Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Vervečka“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai V. R. ir D. R. patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės MB „Vervečka“ 6 371,04 Eur skolą, 97 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 669,74 Eur išlaidas už atliktą medienos matuotojų įvertinimą ir 800 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. ieškovai su atsakove sudarė apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai įsipareigojo parduoti medieną jiems priklausančiuose žemės sklypuose, o atsakovė nupirkti medieną sutartyje numatytomis sąlygomis ir kainomis. Leidime numatytas iškirsti medienos tūris buvo nurodytas 526 m³, iš viso ieškovams priklausančiuose miškuose likvidinės medienos (prekinę vertę turinčios medienos) buvo iškirsta 484,062 m³. Atsakovė už iškirstą medieną atsiskaitė iš dalies, t. y. už 165,51 m³ medienos sumokėjo 3 310,20 Eur (su 496,53 Eur GPM), o už 318,552 m³ medienos, kas sudaro 6 371,04 Eur (5 415,38 Eur ir 955,66 Eur GPM), atsakovė iki šiol neatsiskaitė.Atsakovė MB „Vervečka“ su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko ieškovams sumokėti už 84,76 m³ apvalios medienos 1 695,20 Eur, išskaičiuojant 15 proc. GPM. Nurodė, kad pagal pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį išsivežė 250,27 m³ apvalios medienos. Už 165,51 m³ medienos ieškovams sumokėjo 3 310,20 Eur sumą. Dėl kitos iškirstos medienos dalies kilo ginčas ir atsakovė nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį bei išsiuntė ieškovams 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą už miško valymo ir kirtimo darbus 5 566 Eur sumai, kurios ieškovai nesumokėjo. Taigi ieškovų reikalavimas priteisti 6 371,04 Eur skolą yra neteisėtas, ieškovai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ko pasėkoje nekilo prievolės atsiskaityti už iškirstą ir sandėliuojamą medieną, tai yra už 135,457 m³.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės MB „Vervečka“ solidariems ieškovams V. R. ir D. R. 1 440,92 Eur skolą, 21,61 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei – 30,25 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, priteisė iš ieškovų V. R. ir D. R. po 288 Eur atsakovei MB „Vervečka“ turėtų bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 15 d. ieškovai V. R. ir D. R. su atsakove MB „Vervečka“ sudarė apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1. punktą ieškovai įsipareigojo parduoti stataus miško medieną jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, o atsakovė įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, atlikti ir užbaigti sutartyje numatytus darbus, t. y. išvalyti mišką, sutvarkyti iškirstą biržę, vykdyti darbus savo jėgomis arba pasamdant kitus asmenis, užtikrinti darbų kokybę, atlikti gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos išmatavimus, vesti apskaitą, jiems dalyvaujant sumatuoti ištrauktos medienos kiekį. Pagal sutarties 3.1. punktą atsakovė įsipareigojo ieškovams už medieną sumokėti 20 Eur už m³, išskaičiuojant 15 proc. GPM, pagal sutarties 3.2. punktą už biokurą sumokėti 4,50 Eur už m³. Atsakovei MB „Vervečka“ gavus leidimą kirsti mišką, ji iškirto 484,062 m³ medienos. Atsakovė banko pavedimu 2017 m. balandžio 6 d. pervedė 1 775,14 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. pervedė 340 Eur ir 698,53 Eur, iš viso 2 813,67 Eur (su išskaičiuotu GPM – 496,53 Eur), t. y. už 165,51 m³ medienos. Iš byloje esančių medienos pirkimo važtaraščių teismas nustatė, kad atsakovė MB „Vervečka“ nupirko iš ieškovų 250,27 m³ apvalios medienos ir iš dalies už ją atsiskaitė. Pagal pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė privalo ieškovams sumokėti už 84,76 m³ medienos 1 440,92 Eur skolą ir valstybinei mokesčių inspekcijai 254,28 Eur GPM.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. R. ir D. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinys, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovams iš atsakovės MB „Vervečka“ 4 675,84 Eur skolą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduotos medienos kiekio. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad parduotos medienos kiekį įrodo atsakovės pateikti medienos pirkimo važtaraščiai, kadangi medienos pirkimo važtaraštis nėra pirkimo–pardavimo sutartis, o tik dokumentas, leidžiantis atsakovei legaliai gabenti įsigytą medieną, t. y. jis patvirtina apvaliosios medienos gabenimą, bet ne iškirstą medienos kiekį.Byloje ginčas kilo ne dėl to, kokį kiekį medienos atsakovė išgabeno iš miško, o kokį kiekį įsigijo iš ieškovų pagal sudarytą sutartį, tuo tarpu teismas neįvertino to, kad atsakovės perkamos medienos kiekį preliminariai apsprendė miškotvarkos projektas ir leidimas kirsti mišką, kuriame nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris yra 526 m³. Atsakovė išsikirto 484,062 m³ medienos, tačiau išsivežė tik pačią vertingiausią ir kokybiškiausią medieną, o prasčiausią paliko miško sandėliuose. Šioje byloje ginčas turėjo būti sprendžiamas aiškinant tarp šalių pasirašytą sutartį, pagal kurią galima daryti išvadą, kad atsakovė nupirko tokį medienos kiekį, kokį iškirto, o ne išsivežė iš miško.Teismas neteisingai aiškino šalių pasirašytą sutartį, kadangi atsakovei nuosavybės teisė į medieną perėjo nuo faktinio medienos iškirtimo momento.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas ir turi žinoti, kokie dokumentai patvirtina faktiškai iškirstą (tuo pačiu parduotą) medienos kiekį.Ieškovai pateikė Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos (toliau - LNMMA) 2017 m. rugpjūčio 24 d. įvertinimą dėl iškirstų medžių tūrio pagal kelmus, kuriame nurodyta, kad ieškovams priklausančiuose sklypuose likvidinės medienos yra iškirsta 484,062 m³. Abiejuose sklypuose yra susandėliuota medienos, iš kurios likvidinė mediena sudaro 135,457 m³, o kirtimo atliekos 269,587 m³. Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė iškirto daugiau medienos, nei nurodė važtaraščiuose. Įrodymų, kurie paneigtų įvertinime nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė.Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentu, kad sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo faktas neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui, nes pagal atsakovę sutartis buvo nutraukta jau šiai iškirtus medieną. Minėtas aplinkybes patvirtina sprendime padarytos išvados. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad netgi tariamas sutarties nutraukimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos įvykdyti prievolę ieškovams, t. y. sumokėti už visą nukirstą medienos kiekį.Atsakovė MB „Vervečka“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Šios bylos esmė yra ieškovų atsakovei parduotas ir išvežtas medienos kiekis, o ne iškirstas medienos kiekis. Atsakovė MB „Vervečka“ nupirko iš ieškovų ir išsivežė 250,27 m³ medienos ir dalinai už ją atsiskaitė, tačiau dar liko skolinga ieškovams už 84,76 m³ nupirktos ir išvežtos medienos, t. y. 1 440,92 Eur. Būtent parduotos ir išvežtos medienos kiekis ir lėmė iš atsakovės priteistinos skolos dydį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalis iškirstos medienos 143,764 m³, už kurią ieškovai reikalauja priteisti 4 930,12 Eur sumą, vis dar yra pačių ieškovų miško sandėlyje, todėl atsakovė neprivalo mokėti ieškovams už nenupirktą, o tik iškirstą medieną. Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas medienos pirkimas vyksta pasirašius medienos priėmimo aktą. Nors tokie aktai ir nebuvo surašomi, tačiau tiek pats ieškovas D. R., tiek byloje apklausti liudytojai G. B. ir A. V. patvirtino, kad atsakovei išvežant medieną visuomet dalyvaudavo ieškovai, kurie kiekvieną kartą kartu su atsakovų atstovu suskaičiuodavo išvežamos medienos kiekį, kuris būdavo nurodomas medienos pirkimo važtaraščiuose. Todėl ieškovai nepagrįstai nurodo, kad šis dokumentas tik patvirtina medienos gabenimo faktą ir nėra medienos įsigijimą patvirtinantis dokumentas.Nesutinka, kad teismas neteisingai aiškino sutartį, kad atsakovei nuosavybės teisė į medieną perėjusi nuo medienos iškirtimo momento. Kadangi ieškovai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir neleido toliau pirkti ir išsivežti medienos, todėl sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta, o likusi iškirsta mediena yra ieškovų miško sandėlyje ir jie ja disponuoja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 15 d. ieškovai V. R. ir D. R. su atsakove MB „Vervečka“ sudarė apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1. punktą ieškovai pardavė jiems priklausančiuose miško valdose medieną, o atsakovė sutarties 6.2. punkte įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, atlikti ir užbaigti sutartyje numatytus atlikti kirtimus ir sutvarkyti iškirstą biržę, vykdyti darbus savo jėgomis arba sudarant sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis asmenis, užtikrinti darbų kokybę, atlikti gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos matavimus ir vesti apskaitą, savininkui dalyvaujant sumatuoti ištrauktos medienos kiekį, statų mišką nupirkti iš savininko sutartyje numatytomis sortimentų kainomis. Medienos pardavimo kaina buvo nustatyta sutarties 3.1. punkte – 20 Eur už m³, išskaičiuojant GPM 15 proc. Atsiskaitymų tvarką numatė 5.1 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad atsiskaitymai vykdomi atlikus darbus ir pasirašius medienos priėmimo aktą, aktas sudaromas, jeigu iš biržės išvežta bent vienas kubinis metras medienos. Pirkėjas sumoka savininkui už parduotą medieną per 2 darbo dienas nuo medienos priėmimo akto pasirašymo (sutarties 5.3. punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė iškirto 484,062 m³ apvalios medienos, pagal medienos pirkimo važtaraščius išvežė iš biržės 250,27 m³ medienos, ieškovams sumokėjo už 165,51 m³ medienos. Atsakovė 2017 m. balandžio 24 d. pranešimu ieškovams informavo, kad nutraukia sutartį ir prašo atsiskaityti už atliktus darbus.Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 6 371,04 Eur skolą už likusią iškirstą 318,552 m³ medieną. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovams 1 440,92 Eur skolą, kadangi sprendė, jog atsakovė privalo ieškovams sumokėti šią skolą už 84,76 m³ medienos (skirtumą tarp išvežtos ir apmokėtos medienos kiekio, t. y. 250,27 m³ – 165,51 m³ = 84,76 m³). Ieškovai nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išvežtu iš miško medienos kiekiu, nes pagal sutartį atsakovė yra nupirkusi tokį medienos kiekį, kokį iškirto, o ne kokį išsivežė iš miško. Ieškovų nuomone, teismas netinkamai išaiškino sutartį, kadangi atsakovei nuosavybės teisė į medieną perėjo nuo faktinio medienos iškirtimo momento.

Dėl atsiskaitymo pareigos pagal šalių pasirašytos apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo

Ieškovai pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės skolą pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o šis – priimti daiktą ir už jį sumokėti nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjui laiku nesumokėjus už perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą ir įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1-2 dalys).Nagrinėjamu atveju šalys sudarė apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė (pirkėjas) dalį iškirstos medienos išsivežė ir už dalį išvežtos medienos sumokėjo sutartyje numatytą kainą, o ieškovai (pardavėjai) prašo priteisti iš atsakovės skolą už visą, ieškovų nuomone, nupirktą medieną, t. y. ne tik už jos išsivežtą, bet ir atsakovės iškirstą, tačiau likusią ir sandėliuojamą ieškovų žemės sklypuose. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės ieškovams skolą už jos išsivežtą medieną, rėmėsi šalių pasirašytos sutarties nuostatomis dėl atsiskaitymo tvarkos. Kaip nustatyta, šalių sudarytoje medienos pirkimo–pardavimo sutartyje atsiskaitymų tvarką numatė 5.1 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad atsiskaitymai vykdomi atlikus darbus ir pasirašius medienos priėmimo aktą, aktas sudaromas, jeigu iš biržės išvežta bent vienas kubinis metras medienos. Pirkėjas sumoka savininkui už parduotą medieną per 2 darbo dienas nuo medienos priėmimo akto pasirašymo (sutarties 5.3. punktas). Taigi, šalių pasirašyta sutartis atsakovės atsiskaitymo pareigą susiejo su medienos priėmimo akto surašymu, o pastarasis sudaromas, kai išvežama bent vienas kubinis metras medienos. Iš byloje esančių medienos pirkimo važtaraščių, kurie beje ir patvirtina medienos išvežimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė MB „Vervečka“ nupirko iš ieškovų 250,27 m³ apvalios medienos ir iš dalies už ją atsiskaitė. Kadangi atsiskaitė tik iš dalies, atsakovė pagal pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį privalo ieškovams sumokėti už 84,76 m³ išvežtos medienos 1 440,92 Eur skolą. Kadangi sutartyje numatyti medienos priėmimo aktai šalių nebuvo pasirašyti, tačiau teismui nustačius, kad važtaraščiais buvo patvirtintas nupirktos medienos išvežimas, o byloje apklausti liudytojai G. B. ir A. V. parodė, jog išvežant medieną ieškovai pastoviai dalyvavo ir išvežimą kontroliavo, laikytina pagrįsta teismo išvada, kad atsakovė ne visiškai atsiskaičiusi už išvežtą medienos kiekį, neįvykdė sutartinio įsipareigojimo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nurodytą skolą. Ieškovai nagrinėjamoje byloje, prašydami priteisti skolą už visą iškirstą ir paruoštą medieną, laiko, kad atsakovė yra nupirkusi visą medieną, kurią ji yra paruošusi, todėl iš esmės byloje kyla ginčas dėl pirkėjo (atsakovės) pareigos priimti šią medieną ir už ją sumokėti. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintos civilinių teisių gynimo galimybės reikalauti įvykdyti pareigą natūra (4 punktas) bei nutraukti arba pakeisti teisinį santykį (5 punktas) yra kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad ieškinio reikalavimas priteisti pardavėjui iš pirkėjo pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėtą parduoto daikto kainos dalį reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Toks reikalavimas atitinka pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama pirkėjo pareiga sumokėti daikto kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).Tačiau pirkėjui pažeidus CK 6.346 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą priimti jam perduotus daiktus, pardavėjas pažeistas teises gali ginti bendraisiais pažeistų teisių gynimo būdais, taip pat CK 6.346 straipsnio 3 dalyje numatytais pažeistų teisių gynybos būdais – reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus arba atsisakyti vykdyti sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju su atsakovės pareiga sumokėti pirkimo–pardavimo sutarties kainą tiesiogiai yra susijusi pardavėjų (ieškovų) teisė reikalauti priimti parduotus daiktus, tačiau ieškovai tokiu atveju turėtų pasinaudoti ir šiuo jų teisių gynimo būdu – reikalauti, kad atsakovė priimtų parduotus daiktus – visą atsakovės iškirstą medieną. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ieškinys dokumentinio proceso tvarka, todėl toks ieškovų papildytas reikalavimas yra negalimas, kadangi CPK 430 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Tačiau tai neužkerta kelio ieškovams reikšti atskirą reikalavimą, grindžiamą CK 6.346 straipsnio 3 dalimi, t. y. reikalauti, kad atsakovė priimtų parduotus daiktus – visą atsakovės iškirstą medieną. Šis ginčas nebuvo išnagrinėtos bylos dalyku, todėl aplinkybės, susijusios su medienos pirkimo–pardavimo sutarties dalyko nustatymu, apeliacine tvarka nenagrinėtinos. Pažymėtina, kad ir ieškovai nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus grindė ne pardavėjo teisių gynimu, bet sutartinių prievolių nevykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą išsprendė, aiškindamasis atsakovės atsiskaitymo pareigos pagal sutarties sąlygas vykdymo aplinkybes. Su ieškovų reikalavimu priimti visą atsakovės iškirstą medieną gali būti susijusi ir kita svarbi aplinkybė – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo aplinkybė, kadangi atsakovė pagal byloje pateiktus duomenis 2017 m. balandžio 24 d., iškilus nesutarimui tarp šalių, nutraukė medienos pirkimo–pardavimo sutartį, kas taip pat gali turėti įtakos šalių prisiimtų pareigų vykdymui. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, tačiau ji, jei būtų nustatyta, kad atsakovė turi priimti ir kitą iškirstą medieną, gali įtakoti atsakovės pareigą apmokėti už nupirktą medieną. Kilus ginčui tarp šalių dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, gali atsirasti poreikis ginčyti nutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tai taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytos medienos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dėl pirkėjo atsiskaitymo pareigos vykdymo, todėl pagrįstai ieškinį tenkino ta apimtimi, kurią pagrindžia nustatytas pirkėjo išvežtos medienos kiekis ir dėl to atsiradusios pirkėjo (atsakovės) pareigos pagal sudarytą sutartį sumokėti už medieną. Todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip iš esmės išeinantys už išnagrinėto ginčo ribų (byloje nesant tinkamai suformuluotų virš paminėtų reikalavimų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, netenkintas ir jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), o atsakovė nėra pareiškusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jas padalijus dviem ieškovams, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.