- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-245-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19298-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas
- Atsakovas
- J. L., O. V.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos (toliau – SB) „K.“ ieškinį atsakovėms J. L., O. V. dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus ir antspaudą bei atsakovių priešieškinį dėl ieškovo 2011-10-08 susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SB „K.“, atstovaujama SB valdybos pirmininko M. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas įpareigoti atsakovę J. L. per 5 darbo dienas perduoti ieškovo valdybai bendrijos antspaudą ir ieškinyje nurodytus dokumentus, įpareigoti atsakovę O. V. per 5 darbo dienas pateikti ieškovo revizijos komisijos pirmininkei V. V. ieškinyje nurodytus dokumentus bei grynųjų bendrijos pinigų likutį. Paaiškino, kad 2008-07-02 buvusi SB valdybos pirmininkė yra perdavusi J. L. visą SB dokumentaciją, o 2008-07-05 O. V. buvo perduoti finansinės apskaitos dokumentai bei SB lėšos. SB 2011-10-08 įvykusio susirinkimo metu išrinkta nauja bendrijos valdyba ir jos pirmininkas M. G.. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovės grąžintų visus SB dokumentus, pinigines lėšas bei antspaudą, tačiau pastarosios tokio reikalavimo nevykdo (b. l. 35-37).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovės prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad 2011-10-08 vykęs SB narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra neteisėti, todėl naujai išrinkta valdyba ir jos pirmininkas neturi jokių įgaliojimų, t. y. ir reikalauti atsakoves grąžinti SB dokumentus, lėšas ir antspaudą (b. l. 45-47).
Atsakovės pateikė teismui priešieškinį, reikalaudamos pripažinti negaliojančiais ieškovo 2011-10-08 sušauktą visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus. Atsakovės nurodė, kad M. G. ir dar 15 bendrijos narių grupė, nepraėjus 4 mėnesiams po finansinių metų pabaigos, kreipėsi į SB valdybą dėl susirinkimo 2011-09-24 sušaukimo. Galiausiai, 2011-10-08 minėtas asmuo sušaukė 25 narių susirinkimą, kuriems buvo perduota dar 9 narių balsavimo teisė, bei jo metu išrinko naują valdybą ir jos pirmininką. Atsakovių nuomone, toks susirinkimas yra neteisėtas, kadangi: balsavimo perleidimo sutartys neatitinka privalomosios formos reikalavimų; nėra pateikta balsavimo teisės įgaliojimų, be to, G. S. parašas Balsavimo teisės perleidimo sutartyje skiriasi nuo to, kuris yra susirinkimo protokole. Atsakovės pažymėjo, jog dėl ligos negalėjo dalyvauti ginčijamame susirinkime, o apie neteisėtą susirinkimą sužinojo tik 2011-12-03, todėl laikytina, kad trijų mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas (b. l. 86-90).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė atmesti atsakovių reikalavimus, teigdama, kad priešieškinis paduotas praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad atsakovės buvo informuotos apie įvykusį susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, tačiau per 3 mėnesius nepateikė skundo. Finansiniai metų pradžia (sausio 1 d.) nurodyta Sodininkų bendrijos įstatuose, o ne valdybos nutarime, todėl atsakovių teiginys, neva susirinkimas sušauktas nepraėjus 4 mėnesiams nuo finansinių metų pradžios, yra neteisingas. Be to, J. L., kaip valdybos pirmininkės, kadencija turėjo baigtis jau 2010-06-13, tačiau susirinkimas perrinkti valdybą ir pirmininkę nebuvo sušauktas. Taip pat nebuvo sušauktas ir atskaitinis narių susirinkimas, todėl bendrijos nariai pareikalavo atlikti reviziją. Neatlikus ir revizijos, buvo priimta sprendimas sušaukti visuotinį rinkiminį susirinkimą. Minėtas susirinkimas sušauktas ir jo metu priimti sprendimai teisėti. Balsavimo teisės perleidimui buvo naudojama bendrijoje įprasta sutarties forma, tuo tarpu nenustatyta, kad parašai būtų suklastoti (b. l. 149-152).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-08 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2008-06-14 SB susirinkimo metu J. L. išrinkta SB valdybos pirmininke dvejų metų kadencijai (b. l. 91-92). 2011-10-08 buvo sušauktas visuotinis SB narių susirinkimas, kurio metu valdybos pirmininku išrinktas M. G., o atsakovės atšauktos iš valdybos narių (b. l. 16-17). Minėto susirinkimo rezultatai įregistruoti Juridinių asmenų registre (b. l. 20-24). Ieškovas 2011-10-20 ir 2011-11-04 atšauktai SB valdybai išsiuntė prašymą susisiekti su naujai išrinkta SB valdyba dėl dokumentų perdavimo (b. l. 25-26). Teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senatį dėl reikalavimų pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, kadangi nustatė, jog 2011-10-19 atsakovės išsiuntė ieškovui reikalavimą pateikti 2011-10-08 susirinkimo protokolą su dokumentais (b. l. 120), todėl ši diena laikytina diena, kurią jos sužinojo apie priimtą sprendimą, todėl vėliausiai nuo šios dienos skaičiuotinas ir ieškinio senaties pradžios terminas, kuris pasibaigė 2012-01-19. Atsakovių priešieškinis teisme gautas 2012-02-24, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad atsakovių teiginiai, neva M. G. ir dar 15 bendrijos narių grupė kreipėsi į sodų bendrijos valdybą dėl susirinkimo 2011-09-24 sušaukimo nepraėjus 4 mėnesiams po finansinių metų pabaigos, yra neteisingi, nes ieškovo 2010-01-25 Juridinių asmenų registre įregistruotų Įstatų 7 punkte numatyta, jog bendrijos finansiniai metai yra kalendoriniai, todėl prieš sušaukiant skundžiamą susirinkimą, bendrijos finansinių metų pabaiga buvo 2011-01-01. Teismas pažymėjo, kad iškilus normų kolizijai, pirmenybė taikytina įstatų, o ne valdybos nutarimų turiniui (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi). Teismas pripažino nepagrįstu atsakovių teiginį, kad buvusioji bendrijos valdyba 2008 m. buvo išrinkta 3 metų kadencijai, todėl sekantys rinkiminiai metai turėjo būti tik 2011 (-ieji). 2010-01-25 SB Įstatų 53 punkte numatyta, kad valdyba renkama 3 metų laikotarpiui, tačiau šie įstatai priimti ir įregistruoti juridinių asmenų registre jau po to, kai 2008 m. išrinkta ankstesnioji bendrijos valdyba, todėl 2010-01-25 įregistruoti įstatai taikytini tik jau po jų registravimo išrinktai valdybai, tuo tarpu 2008 m. išrinktai bendrijos valdybai taikytini jos rinkimo metu galiojusių įstatų taisyklės, susijusios su valdybos įgaliojimų terminu, t. y. 2005-04-25 Juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų 45 punktas, pagal kurį SB valdyba renkama 2 metų kadencijai (b. l. 12). Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, 2008 m. išrinkta bendrijos valdyba turėjo pareigą dar 2010 m. sušaukti rinkiminį bendrijos narių susirinkimą. 16 bendrijos narių kreipėsi į SB valdybą dėl SB narių susirinkimo sušaukimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Vadovaudamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, taip pat galiojančiu įstatų 36.4 punktu (b. l. 52), 16 SB narių pagrįstai priėmė sprendimą sušaukti SB susirinkimą. Byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš SB narių būtų ginčijęs jo atstovavimo faktą 2011-10-08 SB susirinkime. Nei įstatymu, nei įstatais nėra numatyta, jog konkrečios balsavimo teisės perleidimo sutarties formos (išskyrus rašytinę) nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia, todėl teismas sprendė, kad 9 SB nariai tinkamai perleido likusiems 25 nariams savo balsavimo teises arba įgaliojo juos balsuoti. Teismas nustatė, kad 2011-10-08 susirinkime dalyvavo iš viso 34 nariai, todėl net ir tuo atveju, jei SB narių skaičius sudaro 67, pripažintina, kad ginčijamame susirinkime dalyvavo daugiau nei ½ visų SB narių, todėl SB susirinkimas laikomas įvykusiu teisėtai. Iš SB 2011-10-08 susirinkimo protokolo turinio matyti, kad visi susirinkimo metu svarstyti sprendimai yra priimti dalyvaujančių narių balsų dauguma, todėl pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalį laikytina, kad visi minėto susirinkimo metu priimti sprendimai, be kita ko, ir sprendimas dėl naujos valdybos išrinkimo, yra teisėti (b. l. 175-179).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad:
1. Priešieškinio senaties terminą reikia skaičiuoti nuo 2011-11-25, kada atsakovės sužinojo apie savo teisių pažeidimą bei suvaržymą. Atsakovė J. L. 2011-10-17 (pašte raštas registruotas 2011-10-19) kreipėsi į ieškovą M. G. kaip į iniciatyvinės grupės atstovą, kad šis pateiktų susirinkimo įvykusio 2011-10-08 dokumentų kopijas. M. G. dokumentų nepateikė, o į prašymą atsakė 2011-10-20 ir 2011-11-04 raštais reikalaudamos per 5 d. perduoti bendrijos dokumentus ir anspaudą. Vertinti šį atsakovės prašymą, kaip teisės į ieškinį pradžią, negalima, nes atsakovė, negavusi dokumentų negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, M. G. ir SB valdybos išrinkimas neeiliniame susirinkime galėjo būti teisėtas ir tokią procedūrą numato Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio l, 3 ir 4 dalys bei SB „K.“ įstatų 36 punktas. Atsakovė savo priešieškinį galėjo pareikšti, kai gavo 2011-11-25 iš VĮ Registrų centro 2011-10-08 susirinkimo protokolą ir dokumentus prie jo. Susipažinus su susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašu, balsavimo teisės perleidimo sutartimis ir kt. dokumentais, tapo aišku, kad susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra neteisėti, nes priimti pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymą, CK.
2. Teismas netinkamai aiškino Sodininkų bendrijos įstatymo bei CK normas, todėl padarė klaidingas išvadas dėl to, kad 2011-10-08 susirinkime dalyvavo 34 SB nariai, balsavimo teisės perleidimo sutartys teisėtos, pati neeilinio susirinkimo sušaukimo tvarka nepažeista, todėl susirinkime priimti sprendimai yra teisėti. Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad SB narių susirinkimas gali būti sušaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių, revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu. Sprendimo, kuris yra būtinas šaukiant visuotinį susirinkimą, M. G. nepateikė nei teismui, nei VĮ Registrų centrui. Teismas padarė išvadą, kad toks sprendimas buvo priimtas. Rašytine forma tokio sprendimo nėra, o skelbimą apie susirinkimo datą ir vietą negalima prilyginti sprendimui. 2011-08-22 paraišką, kurią pasirašė 16 bendrijos narių, taip pat negalima vadinti sprendimu, nes ja kreipiamasi į SB valdybą vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, be to, paraiškoje dėl narių susirinkimo sušaukimo nurodoma kita susirinkimo data 2011-09-24. 2011-10-08 protokole ieškovas neteisingai nurodė SB narių skaičių, t. y. 66 vietoj 67. Apeliantė teigė, kad atstovų dalyvavimas ir balsavimas 2011-10-08 susirinkime už tris narius: J. B., R. A. ir G. Š. yra neteisėtas, nes nepateikta įgaliojimų, patvirtinančių teisę balsuoti už šiuos asmenis. Balsavimo teisės perleidimo sutartys surašytos neužkildžius visų sutarties punktų. 2011-10-08 M. G. ir iniciatyvinės grupės sušauktas susirinkimas svarstė SB „K.“ valdybos ir pirmininkės atšaukimo bei naujos valdybos ir pirmininko rinkimo klausimus, todėl balsavimo teisės perleidimo sutartys privalėjo būti tinkamai įformintos, tvarkingai surašytos, apie jas pranešta SB valdybai. Sutarties šalys patys nustatė papildomus rašytinės sandorio formos reikalavimus (2.4 p.) bei numatė tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes (3.1 p.), todėl kai šalys šių susitarimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu (CK 1.73 straipsnio 3 dalis). Teismo išvada, kad 9 SB nariai tinkamai perleido likusiems 25 nariams balsavimo teises arba įgaliojo juos balsuoti, prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 7, 15, 16 dalims bei CK 1.73 straipsnio 3 daliai ir 1.93 straipsniui.
3. SB narė L. M. dėl senyvo amžiaus, ligos suklydo ir atvyko į 2011-10-08 susirinkimą pagalvojusi, kad tai atsakovės J. L. ir SB valdybos kviečiamas eilinis susirinkimas. Supratusi, jog susirinkimas sušauktas SB narių iniciatyva, pareiškė, kad balsavime nedalyvaus ir pareikalavo anuliuoti parašą susirinkimo dalyvių sąraše. Susirinkimo pirmininkė į šį pareiškimą nereagavo. Teismo posėdžio metu atsakovė J. L. paprašė apklausti L. M. ir teismas šį prašymą patenkino, tačiau šaukimo jai neišsiuntė. Atsakovės kviečiama liudytoja L. M. atsakė, jog serga ir dėl ligos negali atvykti į teismo posėdį. Daugiau teismas jokių pastangų pakviesti liudytoją L. M. nerodė. Tai neleido teismui visiškai įsitikinti, ar buvo SB 2011-10-08 susirinkime kvorumas, leidžiantis priimti teisėtus sprendimus (b. l. 182-185).
Atsiliepimas
Ieškovas SB „K.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeista, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie ginčijamą sprendimą, o ne nuo tada, kai, kaip teigia apeliantė, šis asmuo suvokė jo neteisėtumą. Atsakovės susirinkime nedalyvavo, nes sirgo, todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia persikelia į dieną, kai jos faktiškai sužinojo apie priimtus sprendimus. Atsakovės 2011-10-19 kreipėsi į bendriją su prašymu pateikti 2011-10-08 susirinkimo dokumentus, vadinasi vėliausiai nuo šios dienos joms buvo žinoma apie ginčijamus sprendimus, todėl ši diena laikytina vėliausia teisės į ieškinį atsiradimo, o kartu ir ieškinio senaties termino eigos pradžios diena.
Motyvuojamoji dalis
2. Senaties termino pabaiga iki priešieškinio pareiškimo sudaro savarankišką pagrindą šiam priešieškiniui atmesti, nepaisant byloje esančių priešieškinio (ne) pagrįstumą patvirtinančių įrodymų (CK 1.131, 1.126 straipsniai).
3. SB narių susirinkimo šaukimo iniciatorių grupė 2011-08-22 bendrijos valdybai pateikė paraišką dėl SB narių susirinkimo sušaukimo. SB valdyba nustatytais terminais sprendimo dėl susirinkimo sušaukimo nepriėmė, todėl 16 SB narių grupė paskelbė apie jų iniciatyva 2011-10-08 šaukiamą visuotinį rinkiminį SB narių susirinkimą, t. y. priėmė sprendimą sušaukti susirinkimą, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, taip pat galiojančių SB įstatų 36.4 punktu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimas, kuris buvo būtinas šaukiant susirinkimą, nebuvo priimtas. Įstatymas ir įstatai SB narių susirinkimo šaukimo iniciatorių sprendimui sušaukti SB narių susirinkimą tuo atveju, kai SB valdymo organas, gavęs jų paraišką, nustatytais terminais nepriėmė sprendimo dėl susirinkimo sušaukimo, nekelia jokių formalių nei formos, nei turinio reikalavimų, taip pat nereglamentuoja tokio sprendimo priėmimo tvarkos.
4. Argumentas, kad 2011-10-08 susirinkimo protokole nurodytas neteisingas SB narių skaičius – vietoje 67 narių, nurodyti 66 nariai, neturi teisinės reikšmės vertinant priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, nes pagal protokolo duomenis 2011-10-08 SB narių susirinkime dalyvavę (tiesiogiai ar per atstovus) 34 SB nariai, net ir esant 67 SB nariams, sudaro daugiau kaip 1/2 bendrijos narių kvorumą (Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalis).
5. J. B., R. A. ir G. Š. jau daug metų ir nuolat SB narių susirinkimuose dalyvauja per įgaliotus asmenis, todėl šių SB narių notariškai patvirtinti, galiojantys įgaliojimai (jų kopijos) yra pridėti prie SB narių susirinkimų protokolų, kurie yra pas atsakovę, kaip buvusią SB valdybos pirmininkę, ir kuriuos ji atsisako perduoti teisėtai naujai išrinktai valdybai.
6. Atsakovė kvestionuoja 9 SB narių balsavimo teisių perleidimo sutarčių teisėtumą, tačiau nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Minėtos sutartys neginčijamos, nenuginčytos, todėl yra galiojančios. Šios sutartys teismo ex officio negaliojančiomis gali būti pripažintos tik nustačius akivaizdžiai niekinių sandorių pagrindus, tačiau tokių pagrindų pirmos instancijos teismas nenustatė, o apeliaciniame skunde jokių teisiškai reikšmingų argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmos instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikta. Balsavimo teisės perleidimo sutarčių formos užpildymo mažareikšmiai trūkumai (neužpildyti kai kurie sutarčių punktai) nedaro minėtų sutarčių negaliojančiomis, nes sutarties negaliojimas dėl tokio pobūdžio sutarties formos trūkumų nei įstatymu, nei įstatais nėra numatytas. Reikalavimas apie balsavimo teisės perleidimo sutartis informuoti bendrijos valdymo organą įsigaliojo tik nuo 2012-07-15.
7. L. M. ne tik dalyvavo, bet ir balsavo susirinkime (tai matyti iš susirinkimo protokole nurodyto balsavusiųjų bendrijos narių skaičiaus). Jeigu ji būtų pateikusi susirinkimui prašymą išbraukti ją iš susirinkimo dalyvių sąrašo, toks prašymas būtų ne tik apsvarstytas susirinkime, bet informacija apie tai, būtų įtraukta į susirinkimo protokolą. Net ir apklausus L. M. kaip liudytoją, neesant galimai klydusios bendrijos narės ieškinio, taip pat neįtraukus jos į bylą trečiuoju asmeniu, jos dalyvavimą susirinkime pripažinti negaliojančiu ir išbraukti ją iš susirinkimo kvorumo šioje byloje nebūtų teisėto pagrindo. Kitu atveju būtų peržengtos bylos nagrinėjimo ribos.
8. Apeliantė nepagrįstus reikalavimus bendrijai reiškia galimai siekdama išvengti atsakomybės už netinkamą bendrijos lėšų panaudojimą ir kitus šiurkščius pažeidimus (b. l. 192 -196).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad 2011-10-08 SB „K.“ narių neeiliniame susirinkime buvo nutarta atšaukti iš SB „K.“ valdybos pirmininkės pareigų 2008-06-14 SB „K.“ narių susirinkime 2 metų kadencijai išrinktą (b. l. 91-92) J. L.. Taip pat minėto susirinkimo metu buvo atšaukta SB valdyba, išrinkta nauja valdyba ir naujas valdybos pirmininkas M. G. (b. l. 16-17). Ieškovas SB „K.“, atstovaujamas valdybos pirmininko M. G., 2011-12-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su reikalavimais įpareigoti atsakovę J. L. per 5 darbo dienas perduoti ieškovo valdybai bendrijos antspaudą ir ieškinyje nurodytus dokumentus, įpareigoti atsakovę O. V. per 5 darbo dienas pateikti ieškovo revizijos komisijos pirmininkei V. V. ieškinyje nurodytus dokumentus bei grynųjų bendrijos pinigų likutį. Apeliantė kartu su atsakove O. V. 2012-02-24 pateikė teismui priešieškinį reikalaudamos pripažinti 2011-10-08 SB „K.“ iniciatyvinės grupės susirinkimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus negaliojančiais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priešieškinys teisme gautas 2012-02-24 praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantė J. L. nurodo, kad priešieškinio senaties terminą reikia skaičiuoti nuo 2011-11-25, kada atsakovės sužinojo apie savo teisių pažeidimą bei suvaržymą, t. y. kada gavo iš VĮ „Registrų centras“ reikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėta pozicija, pažymi, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamos bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad 2011-10-08 įvyko neeilinis SB „K.“ narių susirinkimas. Apeliantė nurodė, kad negalėjo jame dalyvauti dėl ligos, taigi apeliantė apie 2011-10-08 įvyksiantį susirinkimą buvo informuota iš anksto ir jau 2011-10-19 išsiuntė M. G. prašymą pateikti 2011-10-08 susirinkimo dokumentų kopijas (b. l. 120). Apeliantė teigia, kad iš M. G. negavo minėtų dokumentų, o tik po daugkartinių prašymu dokumentai 2011-11-25 buvo gauti iš VĮ „Registrų centras“. Pažymėtina, kad 2011-10-08 susirinkimo metu priimti nutarimai dėl naujos SB valdybos ir jos pirmininko išrinkimo Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti jau 2011-10-20. Savo priešieškinio reikalavimą dėl 2011-10-08 susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais apeliantė grindė ne tik argumentais, susijusiais su iš VĮ „Registrų centras“ gautais 2011-10-08 susirinkimo dokumentais, t. y. kvorumo nebuvimu, netinkamai įformintomis balsavimo teisės perleidimo sutartimis, tačiau visų pirma apeliantė priešieškinyje nurodė, kad 2011-08-22 16 SB narių kreipėsi į SB valdybą dėl susirinkimo sušaukimo 2011-09-24, tačiau valdyba nepritarė šiai paraiškai, nes ji neprivalo šaukti susirinkimo nepraėjus 4 mėnesiams po finansinių metų pabaigos. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nepritarimas 2011-10-08 susirinkimui, taigi ir jo metu priimtiems nutarimams, susiformavo daug anksčiau nei 2011-11-25, kada apeliantė gavo 2011-10-08 susirinkimo dokumentus iš VĮ „Registrų centras“. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinio senaties termino skaičiavimas yra aktualus tik tuo atveju, jeigu atsakovas reikalauja taikyti šį terminą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, tačiau nei atsiliepime, nei teismo posėdžių metu nenurodė reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmesti priešieškinį. Todėl nagrinėjamos bylos atveju priešieškinys negalėjo būti atmestas vien tik vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi ir 1.131 straipsnio 1 dalimi, tačiau to pirmosios instancijos teismas ir nepadarė.
Apeliantė, argumentuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti priešieškinį nepagrįstumą, teigia, kad M. G. nepateikė Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 16 straipsnio 4 dalyje nurodyto sprendimo sušaukti visuotinį susirinkimą. Rašytine forma tokio sprendimo nėra, o skelbimą apie susirinkimo datą ir vietą negalima prilyginti sprendimui. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad 2011-08-22 16 SB narių kreipėsi į SB valdybą dėl susirinkimo sušaukimo 2011-09-24 pateikdami Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos formos paraišką (b. l. 112-113), tačiau valdyba nepritarė šiai paraiškai. Pagal SBĮ 16 straipsnio 4 dalį ir 2010-01-25 Juridinių asmenų registre įregistruotų SB „K.“ įstatų (toliau – Įstatai) 36.4 punktą, jeigu bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą per mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, narių susirinkimas gali būti sušaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių, revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu. Kaip teisingai nurodė ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, SBĮ ir Įstatai SB narių susirinkimo šaukimo iniciatorių sprendimui sušaukti SB narių susirinkimą tuo atveju, kai SB valdymo organas, gavęs jų paraišką, nustatytais terminais nepriėmė sprendimo dėl susirinkimo sušaukimo, nekelia jokių formalių nei formos, nei turinio reikalavimų, taip pat nereglamentuoja tokio sprendimo priėmimo tvarkos. Taigi tokį sprendimą daugiau kaip 1/10 bendrijos narių (šiuo atveju 16 iš 66 ar 67 yra daugiau nei 1/10) gali priimti tiek žodžiu, tiek raštu. Svarbu, jog bendrijos nariai būti tinkamai informuoti apie tokį sprendimą, t. y. informuoti apie tai, kada ir kur įvyks daugiau kaip 1/10 bendrijos narių inicijuojamas visų bendrijos narių susirinkimas. Pati apeliantė nurodo, kad buvo skelbimas apie 2011-10-08 susirinkimo datą ir vietą. Tokiu būdu, pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai dėl ieškovo pareigos pateikti rašytinės formos daugiau kaip 1/10 bendrijos narių sprendimą 2011-10-08 sušaukti SB narių susirinkimą.
Kaip pagrindą pripažinti 2011-10-08 susirinkimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus negaliojančiais, apeliantė nurodo tai, kad atstovų dalyvavimas ir balsavimas 2011-10-08 susirinkime už tris narius (J. B., R. A. ir G. Š.) yra neteisėtas, nes nepateikta įgaliojimų, patvirtinančių teisę balsuoti už šiuos asmenis. SBĮ 16 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą. Ieškovas paaiškino, kad J. B., R. A. ir G. Š. jau daug metų ir nuolat SB narių susirinkimuose dalyvauja per įgaliotus asmenis, todėl šių SB narių notariškai patvirtinti, galiojantys įgaliojimai (jų kopijos) yra pridėti prie SB narių susirinkimų protokolų, kurie yra pas atsakovę, kaip buvusią SB valdybos pirmininkę, ir kuriuos ji atsisako perduoti teisėtai naujai išrinktai valdybai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju nebūtų teisinga, protinga ir sąžiningą tenkinti reikalavimą dėl 2011-10-08 susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų nutarimų negaliojančiais, vadovaujantis tik ta aplinkybe, kad prie protokolo nėra pridėti įgaliojimai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš bendrijos narių būtų ginčijęs jo atstovavimo faktą 2011-10-08 bendrijos susirinkime.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl 9 balsavimo teisės perleidimo sutarčių. SBĮ 16 straipsnio 16 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2012-07-01) nurodyta, kad balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina. SB „K.“ Įstatai nereglamentuoja specialios balsavimo teisės perleidimo sutarties formos, o tik numato teisę asmeniui balsuoti ir pasirašyti vadovaujantis tokia sutartimi (Įstatų 36.10 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vertinant balsavimo teisės perleidimo sutarčių formos laikymąsi, nei įstatymu, nei įstatais nėra numatyta, jog konkrečios balsavimo teisės perleidimo sutarties formos (išskyrus rašytinę) nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia. Aplinkybė, kad minėtos sutartys surašytos neužpildžius visų sutarties punktų (nenurodytas bendrijos nario bilieto numeris, balsavimo teisės perleidimo terminas, balsavimo teisę įgyjančio asmens pavardė), nesudaro pagrindo teigti, jog šie netikslumai sąlygoja netinkamą bendrijos nario ir jo įgalioto asmens balsavimo teisės įgyvendinimo tvarkos ir būdo nustatymą minėtose sutartyse. Visose 9 balsavimo teisės perleidimo sutartyse yra nurodyti asmenys, kurie perleidžia ir kurie įgyja balsavimo teisę balsuoti konkrečiame SB „K.“ 2011-10-08 įvyksiančiame narių susirinkime ir pakartotiniame susirinkime pagal tą pačią darbotvarkę su sprendžiamojo balso teise (b. l. 122-130). A. S. balsavimo teisės perleidimo sutartyje skiltyje „balsavimo teisę įgyjantis asmuo: vardas, pavardė“ nenurodytas joks vardas ir pavardė, tačiau balsavimo teisę įgyjantis asmuo sutartį pasirašė jos apačioje, nurodydamas savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyv. vietą, telefoną ir pasirašydamas sutartį. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš bendrijos narių būtų ginčijęs jo atstovavimo faktą (pagal įgaliojimą ar balsavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu) 2011-10-08 bendrijos susirinkime. Aplinkybė, kad SB „K.“ valdymo organai nebuvo informuoti apie balsavimo teisės perleidimo sutartis, nėra reikšminga, kadangi tik nuo 2012-07-13 įsigaliojo SBĮ 16 straipsnio 16 dalies pakeitimas, pagal kurį „Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos privalo pateikti sodininkų bendrijos valdymo organui“.
Dėl liudytojos L. M. parodymų ir pirmosios instancijos teismo vengimo dėti pastangas apklausti šią liudytoją teismo posėdyje pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė (apeliantė) 2012-04-24 teismo posėdžio metu pateikė prašymus apklausti liudytojus: ieškovas prašė apklausti liudytoją S. A., atsakovė J. L. – liudytoją A. J. E. ir L. M.. Atsakovė nurodė, kad L. M. šiandien negalėjo atvykti į teismą (b. l. 166-167). Ieškovo prašymas buvo atmestas, o atsakovės tenkintas. Pažymėtina, kad atsakovės pakviesta liudytoja nurodė, jog kai išrinko L., prasidėjo neigiama veikla, ji negalėjo vykdyti savo pareigų. Sekančio 2012-05-21 teismo posėdžio metu atsakovė J. L. paaiškino, kad liudytoja L. M. negali atvykti, nes labai serga ir yra prigąsdinta, todėl atsakovė prašo teismo vadovautis jos į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. M. nedalyvavo 2012-05-21 teismo posėdyje ne dėl to, kad jai nebuvo išsiųstas šaukimas. Liudytojų raštu pateikti parodymai vertinami tik išimtinais atvejais, be to, jie turi būti duodami notaro akivaizdoje ir notaras turi juos patvirtinti (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju CPK 192 straipsnio 8 dalies reikalavimus atitinkantys L. M. rašytiniai parodymai į bylą nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į L. M. rašto turinį, kuriame pateikta teksto dalis, be kita ko, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka išversta į lietuvių kalbą (b. l. 170).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės J. L. apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui SB „K.“ iš atsakovės J. L. priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (t. y. 1 005 Lt, b. l. 207-208) už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Atsakovės J. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui SB „K.“ (j. a. k. 225265670) iš atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 005 Lt (vieną tūkstantį penkis litus) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.