismo sprendimas neatitinka CPK 268 ir 270 straipsnių reikalavimų sprendimo turiniui.

17.6. Teismas visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl apeliantės nurodytų argumentų, jog audiovizualinių kūrinių, į kuriuos pagal sutartį perduotos teisės, prigimtis ir forma yra visiškai kita, negu ginčijamų objektų, t. y. laidos formato ir dekoracijų, tad sutartimi perdavus teises į audiovizualinius kūrinius ir tuo pačiu nustačius būdus, kaip atsakovė gali naudoti audiovizualinius kūrinius, tai negali reikšti, jog perduodamos teisės ir į visiškai kitos formos ir prigimties kūrinius kaip laidos formatas ir dekoracijos (kaip materialus, fizinis turtas).

17.7. Teismas niekaip nevertino apeliantės argumentų, kad atsakovė painioja tokius autorių teisių objektus kaip kūrinys (šiuo atveju – dekoracija) ir jo atvaizdas (šiuo atveju – vaizdas laidoje), kuris tam tikrais atvejais taip pat gali tapti autorių teisių objektu. Net jeigu teisės į kūrinio atvaizdą, panaudotą kitame kūrinyje, pereina asmeniui, kaip kad šiuo atveju, tai nereiškia, kad teisės į patį kūrinį taip pat automatiškai pereina tam asmeniui. Priešingas aiškinimas neatitinka siaurinamojo teisės aiškinimo principo, taikomo su autorių teisėmis susijusiuose klausimuose. Teismas sprendime visiškai nepaaiškino, kokiais kriterijais remdamasis būtent taip plečiamai vertina sutarties sąlygose nurodomą autorių teisių objektų „panaudojimą“, „įtraukimą“. Taigi, teismas netinkamai įvertino šalių sudarytos sutarties nuostatas.

17.8. Sutarties 4.6 punkto nuostata, kurią citavo teismas, negali būti aiškinama kaip suteikianti atsakovei teises į šios nuostatos skliausteliuose išvardytus objektus. Nurodytoje sutarties nuostatoje esanti ginčijama gramatinė konstrukcija pirmiausia nurodo laidą identifikuojančius elementus, o, antra, reiškia tai, kad apeliantė užtikrina, kad išvardyti elementai gali būti atsakovės teisėtai naudojami, kai ir tiek, kiek atsakovė sutartyje nustatytais būdais naudoja perduotus jai audiovizualinius kūrinius, kuriuose yra šie elementai, ir tai nepažeis niekieno teisių. Jeigu ši konstrukcija būtų aiškinama kaip suteikianti visas autorių teises į išvardytus objektus, tuomet sutartis taptų taip pat autorine sutartimi dėl teisių į išvardytus objektus perdavimo. Tačiau toks objektų išvardijimas niekaip negali atstoti privalomų autorinių sutarčių sąlygų, išvardytų ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalyje.

17.9. Kadangi sutartis buvo sudaryta pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, visi neaiškumai turi būti aiškinami jas priėmusios šalies, t. y. apeliantės, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties sąlygos, pagal kurias atsakovei perduodamos teisės į bet kurį audiovizualiniame kūrinyje panaudotą (įtrauktą) autorių teisių objektą, reiškia tai, kad atsakovė įgyja teises naudoti ginčijamo objekto – dekoracijų – atvaizdą apeliantės sukurtuose ir perduotuose atsakovei audiovizualiniuose kūriniuose, taip pat ir laidos formato elementus jau sukurtose ir perduotose atsakovei laidose, tiek, kiek ir kai šie audiovizualiniai kūriniai yra naudojami sutartyje aptartais būdais, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė pagal sutartį įgyja teises naudoti laidos dekoracijas kaip materialų, fizinį turtą, taip pat ir laidos formatą, jo elementus pati savarankiškai toliau kurdama laidas „Infodiena“.

17.10. Teismas sprendime nepasisakė ir dėl daugelio argumentų bei įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo, jog ginčijamas objektas – laidos dekoracijos – yra jos nuosavybė, ir jokios teisės atsakovei į jas, kaip materialų turtą, nebuvo perduotos. Be kita ko, susiklosčiusią praktiką atsakovės transliuojamose žinių laidose, jog dekoracijų nuosavybę išlaiko laidą kurianti įmonė, t. y. įtraukia jas į savo apskaitą, patvirtino teisme duodamas žodinius parodymus UAB „Žinių studija“ vadovas ir vienintelis akcininkas R. A., kurio vadovaujama bendrovė kuria atsakovei, be kitų laidų, dabartinę laidą „Info diena“. Atsakovės pateikti dekoracijos apskaitos dokumentai ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai prieštarauja kitiems įrodymams, neatitinka atsakovės vidinių teisės aktų, todėl negali būti laikomi patikimais įrodymais, kad dekoracijos buvo tinkamai įtrauktos į atsakovės turto apskaitą, ir negali patvirtinti fakto apie nuosavybės teisės į konkrečias dekoracijas perėjimą atsakovei.

17.11. Teismas, spręsdamas dėl laidos titravimo programinės įrangos naudojimo, buvusio ieškovės darbuotojo D. K. parodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų aplinkybių, kurias įrodinėjo apeliantė proceso metu.

17.12. D. K., duodamas žodinius parodymus, patvirtino, kad tiek R. M., tiek T. U. sukurtos programinės įrangos vartotojo sąsaja ir funkcionalumai buvo tokie patys, kardinalių skirtumų tarp jų nebuvo, o programų veikimo principas taip pat buvo panašus – valdyti titravimo sistemą, išleisti (t. y. generuoti) titrus. D. K. taip pat pažymėjo, kad vertinant programas „reikia žiūrėti į kodą“, tačiau patvirtino, kad nėra lyginęs R. M. ir T. U. sukurtų programinių kodų ir negali pasakyti, kiek procentų šie kodai sutampa, o kiek skiriasi. Vadinasi, savo nuomonės, jog T. U. nenaudojo R. M. sukurto programinio kodo ir sukūrė naują programinę įrangą, D. K. negali paremti jokiais objektyviais duomenimis. Todėl ši nuomonė teismo turėjo būti įvertinta kritiškai, ypač dar ir dėl to, kad D. K. yra šališkas liudytojas, nes parodymų davimo metu yra atsakovės darbuotojas.

17.13. D. K. žodiniuose parodymuose, be kita ko, nurodė, kad T. U. nebuvo dirbęs televizijoje, todėl neturėjo specifinių žinių, reikalingų kuriant tokias programas. R. M. buvo paprašytas atsiųsti savo programinės įrangos pirminį kodą, kad T. U. galėtų išsiaiškinti „kaip viskas vyko“. Taigi T. U. programinė įranga, turinti tuos pačius funkcionalumus, veikimo principus ir vartotojo sąsają, buvo sukurta naudojant R. M. įdirbį, atliktą kuriant ankstesnę laidos programinę įrangą, todėl neturi būti laikoma nauja programine įranga (nebent programinės įrangos modifikacija, ką apeliantė nuo pat pradžių ir nurodė savo procesiniuose dokumentuose).

17.14. Ieškovės vadovo J. J. duotų žodinių parodymų atveju teismas laikėsi visiškai priešingos pozicijos – sprendime išreiškė bendro pobūdžio vertinimą, kad jo paaiškinimai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, todėl juos atmetė, tokios savo pozicijos niekaip nemotyvuodamas ir nepaisydamas teismo pareigos sprendžiant faktinių aplinkybių nustatymo klausimus konkrečiai nurodyti, kodėl tam tikrus įrodymus atmeta.

17.15. Skundžiamame sprendime yra ir faktinė klaida – nurodoma, kad R. M. buvo ieškovės darbuotojas, su tuo siejama ir dalis argumentacijos. Toks faktas neatitinka tikrovės, nė viena šalis procese to nenurodė.

17.16. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, jog autorių teisės į programinę įrangą (programinės įrangos modifikaciją), sukurtą T. U., taip pat perėjo ieškovei pagal jos 2017 m. sausio 2 d. su T. U. sudarytą sutartį ir kad šios teisės niekaip nebuvo perduotos atsakovei, dėl ko turėjo būti konstatuota, kad atsakovė, toliau naudodama T. U. sukurtą programinę įrangą (programinės įrangos modifikaciją), pažeidžia ieškovės teises į ją.

17.17. Nors su T. U. sudarytoje sutartyje nėra išvardyta konkrečių autorių teisių ir programos naudojimo būdų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sutartyje įvardintas kūrinys, ši sutartis numato terminą kūrinio sukūrimui (1.4 punktas), autorinio atlyginimo dydį, mokėjimo tvarką ir terminus (2.1 punktas), įtvirtina, kad darbų atlikimas yra patvirtinamas darbų priėmimo perdavimo aktu (1.3.punktas), ji turi būti laikoma autorine kūrinio užsakymo sutartimi.

17.18. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į kitas apeliantės detalizuotas aplinkybes, įrodančias, kad T. U. sutartimi perdavė apeliantei autorių teises į savo sukurtą programinę įrangą, ir kokia apimtimi jos buvo perduotos.

17.19. Teismas sprendime ne tik nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtos aplinkybės nebuvo teismo įvertintos, tačiau ir visiškai nemotyvavo, kokiu pagrindu atsakovė turi teisę naudotis T. U. sukurta laidos titravimo programine įranga, tuo pažeisdamas įstatymų reikalavimus (CPK 263, 270 straipsniai).

17.20. Teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino ir nesiaiškino tarp apeliantės ir G. D. susiklosčiusių teisinių santykių esmės, neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų, jog ji yra išimtinių turtinių autorių teisių į TV pulto numatytųjų elementų (angl. presets) perėmėja ir šių teisių nebuvo suteikusi ar perdavusi atsakovei nei sutartimi, nei kaip nors kitaip, ir apsiribojo tik atsakovės pateiktų argumentų pakartojimu bei bendro pobūdžio teiginiais.

17.21. Kūrinio autoriaus G. D. paaiškinimuose nurodomos jo intencijos dėl kūrinių naudojimo būtent „Info TV“ kanale ar pretenzijų neturėjimas atsakovei šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl apeliantės teisių į kūrinį, sukurtą jos užsakymu ir ištekliais, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tos pačios apimties teisių autorius negali perduoti du kartus, o jas jau buvo įgijusi apeliantė ir atsakovei jų niekaip neperdavė.

17.22. Vieninteliai byloje pateikti dekoracijų eskizai yra būtent apeliantės ir MB „Golden hands“ sutarties priedai. Todėl jų sudarytos sutarties 3.2. punktas turi būti laikoma teisiškai reikšminga aplinkybe šioje Byloje (priešingai negu teigia teismas), kadangi šis punktas turi būti vertinamas kaip įrodymų visetas kartu su dekoracijų eskizais, esančiais tos pačios sutarties priedais, ir logiškai paaiškina tą aplinkybę, jog nors technologinė įranga ir pavaizduota eskizuose, abiejų šalių (apeliantės ir MB „Golden hands“) bendru sutarimu ir supratimu, į dekoracijų sudėtį ji neįeina ir eskizuose pateikta tik informaciniu tikslu.

17.23. Teismo sprendimo motyvacija technologinės įrangos kaip laidos dekoracijų dalies klausimu yra nenuosekli ir prieštaringa, nes toje pačioje sutartyje, kurią sudarė apeliantė ir jos kontrahentė, nurodytos aplinkybės vienu atveju laikomos nereikšmingomis bylos kontekste, motyvuojant, kad ši sutartis nėra sudaryta tarp šalių, o kitu atveju jomis yra paremta teismo motyvacija.

17.24. Įranga buvo sumontuota studijoje, kurią pagal nuomos sutartį valdė apeliantė, taigi, aplinkybė, kad studija nuosavybės teise priklauso atsakovei, nėra teisiškai reikšminga.

17.25. Teismas nekvestionavo atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, sprendime nepateikė nei savarankiškai atlikto šių argumentų vertinimo, nei paaiškinimo, kodėl apeliantės procesiniuose dokumentuose pateiktų priešingų argumentų ir skirtingos pozicijos palaikymas prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams. Toks sprendimas negali būti laikomas pakankamu, įtikinamu ar pagrįstu, taigi neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos.

17.26. Teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos visuotinai žinomomis, kadangi savo prigimtimi skiriasi nuo aplinkybių, įprastai teismų pripažįstamų tokiomis. Netgi išprususiam asmeniui gali nebūti aišku, kokia konkrečiai įranga (LCD ekranai, monitoriai ar pan.) yra matoma žinių laidų transliacijose, juo labiau, ar ji yra integrali dekoracijų dalis, ar ne.

17.27. Susitarimas dėl dekoracijų nelaikytinas rangos sutartimi, pagal kurią nuosavybės teisės į dekoracijas perėjo atsakovei. Esminis rangos sutarties elementas yra susitarimas dėl darbų perdavimo, tuo tarpu šalys susitarimu dėl dekoracijų nebuvo susitarusios perduoti dekoracijų atsakovei, nebuvo nustačiusios jokios perdavimo ir priėmimo akto formos, joks perdavimo ir priėmimo aktas niekada nebuvo pasirašytas, nebuvo nustatyti konkretūs reikalavimai susitarimo objektui, iki 2018 m. gegužės dekoracijas faktiškai valdė ir jomis naudojosi apeliantė.

17.28. Susitarimas dėl dekoracijų buvo sudarytas pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, todėl visi neaiškumai turi būti aiškinami jas priėmusios šalies, t. y. apeliantės, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

17.29. Teismo teiginys, kad ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teismui padaryti priešingą išvadą, neatitinka tikrovės. Atvirkščiai, teismas sprendime sistemingai vengė nagrinėti ieškovės pateiktus įrodymus bei argumentus ir nenurodė, kodėl jų nevertino. Tuo pačiu, darydamas išvadas, teismas iš esmės rėmėsi vien atsakovės argumentais, neatlikdamas savarankiško vertinimo.

17.30. Priešingai nei sprendė teismas, technologinė įranga nėra nė vienos iš šalių sudarytų sutarčių objektas, kadangi ji priklauso apeliantei nuosavybės teise, sutarties galiojimo metu ją valdė ir naudojosi apeliantė, todėl apeliantė neturėjo reikalo dėl jos sudaryti susitarimų su atsakove. Apeliantė, nors ir būdama profesionali laidų kūrimo paslaugų teikėja, negalėjo numatyti, kad atsakovė neteisėtai užvaldys technologinę įrangą ir pradės ja naudotis, kadangi sutarties sudarymo ir galiojimo metu atsakovė į tai nepretendavo ir jokių pretenzijų nereiškė.

Atsiliepimas

18. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, todėl logiška ir natūralu, kad teismo sprendimo motyvai yra kitokie, priešingi apeliantės procesiniuose dokumentuose pateiktiems argumentams ar daromoms išvadoms įrodymų pagrindu. Tačiau tai nereiškia, kad teismas nenagrinėjo, nevertino apeliantės pateiktų argumentų, aplinkybių, įrodymų.

18.2. Apeliantė tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde kelia teisiškai nereikšmingus klausimus, versijas, diskusijas, kurias vėliau pateikia kaip teismo sprendimo trūkumą, kad teismo sprendime nėra dėl to išsamiai pasisakoma, pavyzdžiui, apeliaciniame skunde vėl keliamas klausimas dėl atsakovės finansų apskaitos vedimo principų ir apskaitos operacijų atitikimo atsakovės lokaliniams teisės aktams ir verslo apskaitos standartams. Apeliantė tai vertina kaip jos įrodymų atmetimą ir (ar) neįvertinimą.

18.3. Teismui padarius išvadą, kad apeliantė sutarties pagrindu perdavė atsakovei visas autorių turtines teises tiek į TV laidą (kaip audiovizualinį kūrinį), tiek ir į TV laidą įtrauktus (panaudotus) galimai atskirai (savarankiškai) saugomus autorių teisių objektus, dėl kurių keliami ieškinio reikalavimai (dekoracijos, TV laidos formatas), akivaizdu, kad papildoma argumentacija dėl konkrečios TV laidos formato pripažinimo autorių teisių objektu tampa neaktuali, teisiškai nereikšminga galutiniam ginčo išsprendimui iš esmės.

18.4. Esant aiškiam ir itin detaliam sutarties turiniui, kuriame daug kartų kartojama, kad perduodamos visos autorių turtinės teisės į integralius TV laidos elementus, galinčius būti savarankiškais autorių teisių objektais, įsakmiai įvardijant TV laidos formatą ir dekoracijas (dėl kurių reiškiami ieškinio reikalavimai), akivaizdu, kad teismui nekyla pareiga išskirtinai ar ypatingai motyvuoti, kodėl sutarties sąlygos neturėtų būti aiškinamos taip, kaip jos šalių sulygtos raštu.

18.5. Priešingai nei teigia apeliantė, nei atsakovė, nei teismas nesirėmė plečiamuoju sutarties aiškinimu. Teismo sprendime tiesiog cituojama sutartis taip, kaip joje šalys pažodžiui susitarė. Nors apeliantė teigia, kad taip nepagrįstai ar net nelogiškai išplečiamas objektų, į kuriuos perduodamos autorių teisės, sąrašas, tačiau šiuo atveju ginčas kyla dėl akivaizdžių ir įprastų audiovizualinio kūrinio integralių dalių – dekoracijų ir to, ką apeliantė vadina „formatu“.

18.6. Apeliantės akcentuojama siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė šiuo atveju neaktuali, nes teismų praktikoje ši taisyklė taikoma tais atvejais, kai šalys neaptaria perduodamų teisių apimties, ar ji lieka neaiški. Be to, net vertinant sutartimi apeliantės atsakovei perduotų teisių apimtį, kiek tai reikalinga sutarties tikslui pasiekti, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes jie keliami dėl įprastinio ir neabejotinai į sutarties tikslą patenkančio TV laidos dekoracijų ir kitų integralių elementų naudojimo.

18.7. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė netaikytina, nes byloje šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir (ar) įrodytos, t. y. kuri iš šalių kurias sutarties sąlygas pasiūlė. Dėl to nekilo ginčo, šios aplinkybės liko neatskleistos, neįrodytos. Net ir taikant šią sąlygą, sutarties sąlygos yra aiškios.

18.8. Pati apeliantė ieškinyje įvardijo asmenį, kuris turi specialių žinių ir betarpiškai bendravo su pirminiais programuotojais apeliantės vardu. D. K. davus parodymus ir paaiškėjus, kad jie nepalankūs apeliantės pozicijai byloje, apeliantė apeliaciniame skunde jau kritiškai vertina tiek D. K. parodymų teisingumą, tiek jo kompetenciją, o siūlo vadovautis jos vadovo J. J. parodymais, kuris apskritai neturi specialių žinių ir pats pripažino, kad buvo pavedęs šiuos klausimus spręsti savo tuometiniam darbuotojui D. K..

18.9. Kompiuterių programų pirminių kodų palyginimas reikalauja atskiros detalios ekspertizės, kuri byloje nebuvo atlikta. Taip į klausimą atsakė ir liudytojas D. K., kad galutinių programų pirminiai kodai ekspertizės būdu detaliai nebuvo lyginti. Kita vertus, liudytojas (pačios apeliantės nurodytas kaip viską organizavęs ir specialių žinių turintis asmuo) aiškiai paliudijo tiek raštu, tiek žodžiu, kad, kiek jam yra žinoma ir kiek jis supranta, tai buvo kurtas visiškai naujas pirminis programinis kodas, kurį sukūrė T. U.. Todėl iš procese pateiktų įrodymų visumos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo programą sukūrė T. U..

18.10. Net ir vadovaujantis visomis apeliantės dublike išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisinėmis kvalifikacijomis, darytina išvada, kad T. U. neperdavė apeliantei jam priklausančių autorių teisių, o tik suteikė licenciją (leidimą) panaudoti jo sukurtą titravimo programą sutarties tikslui pasiekti – naudoti titrams generuoti transliuojant laidą „Info diena“. Dėl to jokio ginčo nekilo, T. U. dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir nereiškia.

18.11. Tiek proceso metu, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės teigia, kad vien tik išrašytos sąskaitos faktūros (nesant jokių sutarčių ar kitų dokumentų) patvirtina, kad jai buvo perduotos autorių turtinės teisės į G. D. galimai sukurtą kūrinį. Tokiai išvadai nėra jokio teisinio pagrindo. G. D. galimai suteikė nebent teisių minimumą, būtiną šalių susitarimo tikslui įgyvendinti – licenciją (leidimą) naudoti pulto nustatymus kartu su tuo pultu generuojant vaizdo efektus „Info TV“ kanale. Toks susitarimo tikslas nurodytas ir G. D. rašytiniame paaiškinime.

18.12. Apeliantės teisiniai argumentai yra prieštaringi. Kai kalbama apie dviejų verslininkų (apeliantės ir atsakovės) sudarytą sutartį (dėl programos „Info TV“ gamybos) ir joje aiškiai, detaliai, daug kartų aptartas sąlygas dėl autorių teisių perdavimo, apeliantė kelia abejones dėl autorių teisių perdavimo apimties ir siūlo sutartį aiškinti siaurinamai taip, kad aiškiai nurodytos sąlygos turėtų būti aiškinamos priešingai sutarties pažodiniam tekstui. Tačiau, kai kalbama apie situaciją, kurioje apskritai nebuvo sudaryta jokios rašytinės formos sutarties, o sutartinių santykių vienintelis įrodymas yra sąskaita, apeliantė ją aiškina ir interpretuoja kaip šalių susitarimą, kuriuo buvo perduotos visos išimtinės autorių teisės į kompiuterių programą.

18.13. Apeliantės ir MB „Golden hands“ sudarytos sutarties 3.2 punktas tik įrodo, kad apeliantė iš MB „Golden hands“ užsakė dekoracijų gamybą be technologinės įrangos, kurią vėliau įsigijo iš kitų trečiųjų asmenų ir įmontavo į galutines dekoracijas, kurias sumontavo atsakovei priklausančioje TV studijoje jau apeliantės ir atsakovės sudaryto susitarimo (sutarties) pagrindu. Kita vertus, tai visiškai įrodo, kad iki galo pagamintų dekoracijų integralia dalimi yra ir technologinė įranga, kuri buvo suplanuota tvirtinant dar pirminius dekoracijų eskizus.

18.14. Liudytojas R. A. teisme patvirtino, kad įprastai informacinių laidų dekoracijose yra įmontuoti TV ekranai, LCD ekranai, kiti monitoriai. Tą gali pamatyti ir kiekvienas asmuo, matęs bent vieną Lietuvos Respublikoje transliuojamą žinių programą, tam nereikia rinkti ar vertinti specialių papildomų įrodymų. Būtent tai ir konstatuota teismo sprendime panaudojant lingvistinę formuluotę apie visuotinai žinomą ir suprantamą aplinkybę.

18.15. Tiek doktrina, tiek ir teismų praktika vienareikšmiškai bei nuosekliai konstatuoja, kad rangos sutarties esminė sąlyga yra tik dalykas. Apeliantės nurodomos sąlygos nėra esminės, šalims dėl jų nesusitarus, sutartis laikoma sudaryta ir atitinkamai taikomos CK normos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Dėl laidos formato ir dekoracijų kaip autorių teisių objektų ir autorių teisių į juos perdavimo

21. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad reikalavimai dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus, atsakovei neteisėtai naudojant laidos formatą ir dekoracijas, yra paremti faktu, kad šie objektai yra kūriniai, dėl ko egzistuoja autorių turtinės teisės į juos. Taigi, klausimas dėl laidos formato ir dekoracijų buvimo autorių teisių objektais yra vienas iš esminių bylos klausimų, atsakymas į kurį yra būtinas, siekiant išnagrinėti bylą iš esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsiribojo nuo šio klausimo sprendimo, negana to, anot apeliantės, išreiškė prieštaringą, nelogišką ir neargumentuotą poziciją šiuo klausimu.

22. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo apeliantė, bylose dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimus priteisimo autorių teisių objekto nustatymas paprastai būna vienas svarbiausių byloje sprendžiamų klausimų – pagal ATGTĮ 83 straipsnį kompensacija yra priteisiama už autorių teisių, kurios atsiranda sukūrus kūrinį (ATGTĮ 13 straipsnis), pažeidimus. Vis dėlto konkreti šio klausimo nagrinėjimo apimtis priklauso nuo individualios bylos faktinių aplinkybių.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2015 m. sausio 2 d. pasirašytos Sutarties dėl audiovizualinio kūrinio – programos „Info diena“ gamybos (sukūrimo) ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo (toliau – ir Sutartis) 2.2.4 punktu prodiuseris (apeliantė), kaip audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas ir visų autorių bei gretutinių teisių subjektas (perėmėjas), įsipareigojo perduoti jam priklausančias autorių turtines teises, atlikėjų turtines teises, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teises bei kitas autorių ir gretutines teises į sudėtinį audiovizualinį kūrinį, į kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį, į kiekvieną autorių ir (ar) gretutinių teisių objektą, panaudotą ar kitaip įtrauktą į bet kurį atskirą audiovizualinį kūrinį, sudėtinį audiovizualinį kūrinį bei į visų minėtų autorių ir gretutinių teisių objektų įrašus Televizijai (atsakovei).

24. Pagal Sutarties 4.3 punktą prodiuseris perdavė (perleido) Televizijai visas šios Sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytas teises į kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį, sudėtinį audiovizualinį kūrinį, į kiekvieną kitą autorių ir (ar) gretutinių teisių objektą, panaudotą ir (ar) įtrauktą į bet kurį atskirą audiovizualinį kūrinį, sudėtinį audiovizualinį kūrinį ir (ar) į kiekvieną atlikimą viso pasaulio atžvilgiu ir neribojant teritorija, visam autorių turtinių teisių bei gretutinių teisių galiojimo laikotarpiui, numatytam Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, įskaitant tarptautinių sutarčių normas.

25. Sutarties 4.6 punkte nurodyta, jog, siekdamos išvengti neaiškumų, šalys pažymi, jog pagal Sutartį yra perduodamos visos autorių turtinės teisės ir gretutinės teisės tiek į kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį, tiek į sudėtinį audiovizualinį kūrinį kaip visumą (kaip televizijos laidą, turinčią specifinį pavadinimą, scenarijų, dekoracijas, formatą ir kt.). Dėl šios priežasties prodiuseris inter alia (liet. be kita ko) netenka teisės gaminti (kurti) papildomus sudėtinio audiovizualinio kūrinio epizodus, sezonus ar pan. be Televizijos (kaip visų autorių teisių ir gretutinių teisių į sudėtinį audiovizualinį kūrinį subjekto) leidimo (sutikimo).

26. Taigi pačioms šalims sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius, kad atsakovei yra perduodamos visos autorių turtinės teisės tiek į kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį, tiek į sudėtinį audiovizualinį kūrinį kaip visumą (kaip televizijos laidą, turinčią specifinį pavadinimą, scenarijų, dekoracijas, formatą ir kt.), be kita ko, pateikiant pavyzdinį, bet nebaigtinį sąrašą, kuriame minimas laidos formatas ir dekoracijos, taip pat į kiekvieną autorių ir (ar) gretutinių teisių objektą, panaudotą ar kitaip įtrauktą į bet kurį atskirą audiovizualinį kūrinį, sudėtinį audiovizualinį kūrinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (procesinės būtinybės) atskirai analizuoti apeliantės argumentų dėl laidos formato ir dekoracijų pripažinimo autorių teisių objektais.

27. Viena vertus, net ir pripažinus, kad televizijos laidos formatas ir dekoracijos savaime galėtų būti laikomi atskirais autorių teisių objektais, tuo pačiu tektų konstatuoti, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (Sutarties 2.2.4, 4.3, 8.1 punktai) visos autorių turtinės teisės į juos, kaip panaudotų ar kitaip įtrauktų į sudėtinį audiovizualinį kūrinį, buvo perduotos atsakovei, atitinkamai atsakovės veiksmai, juos naudojant, negali būti vertinami kaip autorių teisių pažeidimas ir todėl apeliantei nepriklauso jokia kompensacija pagal ATGTĮ. Kita vertus, teismui atmetus apeliantės poziciją dėl minėtų objektų laikymo kūriniais, apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo taip pat negalėtų būti tenkinamas, nes, kaip minėta, kompensacija pagal ATGTĮ yra priteisiama už autorių teisių į kūrinius pažeidimus. Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovė, papildoma argumentacija dėl laidos formato (ir atitinkamai dekoracijų) pripažinimo autorių teisių objektu tampa teisiškai nereikšminga ginčo išsprendimui iš esmės.

28. Apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties nuostatas, (nepagrįstai) taikė plečiamąjį sutarties aiškinimą, yra nepagrįsta. Sutartimi perduotų teisių apimtis aiškiai nustatyta pačioje sutartyje, todėl, konstatuodamas, kad apeliantė atsakovei perdavė autorių turtines teises į kiekvieną autorių teisių objektą, panaudotą audiovizualiniame kūrinyje, pirmosios instancijos teismas ne plečiamai aiškino sutartį, kaip teigia apeliantė, o tiesiogiai rėmėsi pačių šalių sutartomis sąlygomis. Nors apeliantė teigia, kad taip buvo nepagrįstai išplėstas objektų, į kuriuos perduodamos autorių teisės, sąrašas, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pastebėjimui, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs tiek dėl įprastų audiovizualinio kūrinio integralių dalių (ir (ar) su juo susijusių atskirų kūrinių) (formato, dekoracijų), tiek dėl įprasto ir į Sutarties tikslą patenkančio jų naudojimo (susijusio su laidos gamyba ir transliacijomis).

29. Apeliantės argumentas, kad laidos dekoracijos yra jos nuosavybė, ir jokios teisės atsakovei į laidos dekoracijas kaip materialų turtą nebuvo perduotos, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, susiję su dekoracijų nuosavybės, kaip daiktinės teisės, gynimu.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl kompensacijos už laidos formato ir dekoracijų naudojimą priteisimo, iš esmės teisingai išsprendė apeliantės iškeltą autorių teisių į laidos formatą ir dekoracijas (ne)perdavimo klausimą.

Dėl laidos titravimo programinės įrangos naudojimo ir teisių į laidos titravimo programinę įrangą perdavimo

31. Apeliaciniame skunde apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, ankstesni R. M. ar kitų asmenų sukurti programiniai kodai ar programinė įranga nebuvo naudojama, todėl apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos už autorių turtinių teisių į laidos titravimo programinę įrangą pažeidimo atmestinas.

32. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, minėtą išvadą dėl laidos titravimo programinės įrangos (ne)naudojimo pasibaigus šalių sutartiniams santykiams, pirmosios instancijos padarė įvertinęs liudytojo D. K. parodymus ir konstatavęs, kad jokių kitų duomenų, pagrindžiančių apeliantės poziciją, byloje nėra.

33. Iš tiesų apeliantei prašant priteisti kompensaciją už autorių turtinių teisių į laidos titravimo programinę įrangą pažeidimą, pareiga (našta) įrodyti aplinkybę, kad nutrūkus šalių sutartiniams santykiams atsakovė toliau naudojo tą pačią laidos titravimo programinę įrangą, kurią ankstesniais metais sukūrė R. M. ar kiti asmenys, teko būtent apeliantei (CPK 178 straipsnis). Tačiau apeliaciniame skunde, ginčydama liudytojo D. K. parodymų patikimumą, pati apeliantė akcentuoja šio liudytojo nurodytą aplinkybę, kad vertinant programas (jų tapatumą) būtina lyginti šių programų kodus, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta.

34. Taigi, esant tokiai procesinei situacijai, kai apeliantė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių naudojamos laidos titravimo programinės įrangos tapatumą, išskyrus pačios teiginius ir vadovo paaiškinimus, nepateikė, o byloje apklaustas liudytojas D. K., kurį pati apeliantė įvardijo kaip jos vardu darbus organizavusį asmenį, parodė, kad nuo 2017 metų pabaigos buvo naudojama T. U. sukurta įranga, o ankstesnės R. M. pagamintos programos pirminis kodas nebuvo naudojamas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti su priešinga apeliantės pozicija.

35. Nors pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovės naudojama laidos titravimo programinė įranga nėra tapati sukurtai R. M., nepasisakė dėl apeliantės argumentų, kad autorių teisės į programinę įrangą, sukurtą T. U., taip pat perėjo apeliantei pagal 2017 m. sausio 2 d. su T. U. sudarytą sutartį (ką apeliaciniame skunde nurodo apeliantė), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

36. Kaip minėta, pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas (Sutarties 2.2.4, 4.3 punktai), apeliantė įsipareigojo perduoti atsakovei visas turtines teises į autorių ir (ar) gretutinių teisių objektą, panaudotą ir (ar) įtrauktą į bet kurį atskirą audiovizualinį kūrinį, sudėtinį audiovizualinį kūrinį.

37. Pareikštame ieškinyje apeliantė pati nurodė, kad „viena iš Laidos sudėtinių dalių yra titrai – tekstinė kompiuterinė grafika, kuri yra „uždedama“ ant Laidos kadrų ir suteikia papildomos informacijos Laidos žiūrovams. Laidos titrų grafikos koncepcija yra unikali: kiekvienas titrų elementas skirtas pateikti tam tikrą informaciją – rodomo veiksmo vietą, datą (laiką), vaizdo šaltinį, kalbančio asmens vardą ir pavardę bei pareigas, taip pat temos pavadinimą ir citatas. Laidoje atitinkamu metu pasirodo skirtingi titrai, kurių kiekvienas turi tam tikrą vietą ekrane. Titrų pasirodymas konkrečiu momentu, vieta, eiliškumas, turinys yra išgaunami naudojant specialią kompiuterinę programinę titravimo įrangą“.

38. Taigi, net ir pripažinus, kad T. U. pagal su apeliante sudarytą sutartį sukūrė autorių teisės saugomą objektą ir teises į jį perdavė apeliantei, tuo pačiu tektų konstatuoti, kad pastaroji įgytas teises į T. U. kūrybos rezultatą, kaip panaudotą audiovizualiniame kūrinyje, pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas perleido atsakovei. Priešingas aiškinimas neatitiktų ir apeliantės akcentuojamo siaurinamojo sutarties aiškinimo, nes ginčijamas titravimo programinės įrangos naudojimas ir buvos būtinas šalių sudarytos Sutarties tikslams pasiekti.

Dėl teisių į TV pulto numatytųjų elementų programavimą

39. Apeliantės reikalavimą priteisti kompensaciją už autorių turtinių teisių į TV pulto numatytųjų elementų programavimą pažeidimą pirmosios instancijos teismas atmetė, pasivadovavęs byloje pateiktu G. D., kuris atliko laidos „Info diena“ vaizdo efektų apipavidalinimo ir vaizdo efektų kūrimo paslaugas, rašytiniu paaiškinimu, kad su apeliante jokių sutarčių dėl autorių teisių perdavimo ir (ar) suteikimo nesudarė, o pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi.

40. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tarp apeliantės ir G. D. susiklosčiusius teisinius santykius ir nesiaiškino jų esmės, neįvertino apeliantės argumentų, jog ji yra išimtinių turtinių autorių teisių į TV pulto numatytųjų elementų perėmėja, ir apsiribojo tik atsakovės pateiktų argumentų pakartojimu bei bendro pobūdžio teiginiais.

41. Nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuose iš tiesų nėra plačiau aptarti apeliantės argumentai dėl ją ir G. D. siejusių teisinių santykių pobūdžio, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į G. D. atliktų darbų pobūdį (laidos „Info diena“ vaizdo efektų kūrimas, laidos „Info diena“ vaizdo efektų apipavidalinimas) ir minėtus šalių sudarytos Sutarties 2.2.4, 4.3 punktus, daro išvadą, kad visos galimos apeliantės autorių turtinės teisės į G. D. kūrybos rezultatą, kaip objektus, panaudotus audiovizualiniame kūrinyje, buvo perduotos atsakovei, atitinkamai apeliantei negali priklausyti kompensacija už jų panaudojimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės skundo argumentų plačiau nepasisako.

Dėl nuostolių už technologinės įrangos naudojimą atlyginimo

42. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą dėl nuostolių už technologinės įrangos naudojimą priteisimo, padaręs išvadą, kad apeliantės nurodyta technologinė įranga yra pagal su atsakove sudarytą susitarimą pagamintų dekoracijų dalis, už kurias atsakovė su apeliante yra atsiskaičiusi.

43. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo technologinė įranga yra laidos dekoracijų dalis, ir teigia, kad teismo sprendimo motyvacija šiuo klausimu yra nenuosekli ir prieštaringa.

44. Iš tiesų, atmesdamas apeliantės argumentus dėl technologinės įrangos nepriklausymo laidos dekoracijoms, pirmosios instancijos teismas, viena vertus, nurodė, kad technologinė įranga buvo pavaizduota dekoracijų eskizuose, kita vertus, sprendė, kad ieškovės ir MB „Golden hands“ sudarytos sutarties 3.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad bet kokia technologinė įranga nėra dekoracijų dalis, nepaisant to, kad yra pavaizduota dekoracijų eskizuose, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė (nes byloje sprendžiamas ginčas ne su MB „Golden hands“, o su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų argumentų atveju turimi omenyje tie patys dekoracijų eskizai, sutiktina su apeliante, kad teismo motyvai šioje dalyje yra prieštaringi.

45. Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. sausio 10 d. šalių sudaryto papildomo susitarimo prie Sutarties, pagal kurį apeliantė įsipareigojo pagaminti naujas programos „Info diena“ dekoracijas, šalys jame nepateikė dekoracijų apibrėžimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad tai, kas yra laikoma laidos dekoracijų dalimi, neatitinka visiems žinomų aplinkybių CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme požymių, todėl yra byloje įrodinėtina ir, atitinkamai, teismo vertintina aplinkybė. Pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai dėl technologinės įrangos laikymo dekoracijomis – kad tai yra visuotinai žinoma ir technologinė įranga buvo pavaizduota minėtuose dekoracijų eskizuose – iš tiesų nėra pakankami.

46. Kita vertus, pagal šalių sudarytos Sutarties dėl audiovizualinio kūrinio – programos „Info diena“ gamybos (sukūrimo) ir autorių bei gretutinių teisių perdavimo 2.2 punktą, apeliantė įsipareigojo, be kita ko, finansuoti sudėtinio audiovizualinio kūrinio sukūrimą (gamybą) ir iki galo pagaminti (sukurti) sudėtinį audiovizualinį kūrinį (įskaitant kiekvieną atskirą audiovizualinį kūrinį).

47. Apeliantė neginčija, kad jos nurodoma technologinė įranga (TV ekranų siena, liečiamas funkcionalus ekranas / kompiuteris, LCD ekranas, kiti monitoriai, kėdės ir programinė bei kita įranga) buvo naudojama jos pagamintoje programoje „Info diena“. Ir nors, nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovė tą pačią įrangą naudoja neteisėtai, kad ši įranga nebuvo nė vienos iš šalių sudarytų sutarčių objektas, vis dėlto apeliantė taip ir neatskleidžia, kokiu teisiniu pagrindu ši technologinė įranga buvo naudojama sutarties galiojimo metu, t. y. kokie galimi kiti teisiniai santykiai dėl šios įrangos naudojimo buvo susiklostę tarp šalių iki sutarties nutraukimo.

48. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria galutinei pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės pozicija dėl technologinės įrangos neteisėto naudojimo nėra pakankamai pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantė, kaip savo srities profesionalė, ilgą laiką veikdama kuriant ir gaminant audiovizualinius kūrinius, turėjo ir galėjo suprasti tokio sandorio sudarymo padarinius, todėl, jeigu nepasirūpino ir nesusitarė su atsakove dėl visų galimų padarinių pasibaigus sutarties galiojimui, prisiėmė visą riziką dėl neigiamų pasekmių atsiradimo, konkrečiai nagrinėjamu atveju – kad jos vertinimui dėl įrangos naudojimo (ne)teisėtumo nebus pritarta.

49. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės aptariamo ieškinio reikalavimo išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

51. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovei iš apeliantės priteisiama 1 675,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Friday Productions“ 1 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 70 ct) dydžio išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Romualda JanovičienėVilija MikuckienėVytautas Zelianka