Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-11-29 nutarimo Nr. 59-201 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003-11-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį – 17 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-05-07 paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 18 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2003 m. vasario 8 d.

Bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 8 d.

2/3 bausmės dalį atliko 2015 m. vasario 8 d.

3/4 bausmės dalį atliko 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Neatliktos bausmės dalis 2017-11-23 – 3 metai 2 mėnesiai 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-11-29 nutarimu Nr. 59-201 nuteistajam S. R. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. R. skundas, kuriuo jis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad jau yra atlikta nemaža bausmės dalis. Nuteistasis yra pasiruošęs gyventi pilnavertį gyvenimą, nenusikalsti, dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y., ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals – dėl ko pagrįstai buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį.

Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 52 balus, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje – nusikaltimą, padarytą nusikaltimą bendrininkų grupėje apsvaigus nuo alkoholio, į mąstymą ir elgesį – didelius sunkumus identifikuojant kylančias problemas, negebėjimą jų spręsti, į galimą mąstymo sutrikimą, rigidiškus problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, pataisos įstaigoje nedirba, elgesį bausmės atlikimo metu: 44 kartus pažeistus režimo reikalavimus, 15 kartų baustas, į polinkį pažeidinėti nustatytą vidaus tvarką, silpnus socialinius ryšius, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimą, silpnus darbinius įgūdžius laisvėje ir darbo vietos nebuvimą, konkrečių planų trūkumą, todėl Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. S. R. dalinai įvykdė komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo socialinės reabilitacijos reabilitacijos programose, nutrūko (ne dėl nuteistojo kaltės) tęstinis psichologinis konsultavimas.

Asmuo anksčiau neteistas. Kaltę pripažįsta iš dalies. Nuteistasis nusikaltimą padarė su bendrininkais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, linkęs pasiduoti kompanionų įtakai. S. R. neigia narkotinių medžiagų vartojimą, nerasta informacijos asmens byloje apie nuteistojo narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota jo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pripažįsta, kad jo alkoholio vartojimas buvo žalingas ir tapęs nuolatiniu gyvenimo būdu. Neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau asmens byloje rasta informacija, kad nuteistajam ir jo bendrininkams inkriminuota jų atsakomybę už nusikalstamą veiklą sunkinanti aplinkybė – jie smurtinį nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (Vilniaus apygardos teismo 2003-11-07 nuosprendis). Nuteistasis nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, šiuo metu taip pat pateisina ir minimizuoja alkoholio vartojimo žalą, mano, kad gerti su saiku yra normalu. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika.

Nuteistojo socialinė adaptacija, socialinių santykių kūrimo bei ilgalaikio jų palaikymo įgūdžiai nepakankami, apsiribojantys daugiausiai paviršutinišku santykių mezgimu ir bendravimu. Žemas nuteistojo savęs vertinimas, prastas saviveiksmingumas, savivaizdis kuriamas per atsitraukimą nuo realybės (išsako haliucinacijas, tariamo draugo turėjimą, jo paliepimų vykdymą), savivokos tiek savo nusikalstamo elgesio, tiek psichinės būsenos stoką. Nuteistajam sunku prosocialiai tenkinti savo norus, poreikius, brandžiai pasirūpinti savimi. Nors subjektyviai stebima nuteistojo pakylėta nuotaika, pats išsako jaučiamą psichologinį ir dvasinį išsekimą, džiaugsmo nebuvimą, sveikatos neturėjimą, nes pasak jo, „viduje pūna, koks virusas įkritęs“. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje rasta informacija, kad nuteistajam atlikus teisiamųjų psichiatrinį tyrimą, diagnozuota emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, vėlesnių hospitalizacijų metu diagnozė pakeista – kiti specifiniai asmenybės sutrikimai, nebrandus tipas. Nuteistasis neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ar bandymus, taip pat neigia psichiatrinio gydymosi istoriją, išsako nepasitenkinimą, kad dėl skrandžio problemų buvo gydytas psichiatriniame skyriuje. Nuteistojo asmens byloje rastas 2012 m. kovo 29 d. nutarimas dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo, kai buvo pastebėtas keistas jo elgesys, išsakytos autoagresyvios mintys. Emocinės gerovės problemos (jaučiami emociniai sunkumai ir negebėjimas su jais tvarkytis) sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika.

Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai patenkinami, bendraudamas stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, tačiau yra gynybiškas, ambivalentiškai pateikiantis informaciją, stokojantis introspekcijos (savistabos ir savianalizės) bei empatijos gebėjimų. Nuteistojo mąstymas aplinkybiškas, neišlaikantis kryptingumo, esmės, stokojantis nuoseklumo, integralumo, stebima dalinai sutrikusi orientacija laike. Jis turi didelių sunkumų identifikuoti kylančias problemas – neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekdamas jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Prasti nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžiai. Problemų sprendimas dažnai pagrįstas rigidiška taktika - jų neigimas arba impulsyviais poelgiais siekiama greito ir neatidėliotino savo norų, malonumų patenkinimo, neatsižvelgiant į kitų žmonių jauseną, poreikius. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, kyla jam ir savitvardos, emocinės kontrolės sunkumų, kuriuos išveikia prieštaraujančiu elgesiu nustatytoms įstaigos taisyklėms – šios bausmės atlikimo metu fiksuotos daugybinės drausminės nuobaudos ir įspėjimai už režimo pažeidimus. Nuteistasis išsako tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, tačiau jie stokoja konkretumo, efektyvaus jų įgyvendinimo supratimo, todėl tikėtina, kad jų pasiekti vienam, be kitų pagalbos bus sunku.

Galimas mąstymo sutrikimas, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką.

S. R. nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių pažiūrų. Tačiau neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, kyla jam sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turi daugybę drausminių nuobaudų, dabar jau apie 1 m. laiko stengiasi laikytis PN nustatytų taisyklių, turi 8 paskatinimus už gerą pareigų atlikimą. Nuteistasis 2016 m. Vilniaus pataisos namuose baigė Dailės ir meninio ugdymo programą, nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos mėn. reguliariai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, kurios nutrūko dėl psichologės išėjimo iš darbo. Apskritai palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam sunku šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Šiuo metu stebimi nuteistojo daromi pokyčiai, siekis keisti gyvenimo būdą, išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, stengiantis greičiau pradėti norimą gyvenimą jam artimoje aplinkoje.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas užimtumui – dirbo ir mokėsi, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri TV, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo bei įvairiose psichokorekcinėse programose. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 44 kartus, 15 kartų baustas. 29 kartus pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbiai (dabar apie 1 m. laiko pavyksta išbūti be prasižengimų). Nuteistasis skatintas 8 kartus. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Asmuo dalyvavo: Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Pozityvaus užimtumo programoje. Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą.

S. R. laisvėje buvo baigęs 7 klases, Vilniaus pataisos namuose baigė 12 klasių. Bausmės atlikimo metu Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvėjo specialybę. Vilniaus pataisos namuose dirbo staliumi nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja asmeniškai rasti darbą užsiregistravus darbo biržoje. Šiuo metu nuteistasis nedirba, pagal teismo sprendimą vykdomųjų raštų neturi. Yra 2017 m. lapkričio 6 d. tai patvirtinanti Vilniaus pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma Nr. 42-1082(1). Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, broliu. Pasimatymų metu lankomas motinos, telefonu bendrauja su broliu. Asmuo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi VA CARITAS laikinuose namuose. Yra gautas sutikimas dėl apgyvendinimo 2017 m. gegužės 10 d. raštas Nr. PN-163.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 60 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 5 balus, dinaminiai – 55 balus.

Įvertinus šias ir kitas, tame tarpe ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis S. R. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas. S. R. skunde nurodyti teiginiai, kad jis jau yra pasiruošęs gyventi pilnavertį gyvenimą, nenusikalsti, dirbti yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Tai kad per pastaruosius metus pažeidimų nėra užfiksuota vertintina teigiamai, tačiau tai per trumpas laikotarpis pagrįstai išvadai apie asmens elgesio pokyčius. S. R. pastangos laikytis nustatytos tvarkos gali būti susijusios su galimybe būti paleistam lygtinai, be to jis bausmės atlikimo metu net 44 kartus pažeidė režimo reikalavimus.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad S. R. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.

Atsižvelgęs į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 60 balų, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje – nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje apsvaigus nuo alkoholio, į elgesį bausmės atlikimo metu: 44 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 15 kartų baustas, pataisos įstaigoje nedirba, į mąstymą ir elgesį: didelius sunkumus identifikuojant kylančias problemas, negebėjimą jų spręsti, į galimą mąstymo sutrikimą, rigidiškus problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimą, silpnus darbinius įgūdžius laisvėje ir darbo vietos nebuvimą, konkrečių planų trūkumą bei į kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-11-29 nutarimas Nr. 59-201 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-11-29 nutarimo Nr. 59-201 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.