- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-130-593/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. G. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. nuteistas 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4, 9 dalis su 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta bausme – 8 m. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 15 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d.
2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (su intensyvia priežiūra).
3.1. Skunde teigiama, kad aplinkybės dėl ankstesnių teistumų, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir sunkumo, kaltės pripažinimo ar nepripažinimo, negali būti vertinamos, nes tai jau padarė atitinkamas bylas nagrinėję ir nuosprendžius priėmę teismai. Nuteistasis nurodo, kad nuobaudų neturi, pristatytas Komisijai buvo 7 kartą, 2015 m. gruodžio 1 d. Komisija buvo nusprendusi taikyti jam lygtinį paleidimą, klaidingai nurodoma, kad jis nelanko psichologinės konsultacijos ir dailės terapijos (kuri yra korupcinė), jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo (nuo 76 balų 2014 m. lapkričio mėn. iki 66 balų 2015 m. lapkričio), o bausmę jis atlieka jau daugiau kaip 6 metus.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, be kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo ir nuoseklios teismų praktikos seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Nors nuteistasis faktiškai atliko įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, tačiau vertinant A. G. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 57 balai pagal OASys, iš kurių tik 20 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, o likę dar gali keistis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad per šį bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nuteistasis baustas 6 kartus (nuobaudos negalioja), paskutinį kartą 2016 m. lapkričio 21 d. (disponavo neleidžiamais nuteistiesiems turėti daiktais). Tuo tarpu skatintas jis tik tris kartus, nors bausmę A. G. atlieka nuo 2011 m. lapkričio 15 d. Be to, pažangos nuteistasis nepadarė, nes nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių, nelankė psichologo konsultacijų. Nuteistasis menkina savo padaryto nusikaltimo pasekmes, neišsako aiškių ateities planų. A. G. žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, perdėtai pasitiki savimi. Jis kartais pasielgia impulsyviai, siekdamas gauti kitų žmonių paklusimą, naudojo psichologinį smurtą. Nuteistasis geba atpažinti savo problemas, jas įvardina, tačiau jam pasiūlytas problemų sprendimo alternatyvas ne visada priima. A. G. kalba apie planus, tačiau jiems trūksta konkretumo. Jis turi dviprasmišką požiūrį į priežiūrą, priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą, bet ne visada linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu. A. G. turi teismo priteistų ieškinių, yra gauti antstolių patvarkymai 10203,76 Eur sumai, o sumokėjęs 1399,77 Eur, dar likę 8803,99 Eur. Be to, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai ankstesni nusikalstami veiksmai, veikla susijusi su nusikalstamumu, neadekvačiai aukštas savęs vertinimas, nelankstus požiūris, vertybinės nuostatos, savo elgesio pasekmių sumenkinimas.
5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.