- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- I-553-505/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, Valstybės įmonei prie Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, ir Valstybės įmonei prie Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, 103 231,48 Lt turtinės ir 67 031,48 neturtinės žalos atlyginimo bei šešis procentus delspinigių (I t., b.l. 4-15 ).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog nuo 2010-07-19 iki 2012-05-18 dirbo Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų (toliau-Įmonė) dažytoju. Darbo sąlygos, darbo apmokėjimas, privalomas poilsis bei išskaitos iš priemokų neatitiko galiojantiems teisės aktams. Dirbdamas dažytoju- dirbo kenksmingomis sąlygomis, buvo diskriminuojamas, nustatant valandinį apmokėjimą už darbą, nebuvo teisingai sumokėta už mokinio apmokymą, neteisingai buvo apskaičiuotos darbo valandos, neteisingai buvo nustatytas koeficientas, buvo verčiamas nemokamai dirbti antra pamainą, ne visada turėjo dvi išeigines dienas per savaitę bei neteisėtai buvo išskaičiuota iš atlyginimo į socialinį paramos fondą. Įmonė 2010 m. liepos mėn. skyrė naudotą respiratorių be filtrų ignoruojant teisės aktus. Alytaus visuomenės sveikatos centras (toliau- Sveikatos centras) 2010 m. patikrino įmonės baldų gamybos cecho metalinių konstrukcijų dažymo skyrių, kuris buvo nepakankamai apšviestas, stiprus akustinis ir impulsyvus triukšmas, dulkėtas, nepakankamai vėdinamas. Kadangi Įmonė nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. jokių veiksmų pagerinti dažymo cecho darbo sąlygos neatliko bei privalomų apsaugos priemonių nesuteikė, pareiškėjas buvo priverstas ilgą laiką dirbti su dažais ir skiedikliais, kurie yra kenksmingi. Per darbo laiką įmonėje kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas negavo - dėl to patyrė turtinę ir neturtinė žalą. Kadangi įmonėje šaltkalviams, suvirintojams, surinkėjams buvo taikomas vienetinis apmokėjimas už tą patį darbą, o dažytojams apskaičiuoti buvo sudėtinga- pareiškėjas kaip darbininkas buvo diskriminuojamas. Atsižvelgiant į įmonės darbuotojų nenorą apskaičiuoti nudažytos produkcijos plotą ir kiekį pareiškėjas kaip darbininkas buvau diskriminuojamas. 2012 m. sausio-vasario mėn. turėjo mokinį už kuri įmonė sumokėjo tik sausio mėn.- 8,89 Lt, nors dirbo su mokiniu po 12 val. per dieną. Atsižvelgiant į mokymo laikotarpio trukmę, pareiškėjas patyrė turtinę žalą- 236,22 Lt bei neturtinę žalą. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-10-05 išdavė Kvalifikacijos pažymėjimą Nr.032999, t.y. nuo 2006-10-05 pareiškėjas turi profesinę kvalifikaciją dažymo darbams atlikti. Nuo 2010-07-19 iki 2012-05-18 Įmonė pareiškėjo atžvilgiu nustatė neteisinga koeficientą 0,43-0,5, o turėjo būti 0,75 koeficientas bei už pirmąjį ir antrąjį mokymo mėnesius mokoma 80 proc. mėnesines algos. Beveik kiekvieną dieną Įmonėje dirbo nuo 8.00 iki 20.00 val., bet apmokėjimas buvo tik už 7,25 val/d. Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėtas laikas išvedimo į darbą bei grįžimo iš darbo, ir tik bendrai apskaičiuotos dirbtos valandos į dieną. Be to, pareiškėjas negavo privalomo poilsio bei atlyginimo už viršvalandinį darbą. Nepagristai buvo išskaičiuotas į socialinį paramos fondą 25 proc. iš priemokų 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. sausio, vasario, kovo mėn. Netinkama apšvieta veikė ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus savijautą, reguliariai jautė akių skausmą, kvėpuojant chemikalais dažnai skaudėdavo galvą, t. y. patyrė fizinį skausmą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, t.y. Įmonėje buvo diskriminuojamas, išnaudojamas ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kadangi nesumokant teisingo atlyginimo negalėjo sumokėti ieškinyje priteistos sumos, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas (neturėdamas laiko mokytis, buvo paliktas kartoti kursą 11 klasėje ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimas (kadangi turi mažametę dukra, pinigų negavimas pasireiškė ir bendraujant su dukra), pablogėjo sveikatos būklė.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 110-116).
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. l d. ir 2 d. nuostatos numato prievolę darbdaviui įvertinti gamybos procese naudojamas medžiagas, kitus profesinės rizikos veiksnius ir tokius nustačius, aprūpinti darbuotojus kolektyvinėmis, o jeigu to nepakanka tai ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Vykdant šio įstatymo nurodytus profesinės rizikos vertinimo reikalavimus, Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų 2010-10-18 sudarė sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir jos Profesinės rizikos vertinimo skyriaus specialistai atliko profesinės rizikos vertinimą įmonės Baldų gamybos baro dažytojo milteliniu būdu darbo vietoje bei pateikė išvadas Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. l. Šios kortelės duomenimis įvertinus 27 profesinės rizikos veiksnių parametrus, nei vienas iš jų nebuvo pripažintas nepriimtinu dažytojo darbo vietai, tad ir nebuvo nustatyta pareiga darbdaviui aprūpinti darbuotojus specialiomis apsaugos nuo rizikos veiksnių priemonėmis ar imtis priemonių užtikrinant saugias darbo sąlygas gamybinėse patalpose bei keisti gamybos procese naudojamas medžiagas. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 131 str. l d. nurodyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurios aprašas pateiktas 2009-05-27 nutarime Nr.494 "Dėl suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau – Nutarimas). Nutarimo 5 p. nurodoma, kad kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas, tačiau įmonė dažytojo darbo vietoje taiko laikinį darbo apmokėjimą, nors gaminant tą pačią produkciją kitoms darbo vietoms (šaltkalvio, suvirintojo) vienetinis apmokėjimas taikomas, todėl pareiškėjo nuomone taikant skirtingas darbo apmokėjimo formas tai pačiai technologinei grandžiai, jis kaip darbininkas dažytojas buvo diskriminuojamas, o įmonės direktoriaus pavaduotojo laikinai einančio direktoriaus pareigas paaiškinimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pažymoje Nr.4D-2012/1 - 1382, kad vienetinis apmokėjimas metalo gaminių dažymo darbams netaikomas dėl sudėtingumo apskaičiuoti labai skirtingų gaminių dažymo plotus nėra pakankamas ir kad nudažytos produkcijos kiekį buvo galima nustatyti pagal kitų operacijų (suvirinimo, šaltkalviškų) apskaičiuotus produkcijos kiekius. Todėl, pareiškėjo teigimu, įmonės darbuotojai tiesiog nenorėjo skaičiuoti nudažytos produkcijos plotą ir dėl to jis, kaip darbininkas buvo diskriminuojamas. Pažymėjo, kad įmonė, mokėdama nuteistiesiems už darbą, vadovavosi BVK 131 str. 1 d. nuostata, tai yra nuteistųjų darbo apmokėjimą organizuoti Nutarimo 5 p. nustatyta tvarka, kuri numato, kad kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais taikomas vienetinis darbo apmokėjimas. Dažymo darbai tėra tik technologinio proceso gaminant metalinius karkasus dalis, nes atliekami dar ir šaltkalviški (metalo atpjovimo, skylių iškirtimo) ir suvirinimo darbai. Šaltkalviškų, suvirinimo darbų operacijoms taikomas vienetinis darbo apmokėjimas, nes konkretiems gaminiams šių operacijų kiekis, kuris nurodytas technologiniame gaminio brėžinyje nesikeičia. Dažymo darbai susideda iš paruošimo dažymui ir dažymo technologinėje linijoje. Nuteistieji dažytojai ruošia gaminius dažymui juos valydami su atitinkamais valikliais rankiniu būdu ir po to kabindami ant technologinio konvejerio. Paruošimo dažymui darbai labai priklauso nuo to, iš kokios būklės metalo vamzdžio bus gaminama produkcija. Tai gali būti tik vietomis surūdijęs vamzdis, kurio nuvalymui neprireiks nei minutės, bet gali būti ir tepaluoti, gerokai rūdžių paveikti vamzdžiai, kuriuos teks nuriebalinti, prieš valant nušveisti, po to ne vieną kartą valyti. Taip kad apskaičiuoti ir nurodyti gaminio technologijoje kiek laiko teks jį valyti neįmanoma, nes kiekviena iš tiekėjo gauta metalinių vamzdžių partija skiriasi savo kokybe, o nenumačius šios operacijos laiko technologiniame brėžinyje, negalima jo ir normuoti bei taikyti vienetinį apmokėjimą, nebent kiekvienam metalo ruošiniui, prieš pradedant jį dažyti, būtų apskaičiuojamas metalo kokybės būklę atitinkantis dažymo plotas ir atskira darbo laiko norma. Toks gamybos organizavimo būdas nėra naudojamas, nes tai neracionalu technologiškai ir neįmanoma praktiškai. Dėl tų pačių priežasčių sudėtinga nustatyti ir brokuotos produkcijos, kuri atsiranda netinkamai paruošus gaminį dažymui, kiekį. Pažymėjo, kad Nutarimo 16.4 punkte apibrėžta tik maksimali galima priemoka už nuteistųjų apmokymą darbo vietoje, kuri atsižvelgiant į apmokomų nuteistųjų skaičių, mokymo trukmę, technologinio proceso sudėtingumą ir kitus veiksnius gali būti skirtinga, todėl įmonė, nustatydama apmokymo atlygį, vadovaujasi BVK 131 str. komentaru, kuriame nurodoma nuteistiesiems darbininkams, neatleistiems nuo pagrindinio darbo, už kitų nuteistųjų apmokymą mokėti 10 - 20 Lt per mėnesį priedą, konkretų dydį leidžiant pasirinkti įmonės administracijai. P. P. 2011-01-13 įmonės direktoriaus įsakymu Nr.4-7 buvo paskirtas mokyti nuteistąjį D. J.. Mokymo trukmė nuo 2011-01-13 iki 2011-01-31 mokant 15 Lt mėnesinį priedą. Kadangi šaltkalvio remontininko profesijos apmokymui darbo vietoje įmonėje nustatytas trumpesnis nei mėnuo terminas, tai ir atlygį už apmokymą pareiškėjas gavo atitinkamai mažesnį nei 15 Lt. D. J. 2011 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra pažymėta, kad jis mokėsi po 12 valandų per dieną, todėl pareiškėjo teigimas, kad dirbo su mokiniu po 12 val. kasdien nėra pagrįstas darbo laiko apskaitos duomenimis. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyto jam Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos išduoto profesinės kvalifikacijos pažymėjimo Nr.032999 jis nepateikė įmonės vadovui, tokio pažymėjimo nebuvo ir buvusio nuteistojo P. P. asmeninės bylos dokumentų sąraše. Jeigu toks pažymėjimas ir būtų buvęs, įmonė, nustatydama atlyginimo už darbą valandinį tarifą, vadovaujasi kaip tai nurodyta Nutarimo 1 priede, ne darbuotojų, o darbų kategorijomis. Todėl į turimą profesinės kvalifikacijos pažymėjimą būtų atsižvelgiamą tik parenkant darbuotojo darbo vietą, o ne nustatant jam apmokėjimą už darbą. Įmonėje darbai atitinkamoms kategorijoms priskiriami pagal BVK 131 str. 8 dalies komentarą, kurioje nurodyta vadovautis Vyriausybės nutarimu "Dėl įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos" patvirtintais Įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo pavyzdiniais principais (toliau- Darbo apmokėjimo organizavimo pavyzdiniai principai), kurie numato, kad kvalifikacinė kategorija darbininkui suteikiama atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumą. Konkretiems darbams ir darbuotojams, dirbantiems šiuos darbus, kategoriją nustato įmonės kvalifikacinė komisija. Įmonės kvalifikacinė komisija 2010-08-18 suteikė dažytojui P. P. 2 kategoriją, kuri paprastai suteikiama, kaip tai numato Darbo apmokėjimo organizavimo pavyzdinių principų 2.1 punktas, po apmokymo darbo vietoje nesudėtingiems darbams pagal specialybę kai nereikia specialaus pasirengimo, bendrojo išsilavinimo ir darbo patirties. Po kelių mėnesių įgijus darbo patirtį P. P. kvalifikacinė kategorija įmonės kvalifikacinės komisijos sprendimu 2011-01-03 buvo pakelta iki 3 kategorijos ir taikomas Nutarimo 1 priede numatytas 0.5 koeficientas nuo minimalaus valandinio to laikotarpio atlygio. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas Nutarimo 10 p., kuriuo vadovaujantis, pareiškėjo teigimu, jam ir turėjo būti mokamas už mokymosi laikotarpį įkainis 2,92 Lt/val., tai yra taikant aukščiausios kvalifikacinės kategorijos koeficientą 0,75 mokiniui negalėjo būti taikomas, nes jis taikomas tik pagrindinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją bei darbo patirtį jau turintiems darbininkams, todėl mokiniui jis negalėjo būti taikomas. P. P. buvo paaiškinta, kad jo darbo vietoje (dažymo milteliniu būdu vietoje) netaikius vienetinio apmokėjimo, ką leidžia nuteistųjų darbo normavimą reglamentuojantys normatyviniai aktai ir paruošimo dažymo darbams specifika, nebuvo apskaitomas pagamintos kokybiškos ir nekokybiškos produkcijos kiekis, todėl pateikti informacijos apie tai negali. Kadangi dažymo darbus atliko ne vienas P. P., o ir kiti dažytojai, tai net nustačius nudažytos produkcijos kiekį per pareiškėjo prašomą laikotarpį pagal užsakymus, vis tiek neturėtų duomenų apie tai, kokį bendrai nudažytos produkcijos kiekį nudažė (paruošė dažymui) būtent pareiškėjas ir kiek laiko tam buvo sugaišta. Per pareiškėjo nurodytą laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2010-08-18 įmonės dažymo bare nebuvo surašyta broko aktų dažymo darbams, darbuotojų padariusių broką nebuvo nustatoma, pasiaiškinimų nereikalauta, todėl pareiškėjo prašymo dėl informacijos, susijusios nurodytu laikotarpiu su brokuota produkcija, įmonė pateikti negali. Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nereikalaujama nurodyti kiekvienos dienos darbo pradžią ir pabaigą, nes nustatant darbo apmokėjimą ši informacija nėra būtina, nebent butų apibrėžiamas naktinio darbo laikas. Kaip jau buvo paaiškinta pareiškėjui, įmonėje kiekvienos dienos išvedimo į darbą laikas ir brigados nuteistųjų, tuo laiku išvestų į darbą skaičius yra saugomi tol, kol šie duomenys perkeliami į nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, t.y. iki apskaitinio mėnesio pabaigos. Alytaus pataisos namų administracija nurodė, jog išvedimų į darbo zoną ir iš darbo zonos duomenys yra tik nuo 2013 m. sausio mėn. Peržiūrėjus pareiškėjo buvusios įkalinimo vietos - 64 būrio darbo laiką, galima nustatyti, kad darbo sausio - balandžio mėnesiais turėjo ne visi suvirintojai ir šaltkalviai, o kartais net dažytojai, tad nerealu būtų galvoti, kad tik vienas P. P. nurodytu periodu kasdien po 12 valandų buvo paliekamas dirbti viršvalandžius antroje pamainoje. Išskaitų į nuteistųjų socialinės paramos fondą atlikimo tvarką numato BVK 132 str. 1 d., o dažytojo darbo vietoje taikyti vienetinį darbo apmokėjimą buvo neįmanoma. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai. Bausmių vykdymo kodeksas nenumato darbo sutarčių sudarymo su nuteistaisiais, santykiai tarp pataisos įstaigos arba valstybės įmonės prie pataisos įstaigos, kur nuteistieji atlieka pataisos darbus, nelaikomi darbo santykiais pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, todėl nuteistųjų darbui netaikomos darbo įstatymų numatytos garantijos ir/ar darbo sutarčių sąlygotos garantijos ir nuostatos, susijusios su darbo apmokėjimu, darbo laiku, minimalios mėnesinės algos garantavimu, apmokamu atostogų suteikimu ir kitos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-11-15 iki 2013-07-11 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų (toliau- Įmonė) direktoriaus 2010-07-19 įsakymu Nr.4-115 nuo 2010-07-19 iki 2010-08-18 dirbo mokiniu- dažytoju, Valstybės įmonės direktoriaus 2010-09-19 įsakymu Nr.4-130 nuo 2010-09-19 iki 2011-01-02 dirbo II kategorijos dažytoju, o Valstybės įmonės direktoriaus 2011-01-03 įsakymu Nr.4-2 nuo 2011-01-03 iki 2012-05-18 dirbo III kategorijos dažytoju (b.l. 172, 190).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti turtinę bei neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų dirbant pareiškėjui kenksmingomis darbo sąlygomis, nustatant valandinį darbo apmokėjimą, o ne paskaičiuojant pagal konkrečius rodiklius, taip diskriminuojant jį kitų darbuotojų atžvilgiu, neteisingai sumokant už mokinio apmokymą, apskaičiuojant darbo valandas, nustatant darbo apmokėjimo koeficientus, verčiant dirbti nemokamai antrą pamainą, neteisėtai išskaičiuojant iš darbo apmokėjimo į socialinį paramos fondą. Šiais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, pareiškėjas teigė dėl to patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Valstybės įmonė prie Pataisos namų arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (toliau- BVK) darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.), pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).
Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais (BVK 128 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, jog kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (2 d.).
Įmonės profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 1, kurios tyrimo objektas buvo Baldų gamybos baras, dažytojų milteliniu būdu darbo vietos prie Miltelinio dažymo linijos tyrimas (I t., b.l. 122-125), patvirtina, jog įvertinus 27 profesinės rizikos veiksnių parametrus, nei vienas iš jų nebuvo pripažintas nepriimtinu dažytojo darbo vietai. Todėl darbdaviui šiuo atveju ir nekilo pareiga aprūpinti darbuotoją specialiomis apsaugos nuo rizikos veiksnių priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis dirbo kenksmingomis sąlygomis ir darbdavys nesirūpino, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytų priemonių atmestini kaip nepagrįsti. Be to, Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų pateikė teismui Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Profesinės rizikos vertinimo skyriaus 2010-11-04 raštą Nr. S-RV-29 bei Cheminių tyrimų 2010-11-04 protokolą Nr. Ch 6091-Ch 6098, Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus Šiluminės aplinkos matavimo 2010-11-03 protokolą Nr. F-M-187, Akustinio triukšmo matavimo 2010-11-03 protokolą Nr. F-T-245 bei Vibracijos matavimo 2010-11-03 protokolą Nr. F-V-64 (II t., b.l. 12-18), kurių tyrimai atlikti Valstybės įmonės prie pataisos namų įvairiose darbo vietose (ir miltelinio dažymo operatoriaus darbo vietoje) atitiko teisės aktų norminius reikalavimus.
BVK 131 straipsnis nustato nuteistųjų darbo apmokėjimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Aprašo 5 punkte numatyta, jog kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas.
Pareiškėjas dirbo dažytoju baldų gamybos bare (I t., b.l. 190). UAB LAKMALIT pateiktame Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų įsigytos miltelinio dažymo linijos projekte yra nurodytos miltelinio dažymo operacijų vietos: 1. Cheminis paviršiaus paruošimas; 2. Džiovykla ; 3.Dažymo kabina; 4.Polimerizacijos krosnis; 5.Transporteris tarp dažymo kabinos ir krosnies; 6.Nuotekų apdorojimas ; 7.Ištraukimo ventiliacija tarp vonių; 8.Transportavimas virš vonių. Kaip jau ir nurodė Įmonė dažykla turi sudaryti galimybę: taisyklingai plauti ir paruošti konstrukcinio plieno paviršius dažymui; dažyti detales kabinoje, panaudojant turimą miltelių išpurškimo įrengimą; džiovinti po nuriebalinimo ir kitų operacijų (I t., b.l. 191-198). Pareiškėjui dirbant Dažymo bare buvo pavesta taisyklingai plauti ir paruošti (valyti nuo rūdžių) plienines konstrukcijas ir detales. Dažymo kabinoje kur yra atliekama ruošinių dažymo operacija pareiškėjas nedirbo (II t., b.l. 104-105). Iš aprašytos technologijos bei pareiškėjo darbo pobūdžio matyti, jog pareiškėjui buvo tinkamai taikomas Aprašo 3 punktas ir nustatytas jam valandinis darbo apmokėjimas, kadangi darbo rezultatą šiuo atveju konkrečiais rodikliais iš tiesų yra sudėtinga apskaičiuoti, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo diskriminuojamas, kadangi jam buvo taikytas valandinis atlyginimas, atmestini kaip nepagrįsti.
Aprašo 16.4 punkte numatyta, jog dirbantiems nuteistiesiems gali būti mokamas Įmonių direktorių sprendimu iki 25 procentų suimtajam ar nuteistajam nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priedas – už veiklą, ugdant pradedančiųjų dirbti suimtųjų ir nuteistųjų pradinius profesinius įgūdžius, ir atsižvelgiant į mokomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičių ir faktiškai su jais dirbtą laiką. Pareiškėjas nurodo, jog jis apmokė 2011 m. sausio – vasario mėn. mokinį ir su juo dirbo po 12 val. per dieną, tačiau atlyginimą gavo tik už vieną mėnesį. Tačiau teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Įmonės direktoriaus 2011-01-13 įsakymu Nr. 4-7 buvo paskirtas mokyti mokinį D. J., laikotarpiu nuo 2011-01-13 iki 2011-01-31 mokant pareiškėjui 15 Lt mėnesinį priedą (I t., b.l. 119). Iš įsakymo bei pridėto prie bylos 2011 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (I t., b.l. 121) matyt, jog apmokymas vyko nepilną mėnesį, todėl Įmonė, atsižvelgdama į tai ir apskaičiavo pareiškėjui priedą, mažesnį nei 15 Lt. Kitų tai paneigiančių duomenų pareiškėjas į bylą nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai šiuo atveju irgi atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam buvo netinkamai mokėtas atlyginimas, taikant netinkamą koeficientą, nebuvo apmokamas viršvalandinis darbas. BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais.
Aprašo 3 punkte nurodyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Aprašo 1 priede numatyta pareigybei keliami reikalavimai ir valandiniai tarifiniai atlygiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju koeficientai priskiriami konkrečiai darbo vietai, o ne atsižvelgiant į tai, jog darbuotojas turi kvalifikaciją ar kitą pažymėjimą. Jei darbo vietai nereikia pradinių profesinių įgūdžių, tai taikomas 0,43 koeficientas, o jei darbo vietai reikia pagrindinio išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ir darbo patirties, taikomas- 0,75 koeficientas. Tai, kad pareiškėjas turėjo atitinkamus pažymėjimus, tai pagal šį Aprašą nesudaro pagrindo, taikyti tam tikrą koeficientą. Koeficiento dydis priklauso nuo to, kokia darbo vieta nuteistajam yra skiriama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pateikti teismui 2010 m. liepos mėnesio bei 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (I t., b.l. 141-148, II t., b.l. 19-81) patvirtina, jog pareiškėjas viršvalandinio darbo nedirbo. Duomenų, kad pareiškėjas dirbtų viršvalandinį darbą ar antrą pamainą teismui nepateikta, todėl teismas vadovaudamasis surinkta medžiaga konstatuoja, jog pareiškėjas viršvalandinio darbo minėtu laikotarpiu nedirbo.
BVK 132 straipsnis numato išskaitas iš nuteistųjų darbo užmokesčio. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Pareiškėjas nurodo, jog iš jo darbo užmokesčio neteisėtai buvo išskaičiuojama darbo užmokesčio suma į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų išskaitų iš darbo užmokesčio atmestini, kadangi BVK 132 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog tokios išskaitos galimos. Minėtos išskaitos tik nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų, kurių pareiškėjui dirbant nebuvo gauta.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas pagal galiojančius teisės aktus už faktiškai dirbtą laiką, teismas nenustatė, jog pareiškėjas dirbo kenksmingomis sąlygomis, ar buvo diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu dėl nustatyto valandinio atlyginimo tarifo nustatymo, įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą išskaitytos pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo, kadangi šiuo atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (CK 6.245-6.249 str.) – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Konstatavus, kad valdžios institucijos neteisėti veiksmai nenustatyti nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, kitų civilinės atsakomybės sąlygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, 103 231,48 Lt turtinės ir 67 031,48 neturtinės žalos atlyginimo bei šešis procentus delspinigių netenkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kai nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.