Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Eglės Šovienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir R. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (2 mėnesiais 19 dienų laisvės atėmimo) ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. balandžio 8 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. J. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. NĮ-22-242 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų“, 2024 m. sausio 22 d. apie 10.30 val. išleistas vykti į (duomenys neskelbtini) polikliniką, adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą iki 2024 m. sausio 22 d. 13.30 val., be svarbios priežasties nustatytu laiku į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nesugrįžo.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo R. J. kaltę padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. R. J. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nebaustas drausmine tvarka, neskatintas, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. R. J. į pataisos įstaigą negrįžo nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 24 d., buvo paskelbta paieška, į kalėjimą jis buvo pristatytas tik sulaikius. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė R. J. paskirti mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. J. gynėja advokatė Eglė Šovienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendį, R. J. paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę neįvertino aplinkybių ar bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės. Skunde pažymima, kad R. J. visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad labai gailisi. Be to, bausmės atlikimo metu iki 2024 m. sausio 22 d. nepažeidė režimo reikalavimų, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka.

3.2. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors R. J. praeityje yra padaręs nusikalstamų veikų ir yra teistas tai niekaip nesusiję su analizuojama nusikalstama veika. R. J. neplanavo 2024 m. sausio 22 d. negrįžti į įkalinimo įstaigą, taip pasielgė spontaniškai, pasiilgęs namų, artimų žmonių. Išėjęs iš laisvės atėmimo atlikimo vietos apeliantas nesielgė amoraliai, nedarė nusikalstamų veikų, o į įkalinimo vietą buvo pristatytas blaivus.

3.3. Skunde pažymima, jog nuosprendžio paskelbimo metu R. J. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis buvo tik 2 mėnesiai ir 19 dienų. R. J. 2024 m. vasarą išėjęs į laisvę galėtų greičiau integruotis į visuomenę, pradėti dirbti ir būti naudingu visuomenės nariu. Teismas R. J. paskyrė per griežtą bausmę ir bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu R. J. ir jo gynėja advokatė Eglė Šovienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai nurodė, jog nuteistasis bausmę atlikinėjo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o po sulaikymo jis buvo sugrąžintas į uždaro tipo laisvės atėmimo vietą, tai jam sukėlė neigiamus išgyvenimus. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Eglės Šovienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama R. J. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašoma ją sušvelninti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

7. Už BK 242 straipsnyje numatytos veikos padarymą sankcijoje numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

8. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, atlikdamas bausmę jis nebaustas drausmine tvarka, neskatintas, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 73-74,76), į pataisos įstaigą negrįžo nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 24 d., buvo paskelbta nuteistojo paieška, į kalėjimą jis buvo pristatytas tik sulaikius. Atsižvelgdamas į nurodytas apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistajam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį.

9. Kolegija, spręsdama dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia ir į ta, kad nuteistasis ne tiesiog pavėlavo sugrįžti į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, bet iš esmės pasislėpė nuo bausmės vykdymo. 2024 m. sausio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. 57/05-1051 patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) kalėjimą negrįžo nuteistasis R. J. (b. l. 17), kuriam buvo leidžiama išvykti 2024 m. sausio 22 d. nuo 09:30 val. iki 13:30 val., į (duomenys neskelbtini) polikliniką, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Iš tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-1395 matyti, kad nuteistasis iš pataisos įstaigos išvyko 2024 m. sausio 22 d. apie 10:30 val. ir prieš išvykdamas informavo, kad vėluos ir grįš apie 17:00 val., iki to laiko susisieks telefonu, kadangi vizitui pas gydytoją yra užsiregistravęs 14:30 val. Apie 15:50 val. buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju keletą kartų, tačiau telefonas buvo išjungtas (b. l. 10). Nepavykus nustatyti nuteistojo buvimo vietos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate paskelbta nuteistojo paieška (b. l. 14-15), buvo vykdomi intensyvūs paieškos veiksmai, lankant galimas nuteistojo buvimo vietas (b. l. 17). Nuteistasis surastas ir sulaikytas tik 2024 m. sausio 23 d. apie 13.16 val. (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus daugiau nei parai nuo išvykimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir kitame mieste (1 t., b. l. 16-17).

10. Nors skunde nurodoma, jog R. J. negrįžęs į įkalinimo įstaigą nesielgė amoraliai, nedarė nusikalstamų veikų, o į įkalinimo vietą buvo pristatytas blaivus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš 2024 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 17) matyti, jog 2024 m. sausio 22 d. 18:40 val. R. J. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas savo tėvą, reikalavo įsileisti, grasino sudeginti mašiną, be to jį sulaikius 2024 m. sausio 23 d. 13:16 val. nustatytas 0,25 promilių girtumas. Šios aplinkybės paneigia minėtus skundo argumentus ir parodo būtent amoralias nuteistojo nuostatas ir įstatymais saugomų vertybių negerbimą. Taip pat gynėjos nurodyta aplinkybė dėl nuteistojo patiriamų išgyvenimų jį gražinus bausmę atlikti į griežtesnio režimo bausmės atlikimo vietą yra tik paties nuteistojo neatsakingų veiksmų pasekmė.

11. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad R. J. teistas net 12 kartų, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikomos įvairios bausmių rūšys – areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, į rūšinį padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai apeliantui parinko laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 242 straipsnyje numatytos sankcijos vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį, mažesnį nei sankcijos vidurkį. Paskirtoji bausmė visiškai pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu, kadangi nuteistasis pripažino kaltę ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64¹ straipsnis). Kolegija sprendžia, kad dar labiau švelninti paskirtą bausmę pagrindų nėra. Taip pat konstatuotina, jog paskirta bausmė teisingai BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. liepos 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

13. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, BK 62 straipsnio nuostatas ar BK 75 straipsnio nuostatas, tai yra skirti švelnesnę bausmę ar jos rūšį, ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, tai yra tai, kad asmuo daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra. Įvertinus visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti pagrindų nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš R. J. valstybės naudai priteistina 87,50 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 192).

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti papildomai atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas.

17. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. J. gynėjos advokatės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos nuostatos, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, be to byloje nėra duomenų jog nuteistasis turėtų turto, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Eglės Šovienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo R. J. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.