Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-30 · Administracinė byla Nr. eAS-401-556/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-30
Bylos Nr.
eAS-401-556/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06538-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-401-556/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06538-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės odontologijos klinikos „OMNIUM MEDICUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės odontologijos klinikos „OMNIUM MEDICUS“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „OMNIUM MEDICUS“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) teismui 2023 m. gegužės 23 d. pateikė skundą (per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Elektroninių paslaugų posistemį (EPP) sistemą paduotas 2023 m. gegužės 22 d.), kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ministras) 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 4-779, kuriuo nuspręsta, grąžinti 1 071,96 Eur subsidiją ir papildomą 1 071,96 Eur subsidiją (toliau – ir Įsakymas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti skundo dėl Įsakymo padavimo terminą. Prašyme nurodoma, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl to, kad pareiškėjo direktorė, kuri neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato Įsakymo reikšmės. Paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo ir teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą (Administracinė byla Nr. eI3-1253-422/2023).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti argumentus, atsižvelgęs į aptartą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 2 dalies turinį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant nurodytą ABTĮ nuostatą, sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė ginti savo galbūt pažeistų teisių. Kartu su skundu teismui pareiškėjas nėra pateikęs skundžiamo Įsakymo, tačiau iš LITEKO duomenų (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-1253-422/2023) matyti, kad skundžiamame Įsakyme yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Dar daugiau, net vertinant, kad pareiškėjas nesuprato Įsakymo reikšmės, pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymas (su priedais) dėl subsidijos priteisimo buvo išsiųstas dar 2022 m. gruodžio 19 d. (duomenų, kad prašymas nebuvo įteiktas nėra), todėl gavęs minėtus dokumentus taip pat turėjo galimybę operatyviai ginti savo teises ir kreiptis laiku teisinės pagalbos. Todėl teismas, konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje numatytomis bendromis juridinių asmenų valdymo organų pareigomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, jog įmonės direktorius nuo pat pareigų užėmimo momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir tinkamai. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl, patvirtindamas savo pareiginius nuostatus, juridinio asmens direktorius negali jų apriboti ar eliminuoti galimybę taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, kai dėl minėtų įmonės vadovo pareigų nevykdymo yra sukeliama žala pačiai bendrovei. Atsižvelgęs į tai, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintas, teismas skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, jog sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti procesinį sprendimą dėl ABTĮ nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti procesinį sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, bei teisingumo vykdymui. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismas ar institucija, svarstydami klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į atitinkamą instituciją per protingą laiko tarpą

Pareiškėjas pažymėjo, jog pareiškėjo direktorius teisinio išsilavinimo neturi, su teisiniais ginčais pareiškėjas niekada nesusidūręs (jokių teisminių procesų neturėjo), todėl skundžiamo įsakymo reikšmės nesuprato ir išsiuntė paaiškinimą su buhalteriniais dokumentais, bet ne skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Administracinės bylos dėl išmokėtos subsidijos priteisimo Nr. eI3-1253-422/2023 nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija nurodė kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo ir teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą, nes minėtas įsakymas kliudo objektyviai pasinaudoti teisės į teismine gynybą principu, bei objektyviai išnagrinėti administracinę bylą Nr. eI3-1253-422/2023, kadangi minėtas skundžiamas įsakymas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad advokatas Dainius Dargevičius į minėtą administracinę bylą įsijungė tik likus keletui dienų iki teismo posėdžio, bei neturėjo galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą dėl minimo įsakymo apskundimo, tad pareiškėjas neturėdamas profesionalaus atstovo, bei nesuprasdamas įsakymo reikšmės objektyviai praleido procesinį terminą skundui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 19 d., o pareiškėjas skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2023 m. gegužės 22 d., t. y. keturiais mėnesiais praleidęs Įsakymo apskundimo terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo nurodytos termino Įsakymui apskųsti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, Įsakymo apskundimo terminą jis praleido dėl Bendrovės direktoriaus teisinio išsilavinimo neturėjimo ir negebėjimo tinkamai suprasti skundžiamo Įsakymo esmės, jo sukeliamų padarinių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-261/2021). Įmonė savo administracinę struktūrą bei darbus viduje turi organizuoti taip, kad būtų užtikrinama nepertraukiama įprastinė jos veikla. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įmonės direktorius nuo pat pareigų užėmimo momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir tinkamai. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl patvirtindamas savo pareiginius nuostatus juridinio asmens direktorius negali jų apriboti ar eliminuoti galimybę taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, kai dėl minėtų įmonės vadovo pareigų nevykdymo yra sukeliama žala pačiai bendrovei. Taigi aplinkybė, jog Bendrovės direktorius, žinojo apie Įsakymą ir 4 mėnesius sąmoningai jo neskundė, t. y. neveikė aktyviai, rūpestingai ir išimtinai geriausiais įmonės interesais, nesudaro pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti. Pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos susipažinimo su Įsakymu dienos operatyviai jo neginčydamas), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Taigi, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, terminą skundui paduoti praleido būtent dėl savo pasirinkto elgesio modelio – neveikimo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas kreiptis į teismą teisės aktų nustatytu terminu. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui paduoti ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OMNIUM MEDICUS“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius