Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-182-159/2011

Teisėja Virgina Pankauskienė (Proceso Nr. 2-43-3-00718-2010-1)

2011 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovei A. C., atsakovės atstovams P. J. S., advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1074-351/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių liftas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Rambyno kalnas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2003-12-19 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius. 2010-03-24 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma sudarė 0,93, ji turi būti didinama 7 procentiniais punktais. Atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo ieškovei sumokėti 7,93 proc. dydžio metines palūkanas už 16 541 Lt priteistiną sumą (b. l. 2–3).

Atsakovė 2010-04-28 pareiškė prieštaravimus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-06 preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad 2008 m. pabaigoje buvo ruošiama sąmata apskaičiavimas dėl prekybos centre esančios kepyklos su konditerijos–kulinarijos cechu rekonstrukcijos, todėl įvairioms įmonėms, iš jų ir UAB „Šiaulių liftas“, buvo išsiųsti paklausimai apie įrangos, iš jų ir krovininio keltuvo, kainas. Gavęs paklausimą UAB „Šiaulių liftas“ direktorius J. Bakutis paskambinęs telefonu patikino, kad gali pagaminti keltuvą pagal atsakovės eskizą, tačiau pranešė, kad keltuvo gamyba bus pradėta tik pasirašius rangos sutartį atlikus avansinį apmokėjimą. Buvo planuojamos rekonstrukcijai lėšos, keltuvas nebuvo užsakytas, tačiau 2009 m. sausio mėnesį ieškovė atgabeno keltuvą, kurį atsakovė atsisakė priimti, nes jo nebuvo užsakiusi. Kadangi keltuvą pristatęs asmuo negalėjo keltuvo tą pačią dieną išsivežti, sutiko jį laikinai pasaugoti. Ieškovės atsiųstą 2010-02-17 skolų suderinimo aktą grąžino ieškovei, jame padariusi prierašą, kad su skola nesutinka. UAB „Rambyno kalnas“ nusiųstame akte Nr. 252 ieškovė ranka padarė sau naudingus įrašus ir remiantis akte suklastotais įrašais padavė ieškinį teismui (b. l. 28–29).

Atsakovė UAB „Rambyno kalnas“ 2010-07-21 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas ieškovės ir atsakovės susitarimą nepagrįstai kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo sutartį, o ne kaip pasaugos sutartį. Teismas neįvertino tokių teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių: kad ieškovė, užsiimanti specializuotų įrenginių pardavimu, pardavė atsakovei brangų daiktą – keltuvą – be jokios rašytinės sutarties; kad ieškovė anksčiau atsakovei buvo pardavusi liftą ir šį sandorį įformino rašytine sutartimi; teismas taip pat neįvertino ieškovės nesąžiningų veiksmų, pasireiškusių vienašališku skolos suderinimo akto ištaisymu, vienasmeniškai padarius prierašą, kad atsakovė sutinka su skola.

Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, nes tokia išvada prieštarauja tokiems gaminiams keliamiems sutarčių sudarymo reikalavimams, kurių UAB „Šiaulių liftas“, kaip specializuota tokių įrenginių gamintoja, negalėjo nežinoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo, keltuvui turėjo būti privalomai pateikti: komercinis pasiūlymas, derinimo sutartis su charakteristika, sutartis su avansiniu apmokėjimu. Su sąskaita faktūra turėjo būti pateikti tokie dokumentai: įrenginio pasas–techninė byla, priėmimo–perdavimo aktai, atitikties deklaracija SE (9837 Mašinų sauga).

Įrenginys–keltuvas yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl teismo sprendime padaryta bendroji prielaida, kad jo pagaminimui nereikėjo išankstinių sąlygų aptarimo, montavimo–paleidimo garantinio aptarnavimo numatymo be iš anksto sudarytos rašytinės sutarties ir kad pakanka protingumo kriterijų pirkimo–pardavimo faktui patvirtinti, apskritai nepagrįsta ir tendencinga. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisingą sprendimą (b. l. 55–56).

Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė, parduodama keltuvą, buvo nesąžininga. Priešingai, byloje esantis rašytinis įrodymas – įrenginio specifikacija – patvirtina, kad UAB „Rambyno kalnas“ raštiškai prašė keltuvo apmokėjimą ir atidavimą eksploatuoti atidėti iki 2009-06-01 ir kad atsakovei buvo reikalingas krovininis keltuvas, tačiau jai iškilo atsiskaitymo už keltuvą problema.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ar pasaugos sutartis bei dėl jos įvykdymo.

Apeliantės UAB „Rambyno kalnas“ teigimu, tarp šalių apskritai nebuvo sudaryta krovininio keltuvo ŠL–139 pirkimo–pardavimo sutartis, nes apeliantė tokio krovininio keltuvo neužsakė, 2009-01-27 ieškovės atgabentą krovininį keltuvą atsisakė priimti, sutiko jį laikinai pasaugoti, nes keltuvą pristatęs asmuo negalėjo keltuvo tą pačią dieną išsivežti, todėl buvo sudaryta pasaugos sutartis.

CK 6.162 straipsnis reglamentuoja sutarties sudarymo tvarką. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – komercinis pasiūlymas – neginčijamai patvirtina, kad ieškovė UAB „Šiaulių liftas“ atsakovei UAB „Rambyno kalnas“ 2008-09-11 pateikė pasiūlymą įsigyti krovininį keltuvą, kuriame nurodė keltuvo brėžinį, matmenis, techninius duomenis ir jo kaina – 13 900 Lt plius 18 proc. PVM (b. l. 41). Įrenginio specifikacijoje atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ generalinio direktoriaus P. J. S. padarytas įrašas – atidėti keltuvo apmokėjimo ir atidavimo eksploatuoti klausimo sprendimą iki 2009-06-01 – patvirtina, kad atsakovė akceptavo ieškovės komercinį pasiūlymą– ofertą ir ofertos nebuvo atšaukusi ar panaikinusi iki faktiškai iš ieškovės atsakovei perduoto už 16 541 Lt kainą krovininio keltuvo pagal 2009-01-27 PVM sąskaitą faktūrą SLA Nr. 0023559 (b l. 4, 40, CK 6.168 str.). 2010-01-29 tarpusavio atsiskaitymo aktas Nr. 252 patvirtina, kad atsakovė gavo šį aktą (b. l. 33).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius minimus rašytinius įrodymus, turėjo pagrindą sprendime konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė krovininio keltuvo pirkimo–pardavimo sutartis, nes tokią sutartį nagrinėjamos bylos atveju patvirtina pakankami sutartį sudariusių šalių veiksmai (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).

Atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių buvo sudaryta pasaugos sutartis. Nors apeliantė ir teigia, jog sutiko krovininį keltuvą laikinai pasaugoti, nes jį pristatęs asmuo tą pačią dieną negalėjo jo išsivežti, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaita faktūra, įrašas ant įrenginio specifikacijos paneigia tokius apeliantės teiginius apie pasaugos sutarties sudarymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus apie šalių sudarytą žodinę krovininio keltuvo pirkimo–pardavimo sutartį, yra pagrindas nesutikti ir atmesti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad šalių susitarimas turėjo būti kvalifikuojamas pasaugos sutartimi. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta krovininio keltuvo pasaugos sutartis. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių pasaugos sutarties sudarymą, t. y. nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl atsiskaitymo už keltuvo saugojimą ir pan. Pažymėtina, kad perduodant keltuvą pagal pasaugos sutartį, už pasaugą skolingas liktų keltuvo davėjas, o ne saugotojas (CK 6.830 straipsnis). Taigi atsakovė pasaugos sutarties sudarymo fakto nepagrindė jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei keltuvas buvo perduotas kartu su PVM sąskaita faktūra, kuri ir patvirtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl keltuvo pirkimo–pardavimo, bet ne dėl jo pasaugos (b. l. 4). Be to, atsakovė apeliaciniame skunde paminėjo, jog ir anksčiau su ieškove siejo pirkimo–pardavimo santykiai – ieškovė yra pardavusi liftą. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad ir šiuo atveju šalis siejo pirkimo–pardavimo, bet ne pasaugos santykiai.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad parduodant krovininį keltuvą, kuris, jos teigimu, yra priskirtinas padidinto pavojingumo įrenginiams, turėjo būti surašyta rašytinė sutartis. Konstatuotina, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Iš keltuvo techninio įrenginio paso matyti, kad keltuvas yra su keliamąja galia – 100 kg (b. l. 65–93), pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnį, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, parduotas keltuvas nepriskiriamas potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, todėl darytina išvada, kad keltuvo pardavimui nebuvo būtina rašytinė sutartis.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė vienašališkai skolų suderinimo akte nurodė, jog atsakovė sutiko su skola. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2010-01-29 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte Nr. 252 prirašė, jog galutinė atsakovės skola ieškovei yra 16 541 Lt (b. l. 5). Kad atsakovė 2010-01-29 ieškovei buvo skolinga, patvirtina ir 2009-01-27 išrašyta PVM sąskaita faktūra bei keltuvo priėmimo–perdavimo aktas, pasirašytas taip pat 2009-01-27. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovė gavo iš atsakovės prekę, tačiau neatsiskaitė. Prašė atidėti mokėjimą už gautą prekę iki 2009-06-01. Tokie įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė pripažino esanti ieškovei skolinga už keltuvą, kuris jai buvo perduotas.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms teisingai pritaikė materialinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistina 484 Lt apeliacinio skundo surašymo išlaidų (b. l. 63, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB „Rambyno kalnas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 484 Lt apeliacinio skundo surašymo išlaidų ieškovei UAB „Šiaulių liftas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).