Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-05 · Civilinė byla Nr. e2-13812-1169/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
e2-13812-1169/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09089-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mediateka“
Advokatai
Kęstutis Jokimas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13812-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09089-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.11.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,atsakovės atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mediateka“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Lanama“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Juris LT“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Mediateka“ 5 845,31 Eur skolą, 10,50 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. su UAB „Lanama“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o UAB „Lanama“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Mediateka“. UAB „Lanama“ pagal atsakovės užsakymus pardavė atsakovei prekes. Atsakovė jai išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino ir įtraukė į buhalterinę apskaitą bei iš dalies ją apmokėjo, tačiau liko skolinga 4 734,42 Eur pagrindinės skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 1 070,89 Eur palūkanų, iš viso 5 845,31 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareikštu ieškiniu. Atsakovės teigimu, ji ir UAB ,,Lanama“ 2019 m. žodžiu sutarė dėl statybinių blokelių pirkimo bei ūkinio (pagalbinio) pastato statybų pagal suderintą projektą ir konstruktyvą. Vėliau buvo sudaryta dvišalė sutartis, pagal kurią UAB „Lanama“ įsipareigojo pristatyti statybai reikalingus kokybiškus, gamykloje pagamintus „Izoblok“ blokelius bei atlikti statybos darbus, t. y. pastatyti ūkinio pastato sienas. Už blokelius buvo sutarta sumokėti 13 534,42 Eur ir sumokėtas 8 800 Eur avansas pagal sąskaitą Nr. LAN 000263. Už darbus buvo sutarta UAB ,,Lanama“ sumokėti 3 050 Eur, tą patvirtina I. K. siųstas el. laiškas. Pasak atsakovės, su UAB ,,Lanama“ buvo sutarta, kad statybininkai apsistos atsakovei priklausančiame gyvenamosios paskirties name Trakuose. Už nuomą ir gyvenimą patalpose buvo priskaičiuota 4 000 Eur suma. I. K. el. laišku patvirtino, kad šią sumą nuskaičiuoja nuo blokelių bei atliktų darbų sumos. Dėl likusios sumos su UAB „Lanama“ neatsiskaityta, nes nesuderinta galutinė suma už blokelius. Atsakovės teigimu, UAB „Lanama“ atvežė blokelius, kurie neatitiko gamyklinio pavyzdžio, pagal kurį apšiltinimo medžiaga blokelyje mechaniniu būdu įsprausta į blokelį ir užpildo visą ertmę, nepalikdama jokių tarpų tarp medžio drožlių blokelių konstrukcijos ir apšiltinimo medžiagos. UAB „Lanama“ pati pjaustė ir į blokelius rankiniu būdu sukišo apšiltinimo medžiagą, palikdama oro tarpus ir tokiu būdu pažeisdama blokelio gamybos technologiją, o tai verčia abejoti dėl blokelio atitikties techniniams reikalavimams dėl šilumos laidumo koeficiento nustatymo. UAB „Lanama“ pati pradėjo blokelių perdarymą savo išgalėmis, tačiau tokiu atveju UAB „Lanama“ turi turėti blokelių gamintojo licenciją, atlikti savo produkcijos šilumos laidumo koeficiento nustatymus ir gauti produkto sertifikatą. Apie tai buvo informuotas UAB „Lanama“ direktorius I. K., tačiau UAB „Lanama“ atsisakė grąžinti pinigus ir pasiimti blokelius atgal, pateikdama iš gamyklos vadybininko atsiųstą raštą, kuriame abstrakčiai suteikiamas leidimas į blokelius sudėti šiltinimo medžiagą. UAB „Lanama“ pažadėjo likusius tarpus tarp blokelio ir šiltinimo medžiagos užpildyti sandarinimo putomis, bet sandarinimo putų šilumos laidumo koeficientas neatitinka 0,022 reikalavimo. Atsakovė pažymėjo, kad dėl tokių UAB „Lanama“ veiksmų ji turėjo papildomai šiltinti namo sienas 5 cm. Pats I. K. atsakė, kad kitų įmonių blokeliai nekokybiški, nes yra dideli tarpai tarp šiltinimo medžiagos ir blokelio vidinių sienelių, taigi ir UAB ,,Lanama“ atvežti blokeliai yra nekokybiški. Atsakovės nuomone, atskaičius jau sumokėtą avansą bei mokestį už nuomą, UAB „Mediateka“ UAB „Lanama“ liko skolinga 3 784,42 Eur. Liko nesuderinta nuolaidos suma už nekokybiškus blokelius, todėl ieškovė prašo perskaičiuoti skolą bei palūkanas.

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino reikalavimą, nes atsakovė po ieškinio pateikimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo ieškovei 3 105,97 Eur. Ieškovės teigimu, nurodyta suma padengė prašomas priteisti palūkanas, išieškojimo išlaidas ir dalį pagrindinės skolos, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 2 739,34 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškinio dalies dėl 3 105,97 Eur sumos atsisako, patvirtindamas, kad atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sumokėjo ieškovei 3 105,97 Eur sumą, o likusios sumos nepripažįsta, nes atvežti blokeliai yra netinkamos kokybės, kadangi šiltinimo medžiaga į blokelius buvo dedama vietoje. Taigi atvežti blokeliai nesertifikuoti ir negali tiek kainuoti. Blokeliai buvo atvežti po sąskaitos faktūras išrašymo, todėl sąskaita buvo įtraukta į apskaitą. Atsakovė apskritai nežino, ar gavo visu blokelius, nes vėliau blokelių pritrūko. UAB „Lanama“ darbininkai gyveno atsakovės patalpose, todėl buvo sutarta, kad apgyvendinimo kaina bus atskaičiuota iš blokelių kainos. Dalis blokelių atvežti ne tokie, kokių reikia, jie liko nepanaudoti. Visą konstruktyvą derino I. K., jis tuos blokelius ir užsakė. UAB „Lanama“ atveždavo, statydavo, bet atsakovės atstovas nematė, kiek blokelių buvo atvežama. Joks perdavimo aktas nebuvo pasirašomas. Nuolaidos klausimas dėl blokelių kokybės liko nesuderintas. Sandoris yra nepabaigtas, todėl sąskaita neapmokėta iki galo. Sumokėjo tiek, kiek atrodo pagrįsta ir logiška, mano, kad neturi mokėti už netinkamus nepanaudotus blokelius, be to, turi būti išskaičiuota suma už darbininkų apgyvendinimą.

6. Teismo posėdyje liudytojas UAB „Lanama“ direktorius I. K. nurodė, kad UAB „Lanama“ su UAB „Mediateka“ siejo pirkimo–pardavimo santykiai. UAB „Lanama“ statybų nevykdė. Dėl statybų buvo tariamasi atskirai su statybininkais, bet ne su UAB „Lanama“. Rangos darbus atliko proteguojami statybininkai, bet ne UAB „Lanama“. Kadangi pinigų už blokelius iš atsakovės negavo, bandė tartis, ieškoti visokių būdų, kaip atgauti skolą, todėl ir rašė elektroninį laišką atsakovės vadovui, siūlydamas atsiskaitymo variantus. Atsakovė reiškė pretenzijas dėl blokelių kokybės, tačiau pretenzijos nepagrįstos. Blokeliai buvo kokybiški, UAB „Lanama“ turi teisę į blokelius sudėti apšiltinimo medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad UAB „Lanama“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. išrašė atsakovei UAB „Mediateka“ už blokelius PVM sąskaitą faktūrą serija LAN Nr. 000263 už 13 534,42 Eur sumą. Apmokėjimo terminas – 2020 m. rugpjūčio 19 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki ieškinio teismui padavimo buvo apmokėjusi tik dalį nurodytos sąskaitos, t. y. 8 800 Eur.

8. 2022 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Lanama“ perleido ieškovei UAB „Juris LT“ reikalavimo teises į 4 734,42 Eur atsakovės skolą. 2023 m. sausio 5 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą.

9. Kadangi atsakovė nesumokėjo likusios sumos už blokelius ir naujajai kreditorei, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5 845,31 Eur sumą, kurią sudaro 4 734,42 Eur pagrindinė skola, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos ir 1 070,89 Eur vėlavimo palūkanos.

10. Tiek atsiliepime, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė nesutinkantis su skolos dydžiu, tačiau tik teismo posėdžio, kuriame byla pradėta nagrinėti iš esmės, metu nurodė aplinkybę, kad po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 3 105,97 Eur. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 3 105,97 Eur sumos priteisimo (ieškinio dalies atisakymas užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas nurodė, kad jam žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio dalies dėl 3 105,97 Eur sumos priteisimo atsisakymas priimamas ir byla dėl nurodytos dalies reikalavimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

12. Kadangi atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo dalį ieškovės prašomos priteisti sumos, kurią ieškovė paskirstė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatas, šiuo metu ginčas likęs dėl 2 739,34 Eur pagrindinės skolos priteisimo.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

14. Atsakovės pozicija dėl atsisakymo apmokėti likusią sąskaitos sumą, teismo vertinimu, nėra nuosekli. Iš pradžių atsakovė teigė, kad UAB „Lanama“ pristatyti blokeliai yra netinkamos kokybės, todėl turi būti pritaikyta nuolaida, vėliau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad dalis blokelių nebuvo panaudota, nes jie atvežti ne pagal projektą, todėl už šiuos blokelius jis nesutinka mokėti.

15. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje.

16. Taigi atsakovė, teigdama, kad prekės (blokeliai) yra netinkamos kokybės, pristatytas ne toks jų kiekis, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Teismo vertinimu, atsakovė šios pareigos neįvykdė. Nors atsakovės atstovui parengiamojo posėdžio metu buvo pasiūlyta kreiptis į teisininkus ir pasirūpinti atstovavimu, taip pat pateikti teismui visus įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus, pateikti ieškinio priedo vertimą į lietuvių kalbą, tačiau atsakovė tokia savo teise nepasinaudojo, jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė. Teismui taip pat nepateiktas vieno iš atsakovės teiktų elektroninių laiškų vertimas į lietuvių kalbą, todėl teismas nurodyto laiško nevertina ir juo byloje nesivadovauja.

17. Pavienės blokelių nuotraukos nėra tinkamas įrodymas, pagrįsti netinkamą jų kokybę. Atsakovės atstovo paaiškinimai dėl blokelių kiekių yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovės atstovas nurodė, kad nematė, kiek blokelių buvo vežama į objektą, kita vertus, teigia, kad blokelių pritrūko, tačiau tuo pačiu nurodo, kad dalies blokelių statybose nepanaudojo. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad UAB „Lanama“ atvežti blokeliai buvo panaudoti statybose, dalis jų vis dar yra atsakovės sklype. Jokių įrodymų, kad dėl netinkamos blokelių kokybės sienos turėjo būti papildomai apšiltintos į bylą nepateikta. Į bylą taip pat nepateiktas joks projektas ar kiti įrodymai, kurie pagrįstu, kad nepanaudoti blokeliai pristatyti ne pagal projektą arba yra netinkami statyboms. Kaip minėta, atsakovė nepateikė ir jokių konkrečių ir aiškių įrodymų, kad blokeliai yra netinkamos kokybės. Kita vertus, atsakovės atstovas galiausiai nurodė, kad dalies sąskaitos neapmoka jau ne dėl galimai netinkamos blokelių kokybės, o dėl pristatytų netinkamos rūšies blokelių. Teismas, įvertinęs šalių ir liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė teisėto pagrindo neapmokėti UAB „Lanama“ jai išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

18. Dėl atsakovės teiginių, kad iš mokėtinos sumos turi būti išskaičiuota suma už statybininkų apgyvendinimą jos patalpose, teismas pažymi, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kad susitarimas dėl tokio atsiskaitymo būdo buvo galutinai pasiektas. Nors atsakovė pateikė susirašinėjimą su UAB „Lanama“ vadovu dėl statybos darbų kainos ir nuomos mokesčio įskaitymo į ginčo sąskaitą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nesumokėjo visos prašomos sumos net ir pagal tokį UAB „Lanama“ pasiūlymą, todėl 2022 m. sausio 21 d. UAB „Lanama“ parengtame skolų suderinimo akte atsakovės skola nurodoma 4 734,42 Eur. Kadangi susitarimas mažinti atsakovės neapmokėtos sąskaitos dalį darbininkų nuomos užmokesčiu nebuvo pasiektas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės visą šiuo metu likusią neapmokėtą sąskaitos dalį už atsakovei pristatytus blokelius, t. y. 2 739,34 Eur, tenkinamas. Jei atsakovė mano, kad su ja nebuvo atsiskaityta už statybininkų apgyvendinimą, ji turi teisę pati kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atitinkamų asmenų.

19. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio, taikoma įstatyme įtvirtinta palūkanų norma. Kadangi sutarties šalys yra ūkio subjektai, kurie sudarė komercinę sutartį ir pagal ją buvo perduotos prekės, taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ). Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo (2023 m. birželio 22 d.), taigi ieškovei iš atsakovės pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. galiojusią fiksuotą palūkanų normą, priteistinos 10,5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 2 739,34 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors dalis bylos nutraukiama, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes bylos nutraukimas nulemtas atsakovės veiksmų – dalies ieškiniu reikalautos sumos sumokėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 631 Eur išlaidas (131 Eur žyminis mokestis + 500 Eur už advokato teisines paslaugas), taigi ši suma ieškovei prateistina iš atsakovės.

21. Byloje patirta 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Priimti ieškinio dalies dėl 3 105,97 Eur sumos priteisimo atsisakymą.

Nutraukti bylos dalį dėl 3 105,97 Eur sumos priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mediateka“.

Kitą ieškinio dalį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (j. a. k. 303262509) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mediateka“ (j. a. k. 303172951) 2 739,34 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 34 ct) skolą, 10,5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 739,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 631 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mediateka“ (j. a. k. 303172951) 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė