- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- Iv-3593-244/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01763-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- A. B., Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietos ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui V. P., atsakovės atstovams Rimantui Marčiukaičiui, Eugenijai Aleksaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietos ligoninės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir A. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) ir jo papildymuose (b. l. 27–28) prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 450 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad nuo 2009 m. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, kuriuose būnant paūmėjo visos ligos, nes Pravieniškių gydymo pataisos namuose jis negavo reikalingų vaistų, kuriuos skyrė Santariškių ligoninėje. Visi negalavimai ir ligos (prarado klausą) yra užfiksuotos ambulatorinio ligonio ligos istorijos kortelėje. Pasak pareiškėjo, jis susirgo dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų ir dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus ir gydytojos A. B. netinkamų veiksmų, nes pareiškėjui buvo paskirti neveiksmingi vaistai (jų pakaitalai), kurių vartojimas sukėlė jam neigiamų pasekmių – apkurto, paūmėjo astma ir širdies skausmai. Kadangi pareiškėjas kentė skausmą, patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją ir baimę, jam turi būti atlyginta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietos ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 37–39) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad V. P. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Pravieniškėse, atvyko 2009-01-23 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, esančios Vilniuje. Čia V. P. asmens sveikatos paslaugas teikė vidaus ligų gydytoja A. B.. Kadangi pirmoji V. P. asmens sveikatos istorija pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui prie kitos bylos, todėl išsamiau apibūdinti paciento sveikatos būklę galima nuo 2010-02-19, kai buvo pradėta pildyti nauja paciento asmens sveikatos istorija. V. P. asmens sveikatos paslaugas teikė vidaus ligų gydytoja A. B.. Jo sveikatos būklė buvo stabili, blogėjimo nenustatyta. 2010-03-02, 2010-08-20, 2010-08-25, 2010-08-31 asmens sveikatos paslaugas V. P. teikė gydytoja ftiziatrė J. M. G., 2010-08-24 gydytoja psichiatrė A. R., 2010-05-24, 2011-03-02, 2011-04-07 asmens sveikatos paslaugas teikė gydytojas pulmonologas A. Š.. 2010-09-01 pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, iš kur perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Stacionarus gydymas taikytas iki 2011-03-02, vėliau perkeltas gydytis ambulatoriškai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Pravieniškėse. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Pravieniškėse, V. P. sveikatos būklę toliau stebėjo vidaus ligų gydytoja A. B. ir buvo tęsiamas gydymas medikamentais. 2011-04-08 paūmėjus bronchitui, pareiškėjas buvo siunčiamas į vidaus ligų skyrių gydytis stacionariai. Nesant duomenų apie LOPL-o paūmėjimą, 2011-04-13 grąžintas į Pravieniškes tęsti ambulatorinį gydymą. Pareiškėjas papildomai konsultuotis pas pulmonologą (2011-04-28), otorinolaringologą (2011-05-03) ir kardiologą (2011-05-27) buvo siunčiamas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Atsižvelgiant į pulmonologo ir kardiologo rekomendacijas, buvo koreguojamas gydymas. Esminio skirtumo tarp gydymo, kurį skyrė vidaus ligų gydytoja A. B. ir kurį rekomendavo Santariškių ligoninės gydytojai, nėra. Vietoj gydytojo kardiologo rekomenduoto vaisto „Diltiazem“ 180 mg (vaisto nėra konkursinių vaistų sąraše, todėl jį įsigyti reikalingas laikas) laikinai buvo skirtas tos pačios medikamentų kalcio kanalo blokatorių grupės vaistas „Finoptin“ 80 mg, kurį pareiškėjas vartoti atsisakė. Gydytojo pulmonologo rekomenduotas preparatas „Tiotropium“ 18 mcg yra kontraindikuotinas dėl kitų V. P. kamuojančių ligų. Tačiau pareiškėjui primygtinai pageidaujant, šis vaistas buvo nupirktas, nors šiuo metu jis vaisto nevartoja. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad V. P. nėra linkęs laikytis gydytojų rekomendacijų (rūko, geria stiprią arbatą), paskirtus vaistus geria nereguliariai (prieš gydytojo kardiologo konsultaciją visiškai nustojo gerti vaistus nuo širdies „Amlodipini“ 10 mg), atsisako bet kokių tyrimų Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos V. P. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Pravieniškėse, buvo teikiamos tinkamai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisija, tyrusi V. P. darbingumo lygį 2009 ir 2011 m., konstatavo sveikatos būklės pagerėjimą, todėl teiginiai apie sveikatos būklės blogėjimą neatitinka tikrovės. Valstybinio medicininio audito inspekcija 2009-10-23 rašte Nr. 4 R-1884(D-340) „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ , įvertinusi neplaninio audito medžiagą, padarė išvadą, kad 2009 m. Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, ir jo tvirtinimai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius ir gydytoja terapeutė A. B. savo veiksmais padarė jo sveikatai nepataisomą žalą, yra nepagrįsti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į skundą (b. l. 34–35) paaiškino, kad asmens sveikatos paslaugas V. P. teikė 2010-02-19, 2010-02-25, 2010-03-08, 2010-03-10, 2010-03-20, 2010-03-22, 2010-03-23, 2010-03-26, 2010-03-31, 2010-04-01, 2010-04-02, 2010-04-09, 2010-04-15, 2010-04-20, 2010-08-23, 2010-08-27, 2010-08-31. Ligonio sveikatos būklė buvo stabili, blogėjimo nenustatyta. Nustatyta klinikinė diagnozė: pirminė arterinė hipertenzija, II° kraujospūdžio padidėjimas, hipertenzinė kardiomiopatija (KSH sutrikusi KS relaksacija), vidutinės rizikos grupės, LOPL, lėtinis obstrukcinis bronchitas, torokalgija dėl stuburo osteochondrozės, metatuberkulioziniai pakitimai dešiniame plautyje, tuberkuloma, pneumofibrozė S1/0, gastroesofagorefliukso liga, lėtinis gastroduodenitas, prostatos hiperplazija bei priklausomybė benzodiazepinams, clonazepamui. 2010-09-01 pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, iš kur perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Stacionarinis gydymas taikytas iki 2011-03-02, vėliau perkeltas ambulatoriškai gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinį. A. B. kasmetinių atostogų metu V. P. asmens sveikatos paslaugas teikė gydytojas pulmonologas A. Š., kuris, 2011-04-08 paūmėjus bronchitui ir dėl paskirtų pulmonologo (2011-04-28), otorinolaringologo (2011-05-03) ir kardiologo (2011-05-27) konsultacijų, nukreipė pareiškėją į vidaus ligų skyrių gydytis stacionariai. 2011-04-22 pareiškėjo sveikatos būklė buvo be pakitimų. Buvo paskirtas biocheminis kraujo tyrimas, tačiau V. P. parašė pareiškimą, kad atsisako bet kokių tyrimų. Nuo 2011-05-09 pareiškėjas atsisakė vartoti vaistus nuo širdies „Amlodipini“ 10 mg, tačiau priežasties nenurodė. 2011-05-25 gydytoja A. B. pareiškėją nukreipė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Vilniuje, pasikonsultuoti su kardiologu. Į Pravieniškes tęsti ambulatorinį gydymą pareiškėjas buvo grąžintas 2011-06-01. 2011-06-02 apžiūrėjus V. P., diagnozė pasitvirtino: pirminė arterinė hipertenzija, II kraujospūdžio padidėjimas, hipertenzinė kardiomiopatija (KSH sutrikusi KS relaksacija), vidutinės rizikos grupės, LOPL, lėtinis obstrukcinis bronchitas, torokalgija dėl stuburo osteochondrozės. Gydytojas pulmonologas rekomendavo tęsti gydymą vaistais „Salmetrolum“, „Ipotropii bromidum et fenoterolum“, „Tiotropium“ 18 mcg ir mesti rūkyti. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad vietoj gydytojo kardiologo rekomenduoto vaisto „Diltiazem“ 180 mg, kuris nėra konkursinių vaistų sąraše, laikinai skiriamas tos pačios medikamentų, kalcio kanalo blokatorių, grupės vaistas „Finoptin“ 80 mg, tačiau pareiškėjas šiuos vaistus vartoti atsisakė, o gydytojo pulmonologo rekomenduotas preparatas „Tiotropium“, kuris taip pat nėra konkursinių vaistų sąraše, nėra tinkamas dėl kitų V. P. kamuojančių ligų. 2011-06-29 V. P. paties pageidavimu buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Vilniuje. Jis toliau buvo konsultuojamas 2011-07-01, 2011-07-05, 2011-07-08, 2011-08-01, 2011-08-04 ir sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi. 2011-08-10 įtariant lėtinio gastroduodenito paūmėjimą pareiškėjas buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyrių. V. P. skunde išsakyti teiginiai, kad A. B. teikė nekokybiškas asmens sveikatos paslaugas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo nuolat stebima. Kadangi trečiojo lygio gydytojai patvirtino jau anksčiau nustatytas diagnozes, gydytojos A. B. skirtas gydymas iš esmės nesiskyrė nuo pulmonologo ir kardiologo rekomenduoto gydymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).
LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas teigia, kad jam buvo padaryta neturtinė žala dėl to, kad jis susirgo dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų ir dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus ir gydytojos A. B. netinkamų veiksmų, nes pareiškėjui buvo paskirti neveiksmingi vaistai (jų pakaitalai), kurių vartojimas sukėlė jam neigiamų pasekmių – apkurto, paūmėjo astma ir širdies skausmai. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamo gydymo patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją ir baimę. Mano, kad padaryta neturtinė žala 450 000 litų dydžio turi būti atlyginta.
Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad atsakovės tarnautojai atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė neturtinę žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl netinkamo gydymo jam atsirado neigiamų padarinių, t. y. kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, moralinę traumą.
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakydama į 2009-09-11 pareiškėjo skundą, pranešė, kad neplaninio vidaus audito metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 41-43). Medicinos dokumentuose užfiksuota, kad pareiškėjas buvo konsultuotas įvairių sveikatos priežiūros specialistų daugiau nei 70 kartų per 9 mėnesius. Audito inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos, teikiamas simptomatinis gydymas atitinka specialistų nurodytas rekomendacijas.
Neturtinė žala nėra bet koks net ir menkiausias asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-337/2006). Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, moralinę traumą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jo sveikata žymiai pablogėjo ar kad atsakovės tarnautojai sąmoningai siektų padaryti jam žalą, pažeminti orumą bei sukelti ilgalaikių dvasinių nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą netenkintinas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo V. P. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.