Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos – Pataisos tarnybos direktorato – prašymą dėl Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, priimto dėl D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesnio vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu Nr. 20-103542AST-GULA/AVD2 nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini), su D. G. laikė 4707 gramus skysčio, kurio sudėtyje buvo amfetamino (amfetamino bazės) ir 5013 gramų amfetamino miltelių. D. G. padėjo narkotikus saugoti ir perdirbti. 4707 gramai amfetamino bazės nebuvo perdirbti į miltelius, nes jų darbą nutraukė atvykusi policija, kuri juos sulaikė.

D. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 pirmojo skirsnio, žr. antrojo skirsnio pirmąją baudžiamąją alternatyvą, § 231 pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimą, ir jam paskirta galutinė 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 25 d. ir yra vykdomas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos – Pataisos tarnybos direktorato – prašymą dėl Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio pripažinimo ir D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesnio vykdymo Lietuvos Respublikoje (b. l. 3–5).

Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas 2021 m. kovo 20 d. sprendimu dėl deportacijos D. G. visam laikui deportavo iš Norvegijos, uždraudžiant jam visam laikui įvažiuoti į Norvegiją (b. l. 55–61).

Nuteistasis D. G. byloje raštu išsakė savo poziciją nurodydamas, kad norėtų atlikti bausmę Norvegijoje, nes prieš pusantrų metų prasidėjo problemos su dantimis, visi pradėjo klibėti, todėl jam pradėjo gydymą, šiuo metu yra įstatyta plokštelė, laikanti dantis, kad nekristų, kiekvieną mėnesį jis yra vežamas pas odontologus jau daugiau nei metai, taip pat kas 3 mėnesius jį veža net į miestą pas odontologus specialistus, kur žiūri, kada reikės operuoti. Jis turi gerą gydymą, kurio nenori prarasti. Taip pat turi (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga higienos priežiūra. Norvegijoje kameroje yra vienas, turi dušą, gauna gydomuosius kremus, už kuriuos nereikia mokėti. Taip pat Norvegijoje gyvena šeimos narys, kuris padeda viskuo. Lietuvoje jis yra neregistruotas, gyveno ilgą laiką (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena tėvai, kuriems jau netoli iki pensijos, grįžęs į Lietuvą jis tik apkrautų juos, dėl nieko nekaltus žmones. Norvegijoje jis dirba ir pats išsilaiko ir iki 2/3 bausmės likę truputį daugiau nei 2 metai. Jis tikisi per kokius metus susitvarkyti dantis (b. l. 51).

Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos – Pataisos tarnybos direktorato – prašymas tenkinamas.

Norvegijos Karalystė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Susitarimo) pagrindu perdavė Lietuvos Respublikai Norvegijos Karalystės teismo nuosprendį, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis nuteistas 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinimui ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesniam vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Susitarimo 8 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė sąlygų, dėl kurių Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje būtų negalimas.

Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas 2021 m. kovo 20 d. sprendimu dėl deportacijos D. G. visam laikui deportavo iš Norvegijos Karalystės, uždraudžiant jam visam laikui įvažiuoti į Norvegijos Karalystę (b. l. 55–61). Pažymėtina, kad Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimu D. G. yra deportuotinas iš minėtos valstybės kaip nepageidaujamas asmuo. Taigi vien nuteistojo nesutikimas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos – Pataisos tarnybos direktorato – prašymą dėl Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio pripažinimo ir D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesnio vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Sprendžiant dėl bausmės atlikimo vietos, pirmiausiai atsižvelgiama į palankesnių sąlygų sudarymo nuteistojo asmens socialinei reabilitacijai tikslą. Geresnės nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybė sietina su tokiais aspektais, kaip asmens sąsajos su vykdančiąja valstybe, į jo kalbinius, kultūrinius, socialinius ar ekonominius ryšius ar kitas sąsajas su vykdančiąja valstybe. Nagrinėjamu atveju Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas 2021 m. kovo 20 d. sprendime dėl deportacijos nurodė, kad D. G. jokių ryšių su Norvegijos Respublika neturi, todėl, jų nuomone, deportavimas nėra neproporcinga priemonė dėl D. G.. Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos liudijime nurodyta, kad nuteistasis informuoja, kad jo tėvai gyvena Lietuvoje, nors pats Lietuvoje negyvena jau daug metų. Pridėtuose teismo sprendimuose konstatuota, kad nuteistasis gyvena Lietuvoje (b. l. 45). Nors nuteistasis savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Norvegijos Karalystėje gyvena jo šeimos narys, kuris jam viskuo padeda (b. l. 51), tačiau nei nuteistasis, nei jo atstovė konkrečiau neįvardijo šio šeimos nario ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, jei Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratui būtų žinoma informacija apie D. G. kokius šeimos narius šioje valstybėje, tokia aplinkybė būtų nurodyta 2021 m. kovo 20 d. sprendime dėl deportacijos ir atitinkamai įvertinta. Todėl vien nuteistojo abstraktaus teiginio nepakanka pripažinti, kad jį Norvegijos Karalystėje sieja kokie nors šeiminiai santykiai. Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas nenustatė, Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija liudijime nenurodė, kad D. G. nusikalstamos veikos darymo metu šioje valstybėje oficialiai dirbo. Vėlgi nuteistasis rašytiniame paaiškinime tik deklaratyviai nurodė, kad jis dirba Norvegijos Karalystėje ir pats išsilaiko. Pripažintina, kad pateiktoje medžiagoje nėra jokių oficialių duomenų, kad D. G. su Norvegijos Karalyste sietų stiprūs kalbiniai, kultūriniai, socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, D. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne Norvegijos Karalystėje. Kita vertus, pats nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno ne (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad bylai reikšmingu laiku D. G. deklaruotas išvykimas į (duomenys neskelbtini) buvo formalus. Lietuvos Respublika yra nuteistojo kilmės šalis, kurios pilietybę jis turi, su ja jį sieja kalbiniai, tam tikri kultūriniai ir socialiniai ryšiai. Paties D. G. teigimu, jo tėvai gyvena Lietuvos Respublikoje (taigi, priešingai, nei teigiama nuteistojo gynėjos atsiliepime, negalima daryti išvados, kad Lietuvos Respublikoje D. G. ryšiai yra visiškai nutrūkę). Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad jis paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje buvo registruotas kaip dirbantis (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad iki nuteistojo išvykimo iš šalies, nuteistąjį siejo pakankamai stiprūs ryšiai su Lietuvos Respublika. Tai, kad D. G. šiuo metu nėra registruotas Lietuvos Respublikoje ir neturi nekilnojamojo turto joje, jis ilgesnį laiką gyveno užsienyje, savaime nesudaro pakankamo pagrindo netenkinti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos – Pataisos tarnybos direktorato – prašymo. Gynėjos atsiliepime cituojama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalis, tačiau teismas nenustatė, kad Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio pripažinimas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesnis vykdymas Lietuvos Respublikoje prieštarautų minėto įstatymo straipsniui.

Nuteistojo ir jo atstovės išsakyti teiginiai dėl to, kad, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Norvegijoje yra teikiamas geras gydymas dėl (duomenys neskelbtini) ligų, taip pat nesudaro pagrindo atmesti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir tolesnio bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174–175 straipsniai. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų pirminio lygio ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Be to, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (BVK 174 straipsnio 3 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 straipsnio 6 dalis). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, o paslaugų, kurių minėtos tarnybos suteikti negali, suteikimą užtikrina ne pataisos įstaigose esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo manyti, kad sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra būtinos D. G., ir kurias jis gauna atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Norvegijos Karalystėje, apskritai negali būti jam suteikiamos atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Vien nuteistojo noras gydytis Norvegijos Respublikoje negali būti pakankamas pagrindas atmesti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą. Teismas, atsižvelgdamas į D. G. nurodomas sveikatos problemas ((duomenys neskelbtini)), neturi pagrindo daryti išvadą, kad jo sveikatos būklė yra tokia, dėl kurios jis negalėtų būti perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje.

D. G. ir jo gynėja akcentuoja, kad iki 2/3 bausmės atlikimo yra likę truputį daugiau nei 2 metai, gynėja papildomai akcentuoja, kad, Norvegijos Karalystėje atlikus minėtą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o Lietuvos Respublikoje tokios galimybės be papildomų įpareigojimų būti paleistam anksčiau laiko nėra. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. D. G. Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžiu nuteistas 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi nuteistajam Lietuvos Respublikoje teisė į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos savaime nebūtų atimta. Tai, kad Lietuvos Respublikoje nustatytos tam tikros sąlygos dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kurios nėra tapačios su Norvegijos Karalystėje nustsatytomis sąlygomis, vėlgi neturi esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymo tenkinimo. Taip pat Susitarime nenustatyta, kad, esant Norvegijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje skirtingam reglamentavimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, negali būti tenkinami prašymai dėl Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesnio vykdymo Lietuvos Respublikoje. Gynėjo nurodyta informacija dėl D. G. pavyzdinio elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra šio teikimo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsnio nuostatas, Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistojo D. G. nusikalstamos veikos minėtu Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 pirmąjį skirsnį, žr. antrojo skirsnio pirmąją baudžiamąją alternatyvą, § 231 pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimą.

D. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini), su D. G. laikė 4707 gramus skysčio, kurio sudėtyje buvo amfetamino (amfetamino bazės) ir 5013 gramų amfetamino miltelių. D. G. padėjo narkotikus saugoti ir perdirbti. 4707 gramai amfetamino bazės nebuvo perdirbti į miltelius, nes jų darbą nutraukė atvykusi policija, kuri juos sulaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (redakcija, galiojusi D. G. nusikalstamų veikų padarymo metu) (toliau – Rekomendacijos), labai didelis kiekis amfetamino yra toks, kuris viršija 100 g. Nagrinėjamu atveju D. G. nuteistas už neteisėtą disponavimą 5013 g amfetamino miltelių ir 4707 g skysčio, kurio sudėtyje buvo amfetamino, taigi, jis disponavo tokiu šios psichotropinės medžiagos kiekiu, kuris gerokai viršija labai didelį kiekį pagal Rekomendacijas (daugiau kaip 100 g). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį (tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Į D. G. bausmės laiką įskaičiuotinas visas jo sulaikymo laikas ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365 straipsniais,

nutaria:

Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos – Pataisos tarnybos direktorato – prašymą tenkinti.

Pripažinti Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, priimtą dėl D. G., ir vykdyti šį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 pirmąjį skirsnį, žr. antrojo skirsnio pirmąją baudžiamąją alternatyvą, § 231 pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo § 15, paskirtą 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi bei palikti paskirtą 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti visą taikyto sulaikymo laiką ir pagal Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę apskųsti jį informuoti nuteistąjį, jo gynėją ir prokurorą išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Norvegijos Karalystės kompetentingai institucijai – Pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.