- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- e2-331-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01806-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,B2B Solutions“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2B Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. eB2-5853-866/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėjas, VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB ,,B2B Solutions“ (toliau – atsakovas, UAB ,,B2B Solutions“) bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, nevykdo savo prievolių, biudžetui yra skolinga 9 720,07 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „B2B Solutions“, administratoriumi paskyrė UAB „Garantis“.
Teismas nurodė, kad atsakovas aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Remdamasis atsakovo paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 metus duomenimis, teismas nustatė, kad įmonės turto vertė tuomet buvo 37 847,83 Eur (130 681 Lt), o įsipareigojimai – 9 498, 67 Eur (32 797 Lt); kad pagal pelno nuostolių ataskaitą įmonė turėjo 2 939, 64 Eur (10 150 Lt) nuostolių. Taip pat nustatė, kad 2015 m. duomenimis skola valstybės biudžetui sudaro 9 720,07 Eur. Susumavęs 2013 m. įmonės balanse nurodytas mokėtinas sumas ir skolą valstybei pagal 2015 m. duomenis teismas nustatė, kad ši suma – 19 218,74 Eur, viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad pagal viešųjų registrų duomenis įmonė neturi registruotino kilnojamojo / nekilnojamojo turto, kad byloje nėra duomenų, jog ji nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
Nustatęs tokias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies, 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2, 6 dalių reikalavimais, sprendė, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus, todėl jam keltina bankroto byla bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Garantis“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „B2B Solutions“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pareiškėjas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2, 4 dalių, CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų dėl išankstinės ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjo siuntų, adresuotų jam tiek buveinės, tiek veiklos vykdymo adresais įteikti nepavyko ir abi siuntos buvo grąžintos. Nesant duomenų apie pakartotinį pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimą, nėra pagrindo teigti, kad šie dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas netaikė procesinių trūkumų šalinimo instituto ir pareiškimą nagrinėjo, todėl nutartis naikintina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).Atsakovas nebuvo informuotas apie jam keliamą bankroto bylą, todėl procesas prieš jį vyko neteisėtai, pažeidžiant teisminės gynybos, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus (CPK 5 str.). Be to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad gautų reikalingus dokumentus apie tikrąją jo finansinę būklę.Teismas vertino tik 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių nebuvo galima nuspręsti, kokia skolos dalis yra pradelsta, nenurodyti atsiskaitymo terminai. Bet ir pagal 2013 m. balanso duomenis atsakovas nebuvo nemoki įmonė (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nes turtas siekė 37 847,83 Eur (130 681,00 Lt), o įsipareigojimai – 9 498,67 Eur (32 797 Lt), t. y. įmonės turtas įsipareigojimus viršijo beveik 4 kartus. Atsakovas yra moki ir pelningai veikianti įmonė, neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytų nemokumo kriterijų, nes pagal VĮ „Registrų centras“ 2015-10-27 pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m. bendrovė turėjo turto už 90 920,94 Eur (313 931,81 Lt), o įsipareigojimai sudarė 27 777,56 Eur (95 910,35 Lt), t. y. įmonės turtas įsipareigojimus viršijo daugiau nei 3 kartus, 2014 m. gauta 34 794,35 Eur (120 137,93 Lt) pelno. Teismas prie įmonės įsipareigojimų nepagrįstai pridėjo skolą biudžetui, kuri 2015 m. sudarė 9 720,07 Eur.
Atsiliepimas
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo atsakovės UAB „B2B Solutions“ atskirąjį skundą atmesti, nes nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso bei materialines teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (ĮBĮ 6 str.), nes pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „B2B Solutions“ teismui pateikė nepraleidę vieno mėnesio termino nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos, todėl laikytina, kad atsakovas yra įspėtas apie bankroto bylos iškėlimą, o galimybė išspręsti ginčą ne teismo tvarka išnaudota.
2. Nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisme keliamą bankrotą, nes pagal teismų praktiką kreditoriaus pareiga pateikti pareiškimo ir jo priedų nuorašus atsakovui aiškinama kaip kreditoriaus galimybė šią pareigą įvykdyti kartu įteikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedus tiek teismui, tiek skolininkui (pvz., išsiunčiant juos paštu) arba įteikti pareiškimą teismui ir nedelsiant persiųsti šiuos dokumentus atsakovui. Tuo tarpu atsakovas pripažįsta, kad pranešimas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bei priedais 2015-09-10 buvo išsiųsti registruotu paštu jo buveinės adresu (Panerių g. 11, LT-03209 Vilnius) bei veiklos vykdymo vietos adresu (Olimpiečių g. 1-45, LT-09235 Vilnius). Todėl vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas neprivalėjo pakartotinai informuoti atsakovo dėl kreipimosi į teismą šiuo klausimu.
3. Nepagrįsti atsakovo skundo argumentai jo nemokumo klausimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas į bylą neteikia duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, teismas turi teisę / pareigą mokumą vertinti pagal bylos medžiagą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino bylos medžiagą, taikė proceso bei materialines teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.).
Atsakovas buvo pateikęs prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, kitą posėdžio datą paskiriant ne anksčiau kaip 2016-01-29. Tvirtinama, kad iki teismo posėdžio neturi galimybės pateikti įrodymų, jog UAB „Bajorai plius“ yra tinkamas jo skolos pareiškėjui perėmėjas, be to, 2016-01-11 yra kreipęsis į pareiškėją leisti kitai įmonei – UAB „Bajorų kotedžai“, perimti jo 8 151,21 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, pateikdamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, informaciją apie ketinimus perimtą skolą padengti per 6 mėnesius, tačiau atsakymo dar negavo. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui patenkinus jo prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, nebeliktų didžiosios dalies – 8 151,21 Eur, skolos, o likusi mažoji jos dalis – 1 568,86 Eur, kuri atsirado dėl to, kad VMI neleidžia šios skolos dalies siūlyti perimti, gavus pareiškėjo teigiamą atsakymą dėl sutikimo leisti perimti mokestinę nepriemoką, būtų nedelsiant padengta. Tokiu būdu apskritai nebeliktų skolos biudžetui, dėl kurios inicijuota ši bankroto byla, tuo pačiu nebeliktų ieškovo reikalavimo teisės šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas teigė, kad jis deda visas pastangas, jog skola VMI būtų panaikinta, o tai, jo įsitikinimu, rodo, jog įmonė yra moki ir bankroto bylos jai iškėlimas visiškai neatitiktų viešojo intereso bei siekio, kad iš rinkos per bankroto procedūrą būtų šalinamos tik nemokios įmonės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, atsiliepdamas į atsakovo prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, pareiškė nuomonę, kad jie netenkintini, o jo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nurodė, kad dar 2015-11-26 raštu informavo UAB „Bajorų plius“, jog mokestinės nepriemokos perėmimą numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnis (toliau – MAĮ) ir reglamentuoja Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-25 įsakymu Nr. 51 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1K-184 redakcija; toliau – Taisyklės) bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2002-05-17 įsakymu Nr. 127 (VMI prie FM viršininko 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. VA-50 redakcija; toliau – Aprašas); jog pateiktas prašymas sutikti perimti mokestinę nepriemoką neatitinka Taisyklių bei Aprašo reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „B2B Solutions“ iškelta bankroto byla.
Prieš pradėdamas nagrinėti atsakovo atskirąjį skundą, teismas pažymi nuostatas, kuriomis, be kita ko, vadovausis spręsdamas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Taigi CPK 3 straipsnio 1 dalyje teismui yra nurodyta, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, jis privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais; kad teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog teismai aiškindami bei taikydami įstatymą, privalo tai daryti būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu.
Turint omenyje šias nuostatas, nagrinėjant bei vertinant atsakovo veiksmus, jo atskirojo skundo argumentus yra svarbu akcentuoti tai, kad pagal bylos medžiagą mokesčių administratorius dar 2014 m. liepos 29 d. sprendimu nusprendė iš atsakovo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukė pinigų išdavimą / pervedimą ir mokesčių mokėtojo sąskaitų, kad vykdant šį išieškojimą 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nutarta 9 543,49 Eur mokestinę nepriemoką išieškoti iš skolininko turto ir sprendimą perdavė antstoliui, kuris 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu užbaigė vykdyti minėtą mokesčių administratoriaus sprendimą ir šį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu grąžino kreditoriui; kad antstolis nustatė, jog bendrovė lėšų kredito įstaigose, registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; kad nuo 2011 m. lapkričio 30 d. bendrovei vadovauja A. Z., kuris buvo ir įmonės akcininkas, o pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis jis yra vienintelis įmonės darbuotojas (CPK 179 str. 3 d.).
Pažymėtina tai, kad atsakovas skunde dėstydamas įstatymų nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus, apie bankroto bylos iškėlimo įmonei ypatumus ir nesutikdamas su teismo nutartimi, tuo pat metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jo skola valstybės biudžetui yra neteisinga ir nuginčyta, kad šios bylos nagrinėjimo metu bendrovė turi pakankamai likvidaus turto, yra atsiskaičiusi su kreditoriais etc. (CPK 178 str.).
Minėta, kad apeliantas tvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymų reikalavimų dėl išankstinės ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarkos; jog jis nebuvo informuotas apie jam keliamą bankroto bylą, todėl procesas prieš jį vyko neteisėtai, pažeidžiant teisminės gynybos, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus.
Teismas, nagrinėdamas šį klausimą, pažymi, jog pareiškėjas, nesutikdamas su šiais apelianto teiginiais, atsiliepdamas į jo skundą, teisingai nurodo, jog minimą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos, todėl pagrįsti argumentai, kad jis yra įspėjęs atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą ir išnaudojęs galimybę išspręsti ginčą ne teismo tvarka (ĮBĮ 6 str. 3 d., 4 str. 5 p.). Pažymėtina tai, kad atsakovo atskirajame skunde nėra nurodyti argumentai šiuo klausimu, nors pareiškėjas minimus faktus yra išdėstęs pareiškime.
Teismas taip pat atmeta skundo argumentą dėl jo teisių pažeidimo teisme nagrinėjant šią bylą. Visų pirma, pats atsakovas neneigia faktų, jog atitinkami pranešimai jam buvo siunčiami, netvirtina, kad siuntos buvo adresuotos klaidingais adresais. Taigi, turint omenyje tai, kas buvo pirmiau minėta, tai yra, kad atsakovas – juridinis asmuo, į kurį daugiau kaip vieneri metai yra nukreiptos mokesčių administratoriaus / antstolio pretenzijos, kurios nėra paneigtos, būdamas sąžiningas, rūpestingas asmuo, turėjo pareigą tinkamai domėtis savo reikalais. Tuo labiau, kad apie teisme nagrinėjamas šios kategorijos bylas yra skelbiama viešai. Be to, pareiškėjas atsiliepime teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką aiškinant ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 4 dalių normas, kreditoriaus pareiga pateikti pareiškimo ir jo priedų nuorašus atsakovui aiškinama kaip kreditoriaus galimybė šią pareigą įvykdyti kartu įteikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedus tiek teismui, tiek skolininkui arba įteikti pareiškimą teismui ir nedelsiant persiųsti šiuos dokumentus atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-621/2014). Tuo tarpu atsakovas pripažįsta, kad pranešimas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bei priedais 2015-09-10 buvo išsiųsti registruotu paštu jo buveinės adresu (Panerių g. 11, LT-03209 Vilnius) bei veiklos vykdymo vietos adresu (Olimpiečių g. 1-45, LT-09235 Vilnius) (CPK 122 str. 2 d., CK 2.49 str., 2.44 str. 1 d. 3 p., 2.47 str. 1 d. 3 p., 2.66 str. 1 d. 4 p.).
Minėta, kad apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.).
Prieš pradėdamas nagrinėti šį klausimą, teismas pažymi, kad teismai šios kategorijos bylose yra ne kartą nurodę, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie veikia nesąžiningai, nesugeba organizuoti rentabilios veiklos; kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Apeliantas teisingai aiškindamas gausiai cituojamas ĮBĮ normas bei teismų praktikos išaiškinimus skunde taip pat teisingai nurodo, kad įmonės nemokumas – tai būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.); kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų.
Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad skunde pateikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178, 185 str.).
Visų pirma, remiantis bylos medžiaga pabrėžtina, kad būtent atsakovas, būdamas suinteresuotas paneigti iškeltus teiginius apie jo nemokumą, turėjo pareigą teismui pateikti visus aktualius įrodymus (CPK 42 str. 5 d., 178 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už įmonės veiklą 2014 m. bei dalį 2015 m., tačiau, kaip jau buvo minėta, nepateikta jokių duomenų, kurie paliudytų apie įmonės ūkinę finansinę būklę būtent šios bylos nagrinėjimo metu, nors pagal skundo turinį galima spręsti, jog jam tokie įstatymų reikalavimai bei teismų praktikos išaiškinimai yra žinomi (CPK 178 str.).
Antra, pareiškėjas atsiliepime teisingai nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas į bylą neteikia duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, teismas turi teisę / pareigą įmonės mokumą vertinti pagal bylos medžiagą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 etc.).
Trečia, kaip jau buvo minėta atsakovo skola valstybės biudžetui tęsiasi nuo 2014 m. ir iki šiol nėra nei nuginčyta, nei padengta, mokesčių administratorius teismui yra pranešęs apie savo poziciją dėl jo mokestinės nepriemokos perkėlimo / perėmimo, todėl atmetamas kaip nepagrįstas jo prašymas atidėti šios bylos nagrinėjimą. Beje, ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą UAB „B2B Solutions“ nemokiu ir jam iškėlė bankroto bylą, todėl skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 185 str., 338, 302 str., 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.