- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-217-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- UAB „Rangovas“
- Kategorijos
- 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant J. Mickevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. Ručinskui, atsakovės atstovui J. Varatinskui, trečiajam asmeniui A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Rangovas“, trečiajam asmeniui A. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 12 280 Lt padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2008 m. vasario 28 d. gavus pranešimą ir nuvykus į UAB „Rangovas“ teritoriją, buvo rasti nupjautų 4 eglių kelmai, 1 kaštono kelmas, 1 beržo kelmas bei nugenėti pažeidžiant gyvybines funkcijas 2 kaštonai ir 1 klevas. Šių medžių kirtimą ir genėjimą organizavo atsakovės darbuotojas, kuris savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 14 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 78 patvirtintų Medžių genėjimo urbonizuotose teritorijose taisyklių 5.2 p. Už darbuotojo padarytą žalą atsako darbdavys, todėl žala turi būti išieškota iš atsakovės ir žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą metodiką, taikant bazinius įkainius, patvirtintus aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Rangovas“ valstybei 10 000 Lt už gamtai padarytą žalą atlyginti, 300 Lt žyminio mokesčio, 14,20 Lt pašto išlaidų. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, dėl ko nuostolius reikėtų mažinti (CK 6.251 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakomybė už tokį medžių nugenėjimą įvesta neseniai, miestuose visos organizacijos genėdavo medžius tokiu būdu, t. y. palikdavo kamieną ir kelias storąsias šakas, todėl apskaičiuodamas žalos dydį už medžių nugenėjimą sumų nedaugino dvigubai, o žalos sumą už medžių nukirtimą daugino iš dviejų (10 000 Lt (3 880 Lt x 2 + 2 260 Lt = 10 020 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą pinigų sumą žalai atlyginti iki 6 140 Lt. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir priteisė per didelę sumą žalai atlyginti. Medžiai, esantys UAB „Rangovas“ teritorijoje, buvo nukirsti ir apgenėti be leidimo dėl nesusipratimo, nes darbuotojas, kuris organizavo darbus, buvo įsitikinęs, kad leidimas kirsti ir genėti medžius gautas. Medžiai buvo nukirsti ir nugenėti tvarkant teritoriją, jie trukdė įvažiuoti į teritoriją bei trukdė vykdyti darbus. Mano, kad leidimas nukirsti ir nugenėti medžius būtų gautas, nes vėliau gauti leidimai kirsti kitus medžius. Teismas neatsižvelgė, kad nukertant ir nugenint medžius faktiškai buvo gerinama ir gražinama ne tik atsakovės teritorija, o kartu gražinamas ir miestas. UAB „Rangovas“ – naujai besikurianti įmonė, 10 000 Lt suma yra labai didelė, todėl prašo sumažinti priteistos žalos dydį iki 6 140 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad sumažinti teismo priteistą sumą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotojas pažeisdamas nustatytą tvarką 2008 m. vasario mėnesį organizavo medžių pjovimą bei genėjimą ir nupjovė 4 sidabrines egles, 1 kaštoną, 1 beržą bei nugenėjo 2 kaštonus ir 1 klevą pažeisdamas gyvybines funkcijas (b. l. 6,10, 36-40). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą metodiką bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 nustatytus įkainius buvo nustatyta, kad nuostolių dydis dėl nupjautų ir nugenėtų medžių sudaro 12 280 Lt (b. l. 11). Pirmosios instancijos teismas priteistiną nuostolių dydį sumažino iki 10 000 Lt ir atsakovė prašo mažinti priteistiną nuostolių dydį iki 6 140 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dar labiau mažinti priteistinų nuostolių dydį nėra pagrindo.
LR CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Taip pat LR CK 6.282 str. 3 d. suteikia teisę teismui sumažinti žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Įrodymus, patvirtinančius sunkią turtinę padėtį bei nepriimtinų ir sunkių pasekmių atsiradimo galimybę, turi pateikti atsakovė (LR CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad atsakovės prašomą sumažinti priteistiną nuostolių sumą sudaro 3 860 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma nėra didelė, darytina išvada, kad dėl tokios sumos bendrovei, vykdančiai ūkinę veiklą, nepriimtinų ir sunkių pasekmių neturėtų atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms, dar labiau mažinti priteistiną nuostolių dydį nėra pagrindo (CPK 185 str.)
Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.