Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-10-06 · Byla Nr. PK-2018-825/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
PK-2018-825/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
PK-2018-825/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.; 2.9.1; 2.6.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, susipažinęs su V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas V. J. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo „privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. N. L., Lietuvoje pasivadinusiam „S. L.“, a/k. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti S. N. L. padarius BK 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. 2. pripažinti V. J. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei jam priteisti EUR 14,19 turtinę žalą bei EUR 3.000,00 neturtinę žalą. 3. užtikrinti civilinį ieškinį surandant S. N. L. priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. 4. Iš S. N. L. priteisti visas su šios bylos vedimu susijusias išlaidas.“.

V. J. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų.

Privataus kaltinimo bylų procese ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas - kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Be to, skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. antrojoje dalyje numatyti reikalavimai paduodamam skundui privataus kaltinimo tvarka: skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nėra nurodoma įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Visiškai nėra aišku ką asmuo kaltina: S. N. L. ar S. L., ar tai tas pats asmuo ar du asmenis. Nors skunde minima daug asmenų, bet visiškai nėra aišku, ar jie liudytojai, ar ne.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str.).

Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad pareiškimas nepasirašytas. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos „informaciją“, kad dokumentai pasirašyti. Teismas, gali ir privalo priimti elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus. Tuo labiau, kad esant būtinumui jis turi galimybę įsitikinti, netgi patikrinant elektroninį parašą, asmens tapatybę.

Bet privataus kaltinimo bylose kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kas jį kaltina, įsitikinti jo tapatumu. Kaltinamas fizinis asmuo, ir jo galimybės patikrinti elektroninį parašą, asmens tapatybę, negali būti preziumuojamos, todėl jam pateikiamas kaltinimas, pareiškimas, privalo būti pasirašytas kaltinančiojo asmens parašu pasirašytinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. trečioji dalis numato, kad reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412 str. 2 d., 3 d., 440 str.,

nutaria:

nepriimti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis