Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-13 · Byla Nr. TS-34-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
TS-34-932/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-34-932/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1980-06-13, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-50 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

nuteistasis D. B. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-50 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde pirmiausia cituoja įvairių teisės aktų nuostatas bei daro išvadą, jog Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Pirmiausia atkreipia dėmesį, jog Komisija net nesvarstė, kokias socialinės reabilitacijos priemones jis lankė, nors, atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, tokį vertinimą privalėjo atlikti. Mano, jog Komisija nepagrįstai sureikšmino jam praeityje skirtas nuobaudas, kadangi nuobaudų skyrimas negali būti traktuotinas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Lygtinio paleidimo netaikymas negali būti pagrįstas vien tik išvadomis, susijusiomis su nuteistojo praeitimi. Atkreipia dėmesį, kad už ankstesnius nusikaltimus visas bausmes yra atlikęs. Mano, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, kad jo tėvas serga vėžiu, o motina prižiūri jo (D. B.) 5 metų sūnų, o taip pat ir sergantį sutuoktinį, dėl ko neturi galimybės dirbti. Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo artimieji viliasi, kad jis greit sugrįš. D. B. pabrėžė turintis grįžti į šeimą, kad galėtų ją materialiai išlaikyti, įsipareigoja gyventi blaiviai bei dorai, stropiai dirbti, todėl, mano, jog turėtų būti paleistas lygtinai.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 59-50 nutarė netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Priimtame nutarime nurodė, jog D. B. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nuosprendžiu D. B. paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2016-02-29, pabaiga 2018-11-28, 1/3 bausmės D. B. atliko 2017-01-29, neatliktos bausmės dalis 2018-03-16 - 8 mėnesiai 12 dienų.

D. B. Komisijai pristatomas 1 kartą. Jis anksčiau teistas 11 kartų, 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas pažeidė, 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas (1 kartą sąlygas pažeidė). Nusikaltimą įvykdė vienas, kaltę pripažįsta pilnai, nusikaltimui būdingas modelis. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 20 metų amžiaus. Nuteistasis vieną iš dabartinių nusikaltimų įvykdė su bendrininku, kitus - vienas. Pripažįsta, kad nusikalstamumą lėmė netinkama draugų kompanija, nuteistasis pasiduodavo draugų įtakai. Neslepia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, kai kurie iš jų buvo bendrininkai nusikalstant. Tvirtina, kad visus ryšius su jais yra nutraukęs, atnaujinti jų neketina. D. B. pripažįsta, kad yra priklausomas nuo narkotikų vartojimo, narkotikus vartoti pradėjo maždaug prieš 10 metų. Vartojimas kartais tapdavo kasdieninis, kartais būdavo kelių mėnesių pertraukos. Asmens teigimu, visi nusikaltimai tiesiogiai susiję su narkotikų vartojimu, nes visi nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus. Visgi nors nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, nusikaltimus vertina ambivalentiškai, teigdamas, kad tai nėra nusikaltimai, už kuriuos turi būti baudžiama (sukčiavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas). Asmuo teigia, kad Vilniaus pataisos namų reabilitacijoje (iš reabilitacijos išėjo, nes buvo per daug žmonių vienoje vietoje) suprato esantis priklausomas nuo narkotikų vartojimo, pasiryžo išėjęs į laisvę kreiptis dėl reabilitacijos, taip pat nusprendė nutraukti ryšius su asmenimis, kurių dėka, kaip pats teigia, anksčiau vartodavo, planuoja persikelti gyventi į kitą miestą. Anksčiau būnant laisvėje vartojimo problemą neigė, savęs nepriskyrė prie priklausomų asmenų grupės, dėl to savo noru gydytis nebandė. Nuteistasis teigia, kad kartu su narkotikais vartodavo ir alkoholį. Teigia, kad nusikaltimai padaryti apsvaigus tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotikų, tačiau kaip pagrindinę probleminę priklausomybių sritį išskiria tik narkotikų vartojimą. D. B. teigia, kad šiuo metu artimus socialinius ryšius palaiko su artimaisiais (mama, tėvu, sese, sūnumi). Anksčiau, esant ilgalaikiams pasimatymams, lankydavo mama, dabar dėl atstumo, tėvų sveikatos problemų nėra lankomas. Teigia, kad yra nutraukęs visus ryšius su ankstesniais draugais ir pažįstamais, kurie jam darydavo blogą įtaką, dėl kurių vartodavo narkotikus. Nuteistojo teigimu, yra draugų, su kuriais būdamas laisvėje palaiko ryšius, kurie skatina jį nevartoti, tačiau pataisos namuose neturi galimybių su jais bendrauti, nes šie yra išvykę į užsienį. D. B. požiūris į save stokoja savivokos ir savikritiškumo. Save vertina gerai, nemato savybių, kurias norėtų pakeisti. Vienintelė problema, kurią mato, yra narkotikų vartojimas, tačiau vartojimo nesieja su savo charakterio bruožais, savybėmis.

D. B. tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs, tačiau pasakodamas praeities įvykius atskleidžia, kad į konfliktines, frustraciją keliančias situacijas yra linkęs reaguoti impulsyviai, naudoti smurtą. Taip pat teigia, kad sunku suvokti, kodėl nusikalsta, nes nusikaltimai (plėšimai, vagystės, sukčiavimas), paties teigimu, padaryti siekiant ne finansinės naudos, o dėl savotiško adrenalino poreikio tenkinimo. Praeityje, asmens teigimu, dažnai dalyvaudavo muštynėse, tokiu būdu spręsdavo kilusias problemas, konfliktus, tačiau šių veiksmų nevertina kaip veikų, kurios turėtų nulemti bausminius procesus. Muštynes, smurto panaudojimą išskiria kaip pagrindinį problemų sprendimo būdą, teigia, kad šiuo metu yra linkęs tokių situacijų vengti, jas ignoruoti, pyktį sulaikydamas viduje. Atsakomybę dėl narkotinių medžiagų D. B. perkelia aplinkai, kurioje atsidūręs pradeda vartoti. Nusikaltimuose dominuoja modelis, pasikartojantys nusikaltimai, atsakomybės prisiėmimo už nusikaltimus trūkumas, todėl stebimi sunkumai pasekmių suvokime. D. B. turi išsikėlęs aiškius ateities tikslus, išėjęs į laisvę planuoja išsinuomoti butą Vilniuje, dalyvauti reabilitacijoje, jau yra susiradęs informaciją apie reabilitacijos centrus, susisiekęs su būsimu globėju, į kurį kreipsis pagalbos, susirasti darbą, taip pat nori teisingai užauginti sūnų (kad šis nepatektų į įkalinimo įstaigą). Asmuo socialines situacijas iš dalies interpretuoja teisingai. Stebimi nelankstaus, kategoriško mąstymo požymiai vertinant nusikaltimus, bausmes už juos, nuteistasis turi kategorišką nuostatą apie nusikalstamą elgesį (pvz., vogti iš didelės įmonės nėra nusikaltimas, smurtas prieš vyrus yra pateisinamas). Nors D. B. prisipažįsta dėl nusikaltimų, tačiau yra linkęs minimizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį, mano, kad jo padaryti nusikaltimai (sukčiavimas, smurto panaudojimas) nėra nusikaltimai ir už juos neturėtų būti baudžiama. Taip pat, jo įsitikinimu, vagystės iš žmonių ar įmonių, turinčių daug turto, nėra nusikaltimas. Turi diskriminacinių nuostatų prieš kitos orientacijos žmones, su šiais žmonėmis negalėtų gyventi, taip pat nenorėtųjų sutikti gatvėje. Priežiūrą ir apribojimus vertina ambivalentiškai. Šiuo metu turi galiojančių nuobaudų. Savo nusižengimus yra linkęs sumenkinti, atsiradimo priežastis linkęs priskirti aplinkai, neteisingiems įstatymams, personalui. Visuomenę vertina palankiai, iš dalies supranta poreikį puoselėti visų pripažintas vertybes.

Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017-02-09. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Būdamas tardymo izoliatoriuose, nuteistasis 7 kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, už ką buvo nubaustas (2017-04-20 dėl narkotikų vartojimo skirta 10 parų KTP, 2018-01-04 dėl to, kad turėjo ne savo MP3 grotuvą, skirtas draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje). Šiuo metu nuteistasis turi 9 galiojančias nuobaudas, neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, 2017-05-05 iki 2017-08-04 dalyvavo „Meno terapijos“ programoje, nuo 2017-10-31 dalyvavo priklausomybių reabilitacijos grupėje, tačiau jos nebaigė, išėjo savo noru. D. B. yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, vėliau 3 metus mokėsi profesinėje mokykloje, tačiau jos taip pat nebaigė, specialybės neįgijo. Būdamas įkalinimo įstaigose, nesimokė. Pasak nuteistojo, oficialiai jis niekada nedirbo, kadangi turi skolų antstoliams pagal ankstesnius ieškinius. Neoficialiai dirbdavo statybose pagalbiniu darbininku. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, D. B. planuoja įsidarbinti pusseserės įmonėje pagalbiniu darbininku (oficialaus patvirtinimo gauta nebuvo). Nuteistasis nedirba, finansiškai yra remiamas artimųjų. Įstaiga nuteistojo D. B. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nuteistojo teigimu, jis turi apie 3 000 Eur skolą antstoliams pagal ankstesnius ieškinius. Pasak nuteistojo, prieš įkalinimą pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo jo paties atlyginimas, taip pat finansiškai padėdavo tėvai. D. B. yra išsituokęs, jo artimieji yra jo tėvai, sesuo bei sūnus (5 metų amžiaus). Nuteistojo žodžiais, jis yra sutvarkęs visus dokumentus, kad sūnus gyventų su juo. Šiuo metu sūnų prižiūri jo tėvai. Prieš įkalinimą nuteistasis gyveno su tėvais, prieš tai kuriam laikui buvo išvykęs į Vokietijoją. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju planuoja gyventi pas tėvus adresu: (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo). Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 68 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 48 balai (yra galimybė sumažinti).

Skundžiamame Komisijos nutarime nurodyta, jog atsižvelgus į nuteistojo vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos balą - 68 balus, teistumų skaičių (11 kartų teistas), 1 kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą (sąlygas pažeidė), 2 kartus taikytą lygtinį paleidimą (1 kartą sąlygas pažeidė), nusikaltimui būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus - nusikaltimą padarytą su bendrininkais, elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu turimas 9 galiojančias nuobaudas, jų pobūdį, į tai, jog nuteistasis neskatintas, turimą tik 8 klasių išsilavinimą, nesimokymą, nedarbą, silpnus socialinius ryšius, į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, į nuostatas - linkęs minimizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį, tik iš dalies suprantamą poreikį puoselėti visų pripažintas vertybes, į mąstymą ir elgesį - į konfliktines, frustraciją keliančias situacijas yra linkęs reaguoti impulsyviai, naudoti smurtą bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. B. skundą nepateikė.

Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-50 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad visų pirma kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis nepadarė. Nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 68 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai - net 48 balus. Akivaizdu, jog nuteistojo rizikos vertinimas yra artimesnis ribai, skiriančiai žemą ir vidutinę ribas ir, įvertinus tai, kad net 48 balai iš 68 yra dinaminiai, laikytina, jog nuteistasis turi ženklias galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad D. B. dėl lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, asmuo tvirtina nutraukęs visus ryšius su draugais, kurie jam darydavo blogą įtaką, dėl kurių jis vartodavo narkotikus, šiuo metu socialinius ryšius palaiko su artimaisiais (mama, tėvu, sese, sūnumi), turi išsikėlęs aiškius ateities tikslus, išėjęs į laisvę planuoja dalyvauti reabilitacijoje, susirasti darbą, nori tinkamai užauginti sūnų. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, „Meno terapijos“ programoje, nuo 2017-10-31 dalyvavo priklausomybių reabilitacijos grupėje (programos nebaigė). Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog D. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Be to, kaip nurodyta anksčiau, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra kur kas didesnis nei įstatymo numatytas taikant lygtinį paleidimą, teismas vertina ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad D. B. nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, tokį savo elgesį sumenkina, o atsakomybę perkelia kitiems bei susiklosčiusioms aplinkybėms, mano, kad jo padaryti nusikaltimai (sukčiavimas, smurto panaudojimas) nėra nusikaltimai ir už juo neturėtų būti baudžiama. Taip pat mano, kad vagystės iš žmonių ar įmonių, turinčių daug turto, nėra nusikaltimas. D. B. turi diskriminacinių nuostatų prieš kitos orientacijos žmones. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog į konfliktines, frustraciją keliančias situacijas D. B. yra linkęs reaguoti impulsyviai bei naudoti smurtą, smurto panaudojimą išskiria kaip pagrindinį problemų sprendimo būdą. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su nuteistojo noru patenkinti adrenalino poreikį, nusikaltimams būdingas modelis, veikos įvykdytos apsvaigus nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio. Pažymėtina, jog, nors nuteistasis ir deklaruoja norintis gyventi blaivai bei išspręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą, tačiau net ir būdamas pataisos namuose buvo nubaustas už narkotikų vartojimą, nors buvo pradėjęs reabilitacijos programą, tačiau jos nebaigė (pasitraukė savo noru). D. B. sunku suvokti savo veiksmų pasekmes, jo požiūris į save trūksta savivokos bei savikritiškumo, asmuo nenoriai prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Kaip itin reikšmingomis aplinkybėmis svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vertinama tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė, taip pat 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas pažeidė 1 kartą. Negalima nepaminėti ir to, jog nuteistasis šiuo metu turi net 9 galiojančias nuobaudas, jis nėra skatintas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistajam yra itin sunku laikytis nustatytų taisyklių.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti ir rūpintis artimaisiais, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo ankstesnes nusikalstamas veikas, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas (šiuo atveju nutarimas) netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį D. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti dar labiau sumažinta, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, D. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės, paskirtos už sunkų ir apysunkį nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 59-50 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. B. (beje, toks Komisijos priimtas vieninga narių nuomone) yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. B. skundą dėl Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-50, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė