- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-328-280/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teisėjas Virginijus Skaraitis Civilinė byla Nr. 2S-328-280/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-504-783/2009 pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009-05-04 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir grąžino pareiškėjui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo išspręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl šių argumentų.
Nurodo, kad 2009-05-04 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes atsisakymas priimti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, užkerta kelią paveldėti motinos turtą ir įsiforminti nuosavybę į turtą.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. B., turėjusi ir valdžiusi nuosavybės teisėmis turtą — 1/2 dalį medinio gyvenamojo namo, molinio ūkio pastato, medinės daržinės ir medinės pirties, esančių (duomenys neskelbtini), Kupiškio rajone. Jis yra vienintelis įpėdinis į jos palikimą. Pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą prašydamas duomenų apie motinos palikimo — nekilnojamojo turto registraciją, bet gavo atsakymą, jog duomenų apie tai, kad A. B. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kuriuos jis nori paveldėti, statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kupiškio rajone, buvo įregistruotos, neturi. Registracijos duomenis reikia pateikti notarui, kad jis galėtų įforminti palikimo priėmimą. Kadangi kitokia tvarka jis negali gauti dokumentų apie nurodyto palikimo priėmimą, jis kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog palikėja A. B. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, ir jis šį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Nurodytą turtą jo motina A. B. nusipirko 1972 m. lapkričio 13 d. lygiomis dalimis (po ½) su savo žentu J. K. Tai patvirtina 1972 m. lapkričio 13 d pastatų pirkimo–pardavimo sutartis, kurią jis pateikė apylinkės teismui. Sutartis tuo metu nustatyta tvarka buvo įregistruota Kupiškio rajono Antašavos apylinkės DŽDT Vykdomajame komitete (kitokia šio turto registracija tuo metu nebuvo reikalinga). Tokio turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymą numato CPK 444 str. 2 d. 5 p., todėl jo pareiškimas yra nagrinėtinas teisme, nes turto savininkei, jo motinai, mirus, jis jos vardu, tuo labiau ir savo vardu negali atlikti nekilnojamojo turto teisinės registracijos. VĮ Registrų centras dėl nurodytos aplinkybės (mirusio asmens vardu) nepriima ir negali tokio jo prašymo priimti. Norint atlikti palikėjos A. B. pastatų teisinę registraciją, būtina nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. B. nuosavybės teise valdė nurodytus pastatus (CPK 444 str. 2 d. 5 p.) ir kad jis šį palikimą priėmė pradėdamas jį (turtą) faktiškai valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.), todėl apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 337 str. 3 p., CPK 445 str.).
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra neteisėta ir nepagrįsta, neatitinka CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443, 444, 445 straipsnių nuostatų, todėl iš dalies naikintina.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kaip išaiškino Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” 1.2 punktu, kai yra šios aplinkybės 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Kaip matyti, pareiškėjo P. B. motina teisėtai pirkimo–pardavimo sutartimi įgijusi pastatus, tinkamai neįregistravo nuosavybės teisių į juos. Kadangi ji mirė, nuosavybės teises į pastatus turėtų įregistruoti įpėdinis. Nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra, tik neatlikta nuosavybės teisinė registracija, kuri neleidžia įrodyti nuosavybes teises prieš trečiuosius asmenis (CK 4.256 str.). Pareiškėjas P. B. nėra motinos įpėdinis iki šiol, nes neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jis po motinos mirties per 6 mėn. priėmė jos palikimą.
Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį pastato valdymo nuosavybės teisėmis faktą.
Kupiškio rajono apylinkės teismas nepriėmė ir antro pareiškėjo prašymo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nurodydamas, jog šio fakto nustatymas nagrinėtinas teisme tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateiks duomenis dėl paveldimo turto, kuris yra įregistruotas viešame registre .
Pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2008-07-19 d. Nr. VIII-1864) 38 straipsnį (CK 2000 m.), civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, todėl pareiškėjo nurodomiems nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai, tai yra CK (1964 m. redakcija) septinto skyriaus 49-to skirsnio normos ir nurodyto kodekso 601 straipsnio nuostatos. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas nėra teisiškai įforminęs palikimo priėmimo, kaip nustato nurodytos redakcijos CK 587 straipsnis. Palikimas laikomas priimtu, kai jis pradedamas faktiškai valdyti. Tuo pagrindu P. B. prašo nustatyti motinos palikimo priėmimo faktą CPK 444 str. 1 d. 8 p. pagrindu.
Iki šio pareiškimo padavimo pareiškėjas nėra kreipęsis ir į notarą ar teismą dėl palikimo priėmimo. Pareiškime nenurodytas laikas (data), kada ir kaip pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą (ėmė turtą faktiškai valdyti ir jį valdo) bei kokie įrodymai tai patvirtina, nes jis, kaip matyti iš pareiškimo, gyvena Panevėžio mieste, o ne palikimo atsiradimo vietoje.
Iš išduoto Panevėžio apskrities archyvo Kupiškio rajono Antašavos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos išrašo ir juose įrašytų duomenų (asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjo motina A. B. ir jos sutuoktinis E. B. sudarė vieną kolūkiečių kiemą (1964 m. CK 132 str.). E. (A.) B. mirė vėliau negu A. B., tai yra (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš įrašų ūkinėje knygoje. Pareiškėjas E. (A.) B. mirties liudijimo nepateikia (pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas yra A. B.), todėl jis turi būti pateiktas, kad būtų galima tiksliai nustatyti ir žinoti pareiškėjo tėvo mirties datą. Paveldėjimas kolūkiečių kieme atsirado tik mirus paskutiniam kolūkiečių kiemo nariui (1964 m.CK 601 str.). Todėl nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės keistų paveldėjimo santykių atsiradimo prigimtį ir turinį. Pareiškėjas turi patikslinti savo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, o jei to nepadarys, teismas turėtų nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti.
Pareiškimo dalyje nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą priėmimo klausimas iš naujo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties dalį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo priėmimą nagrinėti šiam teismui iš naujo.