Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1432-123/2009

Teisėjas M. Martinaitis (Proceso Nr. 2-24-3-01253-2009-3) Procesinio sprendimo kategorijos

2009 m. spalio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams L. A., T. K., trečiajam asmeniui BUAB „Atas ir Co“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti ieškovės ieškinį bankrutuojančios įmonės laiduotojams kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir nurodė, kad ieškovės reikalavimas turi būti pareikštas L. A., T. K., BUAB „Atas ir Co“ ir nagrinėjamas bankroto byloje.

CK 6.76 straipsnyje yra įtvirtinta laidavimo samprata. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CPK 6.81 str. 1 d.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CPK 6.6 str. 4 d.). Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį ir kitiems bendraskoliams, tačiau tokiu atveju skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.

Atsakovai L. A., T. K. laidavimo sutartimis prisiėmė įsipareigojimą atsakyti bankui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Atas ir Co“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal overdrafto sutartį. Byloje esančiose laidavimo sutartyse, kurių pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams, nustatyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl ieškovė turi pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Taigi tik pati ieškovė sprendžia, iš kurių solidarių bendraskolių išieškoti skolą. Nors ieškovė yra įtraukta į BUAB „Atas ir Co“ kreditorių sąrašą, tačiau tai neatėmė ir nepanaikino jos teisės pareikšti ieškinį ir laiduotojams. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pareikšdama ieškinį tik laiduotojams įstatymų nustatyta tvarka tinkamai realizavo savo teises.

CPK 1 straipsnyje numatyta, jog civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat numatyta, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, o bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tie kreditoriai, pagal kurių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei nėra iškeltos civilinės bylos, tačiau kuriems įmonė yra skolinga, savo teises gali realizuoti ĮBĮ nustatyta tvarka teismui pateikdami tvirtinti reikalavimus bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.). ĮBĮ nuostatų analizė parodo, kad įmonės bankroto byloje nagrinėjami reikalavimai, kurie yra pareikšti bankrutuojančiai įmonei, tačiau jos nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės laiduotojams turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bankas reikalavimą bankrutuojančios įmonės laiduotojams turi reikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir toks banko reikalavimas turi būti nagrinėjamas UAB „Atas ir Co“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teisme. Ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš bankrutuojančios įmonės laiduotojų yra teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti jį priimti kaip neteismingą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-25 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str. 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.