Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų B. J., I. J. ir E. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai B. J., I. J. ir E. J. (toliau – pareiškėjai) ir jų atstovė advokatė I. K. (toliau – pareiškėjų atstovė) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. J. priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėja B. J. faktiškai jį valdydama, po sutuoktinio mirties iki šiol toliau gyveno minėtame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi turtu. Pareiškėja B. J. laiku nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, kadangi butas buvo registruotas pareiškėjos vardu, pareiškėja nemanė, kad reikia kreiptis į notarą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjai I. J. ir E. J. sutinka ir neprieštarauja, kad jų tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas būtų nustatytas jų motinai, pareiškėjai B. J.. Pareiškėja B. J. negali pilnai realizuoti savo teisės į sutuoktinio palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama.

2. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo VĮ Turto bankas nurodė pareiškėjų pareiškimui neprieštaraujantis ir prašantis bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

3. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

4. Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, jog Z. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su pareiškėja B. J.. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos B. J. ir Z. J. santuokos metu, B. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. birželio 15 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko liudijimo, notarinio registro Nr. 4221 matyti, jog Z. J., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nėra priimtas. Pareiškėjai I. J. ir E. J. sutinka ir neprieštarauja, kad jų tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas būtų nustatytas jų motinai, pareiškėjai B. J..

5. Kaip paaiškino pareiškėjai, pareiškėjų atstovė, po Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė B. J. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, pasiliko sutuoktinio asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po mirties, patvirtino byloje pateikti rašytiniai dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja B. J. įsiskolinimų daugiabučio namo administratoriui neturi; 2020 m. birželio 15 d. informacija apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) apmokėtą elektros energiją.

6. Pareiškėjos B. J. palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“. Iš aptarto nustatyta, jog po palikėjo Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), nei pareiškėja B. J., nei pareiškėjai, mirusiojo vaikai I. J. ir E. J. nesikreipė į notaro kontorą dėl Z. J. turto paveldėjimo, tačiau pareiškėja B. J. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad B. J. priėmė sutuoktinio Z. J. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

7. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.