Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau - Komisija) 2025 m. sausio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 8 d. nuosprendis, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio pagrindu ir nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. K.. M. K. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

1.2. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 6 metų laisvės atėmimo bausme, nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, prie griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, ir M. K. skirta subendrinta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 14 d.

2. Komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistojo M. K. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. bausmės atlikimo metu buvo skatintas du kartus (gynėjas teismui pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimą, patvirtinantį aplinkybę apie trečiąjį nuteistojo M. K. paskatinimą, gautą 2024 m. gruodžio mėn.), drausmine tvarka nebuvo baustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2024 m. vasario 1 d. bausmę tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis M. K. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai išnaudojamą laiką bausmės atlikimo metu, asmeninio tobulėjimo siekį. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis kriterijus, į kurį atsižvelgiama, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, klausimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tinkamai elgtis, laikytis kalėjime nustatytų vidaus tvarkos taisyklių yra kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareiga.

8. Sutiktina su gynėju, kad M. K. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis M. K. praeityje teistas vieną kartą už turto sugadinimą ar sunaikinimą, šiuo metu atlieka bausmę už turto svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, panaudojant savadarbį sprogmenį, todėl nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis stokojo atsakingumo, nepasimokė iš praeities klaidų, pakartotinai nusikalsdamas. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, asocialios grupės įtaka, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stinga tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nustatyti septyni statiniai kriminogeniniai veiksniai ir net dešimt – dinaminių, o pastaruosius, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, polinkis rizikingai elgtis tiesiogiai siejosi su nusikalstama veika.

9. Nagrinėjamu atveju itin neigiamai nuteistąjį M. K. charakterizuoja aplinkybės, kad jis nepripažįsta kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, mano, kad skirta bausmė yra per ilga, nes jo indėlis į nusikaltimą yra niekinis, gailisi kalėjime praleistų metų, o ne įvykdyto nusikaltimo. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, ši aplinkybė kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam M. K. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (Komisijos nutarimo priėmimo metu – daugiau, nei 2 metai laisvės atėmimo bausmės) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, todėl jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam M. K. jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismo nutartis grindžiama tendencingais, formaliais ir deklaratyviais motyvais, akcentuojant neigiamus faktorius ir ignoruojant teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas savo sprendimą grindė konkrečiais ir objektyviais byloje esančiais duomenimis, vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. K. charakterizuojančias aplinkybes, nurodant motyvus, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų ir į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, nustatytus kriminogeninius veiksnius ir kt. Šie pokyčiai turi būti akivaizdūs ir pakankami išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. K. pastangos ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo M. K. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytą eilę dinaminių kriminogeninių veiksnių, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laikytis kalėjime nustatytų elgesio taisyklių ir nedaryti pažeidimų. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai M. K. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jo siekiu pasitaisyti, dirbti, išlaikyti šeimą, padėti auginti dukrą, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.