- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-459-460/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- H. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GOLDENGRASS“
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis, Justas Vilys, Arūnas Žlioba, Antanas Butautas
- Kategorijos
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-459-460/2011
2011 m. birželio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „GOLDENGRASS“ direktoriui V. B., ieškovės atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, atsakovui S. M., atsakovo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, trečiojo asmens H. K. atstovui advokatui Justui Viliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-11-299/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GOLDENGRASS“ ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims H. K. (H. K.), advokatui Antanui Butautui dėl skolos išieškojimo bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GOLDENGRASS“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. M. 20 141,87 Lt patirtų tiesioginių nuostolių, 64 676,70 Lt negauto pelno, nuo priteistos sumos (84 818,57 Lt) 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas teismo išlaidas bei prašė įpareigoti atsakovą pašalinti iš ieškovo nuomojamos žemės savavališkai įrengtus elektrinius aptvarus. Ieškovė nurodė, kad ji yra įmonė, kuri užsiima žolės, skirtos žirgų pašarams gaminti, auginimu, perdirbimu ir pardavimu. 2003-09-12 buvo sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu žemės savininkas E. K. ieškovui išnuomojo 22 ha žemės sklypą. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2003-12-29). Pagal šią nuomos sutartį ieškovė laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2014 metų iš E. K. išsinuomojo 22 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „GOLDENGRASS" nuomojamą žemės sklypą sukultivavo ir jame pasėjo liucerną, kuri turi būti pasėjama kas trejus metus. Po liucernos sėjos žolė pjaunama trejus metus iš eilės iki kito atnaujinimo. Per vienerius metus žolė pjaunama du kartus, taigi iki žolyno atnaujinimo iš viso būna šeši žolės derliai.
2007-11-20 mirus žemės sklypo savininkui E. K., ieškovė 2008-07-25 gavo iš H. K. atstovo advokato Antano Butauto laišką Nr. 64, informuojantį, kad H. K. yra mirusiojo E. K.paveldėtojas. Pagal įstatymą. Šiame laiške advokatas nurodė, kad H. K. laiko mirusiojo E. K. sudarytą anksčiau minėtą ilgalaikę žemės nuomos sutartį su UAB „GOLDENGRASS" nutraukta dėl to, kad pasikeitė žemės savininkas, o nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomos sutarties prievolė pereina naujajam savininkui.
H. K. atstovo laiške išdėstyti argumentai, kad žemės nuomos sutartis su UAB „GOLDENGRASS“ nutraukiama, nes pasikeitė žemės savininkas ir nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomos sutarties prievolė pereina naujajam savininkui, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal CK 6.559 str., kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre. Minėtoji privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „GOLDENGRASS“ bei mirusiojo E. K., yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir galioja iki 2014-01-01. Esant tokioms aplinkybėms privačios žemės nuomos sutartis žemės savininkui pasikeitus negali būti vienašališkai nutraukta.
Nepaisant to fakto, kad 22,0 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išnuomotas ir perduotas valdyti bei naudotis UAB „GOLDENGRASS" pagal ilgalaikę žemės nuomos sutartį iki 2014-01-01, atsakovas ūkininkas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini) šiame žemės sklype savavališkai įrengė elektrinius aptvarus, dalančius žemės sklypą į mažesnius plotus, bei pradėjo jame ganyti savo galvijus. Šioms faktinėms aplinkybėms konstatuoti 2008-09-02 buvo pakviestas antstolis Kęstutis Košys. Iš 2008-09-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0118/08/0009 duomenų matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitvertas elektriniu piemeniu ir jame ganosi karvės, kurių ausyse yra įsegti jų identifikavimo numeriai. Antstolis užfiksavo iš visos galvijų bandos atsitiktiniu būdu pasirinktos vienos karvės ausyje įsegtą identifikavimo numerį. Ūkinių gyvūnų registro, kuris yra tvarkomas Žemės ūkio informacijos ir Kaimo verslo centro, duomenimis, galvijas su identifikavimo Nr. 01648445 priklauso būtent atsakovui S. M. Elektrinių aptvarų įrengimą patvirtina antstolio Aleksandro Selezniovo 2008-08-19 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad ūkininkas S. M. pagal CK 6.267 str. 1 d. yra atsakingas atlyginti jos patirtus nuostolius, nes minėtame žemės sklype ganomi S. M. galvijai negrįžtamai sunaikino ieškovės įdirbtą žolyną.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino, paaiškindamas, kad ieškinys turi būti pareikštas ne jam, o jei ir būtų jis padaręs žalą, ši žala tikrai negali būti tokio dydžio. Nurodė, kad trečiasis asmuo H. K. paveldėjęs iš savo tėvo žemę, padedant advokatui A. Butautui, informavo ieškovą, kad nutraukia žemės nuomos sutartį, tuo pagrindu 2008-10-27 iš Registrų centro buvo išregistruotas faktas apie žemės nuomos sutartį tarp ieškovo bei mirusiojo trečiojo asmens H. K. tėvo E. K.. Remiantis tuo, kad trečiasis asmuo išreiškė valią nutraukti nuomos sutartį su ieškovu, atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė žemės nuomos sutartį ir pradėjo šia žeme naudotis. Ši sutartis buvo sudaryta 2008 m. liepos 30 d. ir nebuvo nuginčyta, jos galiojimas pasibaigė, pasibaigus sutarties terminui. Dėl paties įrašo Registrų centre buvo nagrinėjama byla Vyriausiajame administraciniame teisme. Atstovas nurodo, kad atsakovas savo teises, būtent gyvulių ganymo veiksmus, vykdė pagal galiojantį sandorį, t. y. žemės nuomos sutartį, todėl ieškovo reikalavimai nesuprantami. Be to, tuo metu, kai atsakovas teisėtai ganė savo gyvulius nuomojamoje žemėje, faktas apie kitą nuomos sutartį tarp mirusiojo E. K. ir ieškovo buvo išregistruotas iš Valstybinės įmonės Registrų centro duomenų bazės, t. y. faktiškai tokia sutartis buvo jau negaliojanti. Atsakovo atstovas nurodo, kad jei ir ieškovui atsirado kokia nors žala, jos priteisimas turi būti nukreiptas į kitą asmenį o ne į atsakovą, kuris tik įgyvendino savo teises pagal sutartį. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas nurodydamas faktą apie 2007 m. vykdytą liucernos atnaujinimą, sako netiesą, nes liucerna šiame žemės sklype buvo pasėta 2004 m. ir nuo to laiko nebuvo atnaujintas jos sėjimas, kartu nebuvo vykdomas ir žemės tręšimas, tai bando įrodyti ieškovas. Atsakovo atstovas nurodė, kad objektyviai neatsiradus žalai, ją netinkamai apskaičiavus, ieškinį pareiškus ne tam asmeniui, reikalinga ieškinį atmesti.
Atsakovas S. M. parodė, kad ieškinio nepripažįsta, jis žeme naudojosi teisėtai. Prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad tik kilus ginčui dėl šio sklypo bei pasibaigus sutarčiai, jis pašalino gyvulius bei aptvarus iš ginčijamo sklypo, tačiau šiais metais, sutaręs žodžiu su ieškovu bei trečiuoju asmeniu H. K., jis ir toliau naudojosi žeme, t. y. joje ganė savo gyvulius. Nurodo, kad žinojęs apie faktą, kad H. K. tėvas E. K. buvo sudaręs sutartį su UAB „Goldengrass“ dėl žemės nuomos, o mirus E. K., jo paveldėtojas H. K. paaiškino, kad sutartį nutraukė ir pasiūlė jam nuomotis žemę. Atsakovas paaiškino, kad sutartį jis sudarė teisėtai, o ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes ieškovas nurodydamas teismui, kad vykdė žemės įdirbimo darbus 2006–2007–2008–2009 metais, sako netiesą. Jokie darbai tuo laikotarpiu nebuvo vykdomi, liucerna buvo įsėta ne vėliau nei 2004 m. ir nuo to laiko jokie darbai šiuose žemės sklypuose nebuvo vykdomi. Jis pats šia žeme naudojosi pagal nuomos sutartį nuo 2008-07-30 iki 2009-07-30.
Trečiasis asmuo H. K. nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Paaiškino, kad ieškovas sako netiesą nurodydamas, kad 2007 m. atliko kokius nors veiksmus jo žemės sklype. Tais metais buvo lietinga vasara, todėl ieškovas, nupjovęs žolę, vėliau ją išmetė kaip nevertingą. Paaiškino, kad sutartį su ieškovu buvo sudaręs jo tėvas E. K., o jis šią sutartį, padedant advokatui A. Butautui, nutraukė, nes ieškovas jam pagal sutartį nuomos nemokėjo, paskutinė įmoka buvo 2007 m. pradžioje, o vėliau jokių pinigų nemokėjo. Todėl jis, nutraukęs sutartį su ieškovu, šią žemę išnuomojo atsakovui, už tai atsakovas jam mokėjo pinigus. Šiuo metu nei ieškovas, nei atsakovas jam už žemės nuomą nemoka. Paaiškino, kad jis nemoka lietuvių kalbos, todėl negali tiksliai pasakyti, kas yra parašyta paveldėjimo teisės liudijime, tačiau žino, kad paveldėtos žemės jis negali įregistruoti savo vardu, gali ją tik parduoti. Taip pat nurodė, kad nei 2008 m., nei 2009 m. ieškovas jo žemėse jokių darbų neatliko, t. y. nei sėjo, nei tręšė, pieva tik būdavo šienaujama. Patvirtina, kad žolė jo sklype galėjo būti pasėta 2004 m. tuo metu, kai jo tėvas sudarė žemės nuomos sutartį su ieškovu, tačiau tikrai ne 2007 m., kaip nurodo ieškovas.
Trečiasis asmuo, advokatas Antanas Butautas pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2008 m. vasarą pas jį buvo atvykęs trečiasis asmuo H. K. ir prašė padėti nutraukti žemės nuomos sutartį. Jis (A. Butautas) nesuprato vokiečių kalbos, H. K. pageidavimus vertė kartu su juo buvusi moteris. Kiek suprato iš vertimo, H. K. paprašė teisiškai surašyti informavimo prašymą apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą. Šį raštą jis (A. Butautas) surašė H. K., kaip tas to pageidavo, tuo teisinė pagalba ir pasibaigė. Jokių teisinių patarimų tretysis asmuo A. Butautas savo iniciatyva H. K. neteikė (3 t.,b. l. 105).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų apie jam atsakovo veiksmais padarytą žalą, kad žala buvo būtent tokia, kokią nurodė ieškovė, apie tai, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, todėl remdamasis visų išdėstytų aplinkybių visuma konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius, sprendimą priėmė ne dėl visų ieškovės reikalavimų; teismas netinkamai aiškino žemės nuomą reglamentuojančias teisės normas; teismas tendencingai vertino byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymus; teismas nepagrįstai nesirėmė ekspertizės aktu; teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai sureikšmino nuomojamo sklypo ploto, nurodyto procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose, skirtumus; teismas, tirdamas įrodymus, padarė daug faktinių klaidų; teismas netinkamai aiškino tiesioginių įmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimą; teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; teismas atsakovui iš ieškovės priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikia naujus įrodymus, mano, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog žemės nuomos sutartį trečiasis asmuo H. K. su ieškove nutraukė teisėtai, nesutinka ir su kitais apelianto argumentais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo H. K. prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog su ieškovės argumentais nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir E. K. 2003-09-12 sudarė 26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį (t. 1, b. l. 38). Sutartis buvo sudaryta 10 metų laikotarpiui, t. y. nuo 2004 metų iki 2014 metų. Sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas moka po 100 Lt nuomotojui už 1 ha žemės per metus. 2007-11-20 nuomotojas E. K. mirė, jo paveldėtoju tapo sūnus H. K., kuriam 2008-04-09 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (t. 3, b. l. 10). Pastarasis paveldėjo ir žemės sklypą, kuris buvo išnuomotas ieškovei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad H. K. yra Vokietijos pilietis, t. y. užsienio subjektas, jis žemę nuosavybėn galėjo įgyti tik pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytą Konstitucinį įstatymą (2003 m. kovo 20 d. Nr. IX-1381), kur numatyta, kad užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. jis žemės sklypo savo nuosavybėn neįgijo, paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą buvo numatyta, kad jis įgijo teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldimus žemės sklypus (t. 3, b. l. 10).
Priėmęs palikimą pagal įstatymą, trečiasis asmuo H. K. nors ir netapo ginčo sklypo savininku, tačiau jam perėjo ginčo sklypo teisės ir pareigos. Iš to išeina, kad jis tapo teisėtu ginčo sklypo valdytoju. Be to, 2003-09-12 žemės nuomos sutartis liko galioti (CK 6.494 str. 1 d.).
Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas ginčo sklype įsirengė elektrinius aptvarus ir ganė galvijus, sunkiąja ūkio technika suvažinėjo žemę, patyrė žalą. Ieškovė prašo priteisti žalą, kilusią iš delikto, ir mano, kad atsakovas išvardytus veiksmus atliko savavališkai. Remiantis CK 6.245 str. 4 d., deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: žalą ir nuostolius; priežastinį ryšį; kaltę ir neteisėtus veiksmus.
Remiantis CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl to, kad atsakovas savo veiksmus atliko savavališkai. Byloje nustatyta, kad būdamas teisėtu valdytoju H. K. su atsakovu sudarė 2008-07-30 žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 65), kuria H. K. vieneriems metams išnuomojo atsakovui ginčo sklypą. Akivaizdu, kad ganyti gyvulius ir važinėti ūkio technika atsakovas pradėjo jau sudaręs sutartį su H. K.. Be to, H. K. buvo pareiškęs valią nutraukti su ieškove 2003-09-12 žemės nuomos sutartį tarp ieškovės ir E. K. ir įsipareigojęs išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Savo įsipareigojimą H. K. įvykdė – minėta žemės nuomos sutartis buvo išregistruota. Šiuo metu matyti, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruota jokia ginčo sklypo nuomos sutartis.
Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėtinos (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ne tais motyvais, tačiau sprendimas yra teisingas, todėl naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 punkte rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Bylos nagrinėjimo metu MMA sudaro 800 Lt. Pagal minėtos rekomendacijos 8.11 p., už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas maksimalus 1,5 MMA atlygis, t. y. 1 200 Lt. Pagal minėtos rekomendacijos 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme numatytas didžiausias 0,15 MMA dydis, t. y. 120 Lt. Iš teismo protokolo matyti, jog teismo posėdis vyko 30 minučių , t. y. 0,5 valandos (t. 5, b. l. 100–103). Vadinasi, didžiausias išlaidų dydis už pusę atstovavimo valandos teisme yra 60 Lt.
Atsakovas nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 840 Lt teisinės pagalbos išlaidų: už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir advokato dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgus į anksčiau minėtą rekomendaciją, teisinės pagalbos išlaidų dydis yra mažintinas iki 1 260 Lt.
Trečiasis asmuo nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų: už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir advokato dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgus į anksčiau minėtą rekomendaciją, teisinės pagalbos išlaidų dydis yra mažintinas iki 1 260 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „GOLDENGRASS“, įmonės kodas 111771518, priteisti atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 260 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Iš ieškovės UAB „GOLDENGRASS“ priteisti trečiajam asmeniui H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 260 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Panaikinti 2009-10-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones.