Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-10 · Administracinė byla Nr. I-1216-0624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
I-1216-0624/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00084-2009-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1216-624/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00084-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Rasos Ragulskytės – Markovienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui V. G., atsakovų Lietuvos valstybės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Editai Prilepskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) 2009-01-19 sprendimą Nr. 10-27-S-638 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą leisti jam pataisos namuose gauti naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę Vilniaus 2-iuose pataisos namuose. Pataisos namų administracija jam pranešė, kad pasibaigęs jo paso galiojimas ir jis gali gauti asmens tapatybės kortelę, nes Lietuvos Respublikos piliečio pasų administracija neišduoda. Pareiškėjas 2008-10-01 pirminės teisinės pagalbos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri jo pareiškimą persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Iš Kalėjimų departamento 2008-10-23 gavo 2008-10-15 raštą Nr. 2S-3548, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir LR BVK) 10 str. 1 d., bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, esant nuteistojo prašymui, pasas nuteistajam gali būti išduotas, ką patvirtina pataisos įstaigose egzistuojanti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo praktika. Gavęs šią informaciją, jis kreipėsi į Vilniaus 2-jų pataisos namų administraciją dėl paso išdavimo, kuri kreipėsi į Migracijos valdybą dėl pasų blankų. Vyr. inspektorė pasiūlė, kol bus gauti blankai, ji gali padaryti asmens tapatybės kortelę, su kuria bus tikimybė greičiau gauti paso blankus. Jis patikėjo ir parašė prašymą gauti tapatybės kortelę, nors ji jam ir nereikalinga, kuri jam buvo greitai pagaminta ir išduota. Tačiau jam reikalingas tik Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Jis 2008-12-23 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą prašydamas nevaržyti jo teisių, atsiųsti Vilniaus 2-jų pataisos namų administracijos 2008-10-28 paklausimo kopiją, informuoti administraciją ir jį apie priimtą sprendimą dėl naujo paso jam išdavimo, atsiųsti administracijai paso blankus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2009-01-22 gavo 2009-01-19 atsakymą Nr. 10-27-S-638, kad jo prašymas dėl asmens tapatybės kortelės pakeitimo gautas ir, kad 2008-12-15 jam įteikta asmens tapatybės kortelė. Taip pat nurodė, kad jis, atlikęs bausmę, dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso galės kreiptis į Migracijos tarnybą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovas varžo jo teises, biurokratišku atsakymu parodo savo neveikimą bei įrodo savo pareigų neatlikimą (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad asmens tapatybės kortelė jam nereikalinga, jis turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Jis į Europą vykti neketina, jo dukra gyvena Riazanės srityje, Rusijoje ir jis norėtų ją aplankyti. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2002 metų, nuteistas 13 metų laisvės atėmimo, tačiau įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, bausmės laikas pakeistas ir bausmės pabaiga – 2013 metais. Pasas jam reikalingas, nes jis gali bet kada išeiti iš įkalinimo įstaigos. Kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl asmens tapatybės kortelės panaikinimo, ne ji jam nereikalinga. Iki įkalinimo jo gyvenamoji vieta buvo bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jam buvo padaryta žala, nes jis kreipėsi pagalbos, o išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, neturės kur gyventi, o reikės kreiptis į migracijos tarnybą dėl paso išdavimo, nes asmens tapatybės kortelės jis nenorėjo. Kur gyvens išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nežino, gal bus asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, o gal važiuos pas dukrą į Rusiją.

Atsiliepimas

Pateiktu atsiliepimu atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2008-11-21 Migracijos valdyboje buvo gautas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų raštas dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės išdavimo Lietuvos Respublikos piliečiui nuteistajam V. G., pasibaigus jo Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimo laikui. Iš nuteistojo V. G. 2008-11-21 buvo priimtas prašymas Nr. 10-27-AP2-3492 dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės išdavimo. Migracijos valdyba 2008-11-24 priėmė sprendimą išduoti V. G. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. V. G. 2008-12-16 įteikta 2008-11-24 išrašyta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 11677500. Migracijos valdyboje 2008-12-30 buvo gautas nuteistojo Lietuvos Respublikos piliečio V. G. prašymas reg. Nr. 10-27-AP-175 dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo. Migracijos valdyba 2009-01-16, 2009-01-19 informavo V. G. ir Vilniaus 2-uosius pataisos namus apie galimybę išduoti jam Lietuvos Respublikos pasą. Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes. Šio įstatymo 2 str. 2 d. (įsigaliojusi 2008-11-01) numato, kad pasas gali būti naudojamas ir Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos paso įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką parengia ir nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Migracijos valdyba, išduodama, keisdama Lietuvos Respublikos pasus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-11-07 Nr. 1V-402 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 597 „Dėl paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiame įsakyme nėra nustatytos prašymo išduoti, pakeisti Lietuvos Respublikos pasą priėmimo, jo nagrinėjimo, išrašyto Lietuvos Respublikos paso įteikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę arba kuriam teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje tvarkos. Kadangi šis teisės aktas nenustato tvarkos išduoti pasus kalintiems asmenims, Migracijos valdyba neturi teisinio pagrindo priimti prašymus Lietuvos Respublikos pasui gauti iš kalinčių asmenų bei nėra teisinio pagrindo įteikti Lietuvos Respublikos pasą kalintiems asmenims. Dėl šios priežasties nuteistajam V. G. buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos pasą. Išduodant, keičiant Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles Lietuvos Respublikos piliečiams, Migracijos valdyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-12-24 įsakymu Nr. 1V-473 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 513 „Dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris detaliai reglamentuoja kalinčių asmenų Lietuvos Respublikos piliečių Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės išdavimą, keitimą, jos įteikimą.

Taip pat nurodė, kad neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir LR CK) 6.250 str. l d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl Lietuvos Respublikos paso negavimo yra nepagrįstas. Neaišku kuo pasireiškė pareiškėjui neturtinė žala. Jis turi vieną iš asmens dokumentų - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir jo teisės nėra pažeistos. LR CK 6.271 str. 4 d. numato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas nedetalizuoja paso išdavimo, keitimo tvarkos nuteistiesiems, todėl Migracijos valdybos darbuotojai veikė taip, kaip jie privalo veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Šis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra neteisėtų atsakovo veiksmų. Kadangi ne tik neturtinė žala turi būti pagrįsta įrodymais, bet ir jos dydis, iš pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų yra visiškai neaišku, kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 10 000 Lt, todėl priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo (b. l. 17-18).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad asmens tapatybės kortelė yra ne tik dokumentas, patvirtinantis asmens pilietybę ir tapatybę, tačiau ir dokumentas, suteikiantis teisę vykti į Šengeno zonos, Europos valstybes. Turint asmens tapatybės kortelę, asmuo nepraranda teisės gauti pasą, taip pat ir pareiškėjas, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, galės kreiptis į migracijos tarnybą dėl paso išdavimo. Jam taip pat suteikta teisė, jei neturi gyvenamosios vietos, deklaruoti gyvenamąją vietą, įtraukti save į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos įskaitą ir pagal tą gyvenamąją vietą kreiptis dėl paso išdavimo. Pasas pareiškėjui nebuvo išduotas, nes nereglamentuota jo išdavimo tvarka laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Techniškai tai nėra sudėtinga atlikti, tačiau paso išdavimo tvarka teisės aktais nėra nustatyta. Pareiškėjas, kadangi yra nedarbingas, nuo rinkliavos tiek išduodant asmens tapatybės kortelę, tiek ir pasą yra atleistas.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo ir atsakovų atstovės paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. G. 2002-10-11 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 105 str. 12 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 13 metų. Panevėžio apygardos teismo 2005-08-11 nutartimi V. G. nusikalstama veika iš 1961 m. LR baudžiamojo kodekso perkvalifikuota į 2000 m. LR baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuosprendžiu paskirtoji bausmė sušvelninta iki 11 metų laisvės atėmimo, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (b. l. 36-44), laisvės atėmimo bausmės vykdymas baigiasi 2013-06-24 (b. l. 51). Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, baigėsi jam 1993-07-26 išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimo laikas (galiojo iki 2007-02-17) (b. l. 9). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2008-12-16, tenkindama pareiškėjo V. G. prašymą (b. l. 23), išdavė jam asmens tapatybės kortelę, o 2008-12-23 V. G. prašymą dėl naujo LR piliečio paso išdavimo 2009-01-19 raštu atsisakė tenkinti motyvuodama tuo, kad nėra teisės akto, reglamentuojančio paso išdavimą įkalinimo įstaigose, o nuteistasis, atlikęs bausmę, dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo gali kreiptis į Migracijos tarnybą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 26).

LR paso įstatymo, nustatančio paso paskirtį, jo išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas, jame įrašomus duomenis (šio įstatymo 1 str. 1 d.), 2 str. 1-3 d. numato, kad pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – ir pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes. Pasas, kurį turėti nėra privaloma ir kuris išduodamas piliečio pageidavimu, gali būti naudojamas ir Lietuvos Respublikoje. LR paso įstatymo 5 str. numato, kad pasą piliečio prašymu išduoda ir keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos (toliau – ir įgaliota institucija). Pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, dėl paso išdavimo ar keitimo turi pats atvykti į įgaliotą instituciją pagal gyventojų registre įrašytą jo gyvenamąją vietą (toliau – gyvenamoji vieta), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Neveiksnus pilietis dėl paso išdavimo ar keitimo kreipiasi per savo globėją ar kitą teisėtą atstovą, o pilietis, kuris dėl fizinės negalios negali pats atvykti, – per įgaliotą asmenį. Jeigu pilietis dėl neveiksnumo ar fizinės negalios negali atvykti į įgaliotą instituciją dėl dokumentų dėl paso išdavimo ar keitimo pateikimo, įgaliota institucija turi įsitikinti šio piliečio tapatybe. Pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje, dėl paso išdavimo ar keitimo turi pats atvykti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio valstybėje (toliau – ir Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga) arba tiesiai į įgaliotą instituciją, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Neveiksnus pilietis dėl paso išdavimo ar keitimo kreipiasi per savo globėją ar kitą teisėtą atstovą, o pilietis, kuris dėl fizinės negalios negali pats atvykti, – per įgaliotą asmenį. Jeigu pilietis dėl neveiksnumo ar fizinės negalios negali atvykti į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ar įgaliotą instituciją dėl dokumentų dėl paso išdavimo ar keitimo pateikimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga ar įgaliota institucija turi įsitikinti šio piliečio tapatybe. Dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms, šių dokumentų persiuntimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (toliau – ir užsienio reikalų ministras). LR paso įstatymo 5 str. 4, 7 ir 12 d. numato, kad piliečiui iki 18 metų pasas išduodamas ar keičiamas vieno iš tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjo (rūpintojo) prašymu. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, pasas išduodamas ar keičiamas vieno iš tėvų (įtėvių), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, prašymu. Atsižvelgiant į vaiko interesus, pasas gali būti išduotas ar pakeistas be šio prašymo, tarpininkaujant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Pateikiant dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo piliečiui iki vienų metų, jo atvykimas į įgaliotą instituciją ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą nebūtinas. LR paso įstatymo 5 str. 5 d. numato, kad pasas keičiamas, jeigu: 1) pilietis pakeičia šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus duomenis; 2) jis tapo netinkamas naudoti; 3) išnaudoti vizoms skirti lapai; 4) pasibaigė jo galiojimo laikas; 5) jame yra netikslių įrašų; 6) to pageidauja pilietis. Naują pasą atsiima pilietis arba jo įgaliotas asmuo ar kitas teisėtas atstovas. Jeigu pasą atsiima piliečio įgaliotas asmuo, jis turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą, o jeigu pasą atsiima neveiksnaus piliečio globėjas ar kitas teisėtas atstovas, jis turi pateikti minėtas aplinkybes ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienyje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują pasą gali išsiųsti paštu ar kitu saugiu būdu. Toks pilietis apie naujo paso gavimą privalo informuoti Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Įgaliota institucija pasą išduoda ar pakeičia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos. LR paso įstatymo 7 str. 1-3 d. numato, kad policija ar kita teisėsaugos institucija, o jeigu pilietis yra užsienyje, – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, nustačiusi, kad pilietis naudojasi kito piliečio pasu arba šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais paskelbtu negaliojančiu pasu, privalo jį paimti ir perduoti įgaliotai institucijai. Iš suimto piliečio, taip pat iš piliečio, nuteisto laisvės atėmimu arba kuriam paskirtas administracinis areštas, pasą, jeigu jis buvo išduotas, paima policija ar kita teisėsaugos institucija arba teismas. Piliečiui, paleistam iš suėmimo, lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos, atlikusiam bausmę arba kuriam pasibaigė administracinis areštas, pasas grąžinamas. Paimti iš piliečio pasą draudžiama, išskyrus šio ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. LR paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką parengia ir nustato Vidaus reikalų ministras. LR vidaus reikalų ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 597 „Dėl paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008-11-07 įsakymo Nr. 1V- 402 redakcija) 2 p. išduoti ir keisti pasą įgaliota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, kitų teritorinių policijos įstaigų migracijos skyriai, poskyriai ir grupės ir Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos. Minėto 2002-12-23 LR vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 597 1 p. patvirtintas Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašas, detaliai reglamentuojantis paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką, skirtingai nei 2002-10-22 LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 513 patvirtintas Asmens kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia ir naikinimo tvarkos aprašas, nenumato piliečio, kuris atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę arba kuriam nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įtaigoje, prašymo priėmimo, jo nagrinėjimo ir paso tokiems piliečiams įteikimo tvarkos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos veiksmus, kuriais laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlikinėjančiam V. G. atsisakyta pakeisti pasą pasibaigus 1993-07-26 išduoto paso galiojimo laikui, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, atitinkamai – taip pat ir įpareigoti priimti sprendimą, leidžiantį pareiškėjui pataisos namuose gauti naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą: vieno iš asmens tapatybę patvirtinančio dokumento - paso, kuris nėra privalomas dokumentas ir yra skirtas vykti į užsienio valstybes, išdavimą, keitimą ir įteikimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato paso išdavimo, keitimo ir įteikimo tvarkos piliečiui, kuris atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl atsakovas, kuris įgyvendindamas viešosios teisės normas, turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta įstatymų, negalėjo tenkinti pareiškėjo V. G. prašymo ir pakeisti jo paso LR paso įstatymo 5 str. 5 d. 4 p. pagrindu. Pareiškėjo V. G. skundo teiginiai, kad taip be pagrindo apribotos jo teisės, yra nepagrįsti: kaip numato 2001-11-06 LR asmens tapatybės kortelės įstatymo Nr. IX-577 2 str. 1 d., pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti naudojamas vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, yra asmens tapatybės kortelė. Šis dokumentas – asmens tapatybės kortelė – pareiškėjui V. G. yra išduotas, todėl jam iš esmės nėra kliūčių įgyvendinti visas Lietuvos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato įstatymai ir teismo nuosprendis. Šiuo atveju nuosprendžiu ir įstatymais, reglamentuojančiais laisvės atėmimo bausmės atlikimą, laikinai – iki bausmės vykdymo pabaigos – apribota pareiškėjo V. G., negalinčio atvykti į įgaliotą instituciją, teisė pakeisti pasą, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, į naują, kadangi teisės aktai nenumato šio neprivalomo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento keitimo tvarkos asmenims, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, pareikėjas teisę pakeisti pasą teisės aktų nustatyta tvarka galės realizuoti, o aplinkybė, kad paso išdavimas tokiu atveju gali užtrukti iki mėnesio nuo dokumentų gavimo tvarkos (LR paso įstatymo 5 str. 12 d.), nėra reikšminga.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Kadangi pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą, kaip nustatyta jo skundu ir paaiškinimu teismo posėdyje, sieja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnų veiksmais, kuriais jam atsisakyta pakeisti pasą, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, nauju, nenustačius, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, nurodydamas, jo manymu, neteisėtus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnų veiksmus, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kuo būtent pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, taip pat nenurodė ir nepateikė tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. G. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasMefodija PovilaitienėRasa Ragulskytė – Markovienė