Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ brolija dėl susidariusios skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ brolija 30 400 Eur dydžio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2024 m. kovo 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško skolos sugrąžinimo.

Prašymas grindžiamas šiais argumentais.

2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. BR1-306 skirta parama ekskavatoriui kasybos darbams bei priekabai (ekskavatoriui vežti) įsigyti. 2018 m. spalio 23 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. 19VP-KU-17-1-03859-PR001, skirta iki 30 400 Eur paramos, iš jų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos iki 25 840 Eur ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos iki 4 560 Eur. Atsakovės įnašo nenumatyta. Išmokėta iš viso 30 400 Eur parama, projektas įgyvendintas, projekto priežiūros laikotarpio pabaiga – 2023 m. gegužės 22 d.

Atsakovės patikrinimo metu, vadovaujantis Metodika įvertinti šie pagrindiniai rizikos kriterijai – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Vertinti trys susiję paramos gavėjai: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė. Pareiškėjos vertinimu, atsakovės projektas atitiko vieną rizikos kriterijų – projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).

Remdamasi Metodikos 7 punktu nurodo, kad, nustatant dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, galima remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, geografiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pavyzdžiui, nustatoma arba pastebima, kad skirtingi subjektai sukūrė teisinę struktūrą, leidžiančią jiems apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, arba tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą pagal tam tikrą priemonę).

Pagal Metodikos 6 punktą, jei projektas pagal Metodikoje detalizuotus kriterijus atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, būtina papildomai įvertinti objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti pagal Programą siekiamų tikslų bei subjektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūręs sąlygas gauti paramą, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Šiame kontekste pareiškėja pažymi, kad visos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ brolija“) tą pačią dieną (t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.) teikė paraiškas pagal tą pačią priemonę ir tą patį kvietimą. Visoms šioms įmonėms išmokėta iš viso 90 964,00 Eur paramos suma. Akcentuoja, kad Įgyvendinimo taisyklių 33 punkte numatyta, kad paramos suma vienam projektui – iki 40 000 Eur. Parama teikiama kaip 100 proc. išmoka, tačiau ne didesnė negu nustatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma. Atsižvelgusi į tai, nurodo, kad šiuo atveju objektyvusis elementas atitinka.

Vertindama subjektyviuosius požymius, pareiškėja, išanalizavusi geografinį, ekonominį ryšį ir kitus ryšius padarė išvadą, kad subjektyvieji elementai atitinka, nes yra sąmoningo derinimo požymių ir veiksmų tarp visų susijusių įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ brolija.

Apibendrinusi pareiškėja nusprendė, kad buvo sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą, projektas neatitinka programos tikslo.

Remdamasi Administravimo taisyklių 246 punktu, nurodo, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Nacionalinės mokėjimo agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Komisijos reglamento Nr. 809/20 7 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad 2024 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą dėl skolos grąžinimo, jį išsiuntė atsakovei, tačiau pastaroji per nustatytą terminą skolos negrąžino, prašo jos prašymą patenkinti, priteisti iš atsakovės 30 400 Eur skolą ir palūkanas.

Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ brolija atsikirtimų į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovės 30 400 Eur išmokėtą paramą bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes atsakovei pritaikyta sankcija dėl dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės.

2017 m. atsakovė pateikė paraišką Nr. 19VP-KS-17-1-03881-PR001 „(duomenys neskelbtini)“ paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-719.

2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. BR1-306 atsakovei skirta parama ekskavatoriui kasybos darbams bei priekabai (ekskavatoriui vežti) įsigyti.

2018 m. spalio 23 d. su atsakove pasirašyta paramos sutartis Nr. 19VP-KU-17-1-03859-PR001, skirta iki 30 400 Eur paramos, iš jų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos iki 25 840 Eur ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos iki 4 560 Eur. Atsakovės įnašo nenumatyta. Išmokėta iš viso 30 400 Eur parama, projektas įgyvendintas, projekto priežiūros laikotarpio pabaiga – 2023 m. gegužės 22 d.

Mokėjimų informacija patvirtina, kad atsakovei 2018 m. lapkričio 7 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. išmokėta po 15 200 Eur paramos, t. y. iš viso 30 400 Eur.

2020 m. balandžio 30 d. (ataskaita Nr.V-VU-1197500), 2020 m. rugsėjo 17 d. (ataskaita Nr.V-VU-1225496) ir 2022 m. gegužės 23 d. (ataskaita Nr.V-VU-1429729) atlikta atsakovės projekto įgyvendinimo patikra.

2024 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SKP-5 Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi pažeidimą (sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą), jo mastą (projektas neatitinka programos tikslų, sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą), vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktų nuostatomis, Įgyvendinimo taisyklių 60 punkto nuostatomis, Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punktu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ brolija nusprendė taikyti sankciją – visos išmokėtos 30 400 Eur paramos susigrąžinimą (toliau – ir Sprendimas). 2024 m. sausio 10 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra sprendimą išsiuntė atsakovei, nurodė, kad skolą ji turi grąžinti per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, o negrąžinus skolos per nurodytą laikotarpį, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio palūkanos.

Atsakovei nurodytos skolos negrąžinus per nustatytą laikotarpį, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama skolą priteisti.

II. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 punktas).

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas šioje byloje nevertintinas.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neskundė Nacionalinės mokėjimo agentūros 2024 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. SKP-5 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, todėl jis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Nenuginčijus šio Sprendimo ir atsakovei lėšų negrąžinus, pareiškėjai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 papunktis).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendžia, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovės Sprendimu pripažintą skolą yra pagrįstas.

Nagrinėjamo ginčo kontekste taikytinos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktis numato, kad vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, sugrąžinimo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16 punktas, 16.1 papunktis). Grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo Taisyklių 9.2 papunktyje nurodyto pranešimo užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai skolininkui leidžiama grąžinti lėšas dalimis, kaip tai numatyta Taisyklių 20 punkte. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas). Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Sprendimas susigrąžinti lėšas priimtas ir sankcijos pritaikytos vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.28 papunkčiu, 182–183 punktais, 178.3 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 23.22 papunkčiu, 60 punktu, Administravimo taisyklių 246 punktu, Paramos sutarties 3.1.16 papunkčiu, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčiu.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad atsakovė nustatytu terminu 2024 m. sausio 2 d. sprendime Nr. SKP-5 nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, todėl pareiškėjai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato pareiškėjai teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pastaroji dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovė pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamo

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos pradedamos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuojama pagal specialią formulę.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad apie priimtą sprendimą atsakovė informuota 2024 m. sausio 10 d. raštu Nr. BRK-268 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Kaip minėta, metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 11 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 30 400 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl prašymas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ brolija 30 400 Eur (trisdešimt tūkstančių keturis šimtus eurų) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2024 m. kovo 11 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.