Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-19 · Administracinė byla Nr. A-2366-575/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
A-2366-575/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“
Atsakovas
Klaipėdos teritorinė muitinė Autoleksas
Kategorijos
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2366-575/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00890-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autoleksas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 10000312085 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 10000312085), kuriuo Klaipėdos teritorinė muitinė 15 131 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą nukreipė į Bendrovės kredito įstaigoje esančią sąskaitą.

Pareiškėjas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo Nr. 10000312085 sužinojo, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-248 Bendrovei apskaičiavo ir įregistravo 4 305 Eur muito, 8 981 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 517 Eur PVM delspinigių bei skyrė 1 328 Eur baudą, visos 15 131 Eur dydžio mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas į UAB „Autoleksas“ sąskaitą, esančią kredito įstaigoje. Tačiau pareiškėjas manė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (LM18)-RŽ209-248 dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo priėmė skubotai ir nepagrįstai. Paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (LM18)-RŽ209-248 konstatuota, jog Malkų įlankos jūrų uosto poste 2014 m. rugsėjo 11 d. keturios prekės – 1) puspriekabė „Krone“, 2) vilkikas „Mercedes Benz“, 3) puspriekabė „Sampo“, 4) vilkikas „Renault“ – naudojantis Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis buvo deklaruotos Bendrijos / bendrajai tranzito procedūrai. Muitinio tranzito procedūrai užtikrinti buvo pateiktos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje vienkartinės garantijos Nr. 14LTMM00G000Y52R5 (Nr. D90V00334949) ir Nr. I4LTMM00G000Y52O8 (Nr. D90V00334950). Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2014 m. rugsėjo 14 d. Tačiau per nustatytą terminą muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties įstaigai. Klaipėdos teritorinei muitinei atliekant tyrimą, paskirties įstaiga patvirtino, kad prekės ir tranzito lydintieji dokumentai nebuvo pateikti šiai įstaigai. Kita vertus, minėtame 2015 m. kovo 25 d. sprendime Nr. (LM18)-RŽ209-248 pripažįstama, kad pareiškėjas bendradarbiavo su muitine, nes prekės buvo vežamos į Rusijos Federaciją iš Europos Bendrijos teritorijos. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką iš prekių gavėjo Rusijos Federacijoje negalėjo gauti dokumentų, įrodančių, jog išvežtos transporto priemonės, deklaruotos tranzito deklaracijose, yra Rusijos Federacijoje, todėl 2015 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl termino pratęsimo vienam mėnesiui dokumentams pateikti. Pakartotinai prašymą dėl termino pratęsimo pareiškėjas pateikė 2015 m. kovo 2 d., nes su prekių gavėju buvo sutarta, kad jis patvirtinančius dokumentus pateiks iki 2015 m. kovo 19 d., tačiau prekių gavėjas to nepadarė. Pareiškėjas pažymėjo, kad tik 2015 m. gegužės 4 d. elektroniniu būdu gavo patvirtinimą, jog minėtos transporto priemonės yra įregistruotos Rusijos Federacijoje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjas manė, kad Bendrovei taikytos mokestinės sankcijos yra nepagrįstos, nes formaliai jokia žala nebuvo padaryta, o duomenų nepateikimas laiku atsirado dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos teritorinė muitinė nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-248 UAB „Autoleksas“ apskaičiavo ir įregistravo 4 305 Eur muito, 8 981 Eur PVM ir 517 Eur PVM delspinigių bei skyrė 1 328 Eur baudą, iš viso – 15 131 Eur. Tačiau mokesčių mokėtojas UAB „Autoleksas“ iki nustatyto termino mokestinės prievolės neįvykdė, todėl Klaipėdos teritorinė muitinė 15 131 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą nukreipė į Bendrovės kredito įstaigoje esančią sąskaitą. Šiuo aspektu atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas turi teisę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) numatytais pagrindais kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir tokiu būdu įvykdyti savo mokestinę prievolę. Be to, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1B-484 patvirtintomis Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklėmis bei 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1B-481 patvirtintomis Atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių taisyklėmis, pareiškėjas galėjo pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei prašymą dėl atleidimo nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių, tačiau pareiškėjas jokių prašymų atsakovui neteikė. Klaipėdos teritorinė muitinė kartu pažymėjo, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas skundo pateikimas nesustabdo apskųstojo sprendimo įgyvendinimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 62–66) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 10000315735 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ nusprendė pareiškėjo skundžiamą 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 10000312085 pripažinti netekusiu galios. Taigi, šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl individualaus administracinio akto, kuris, pareiškėjo skundą priėmus nagrinėti teisme, buvo panaikintas. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Klaipėdos teritorinė muitinė dėl 13 803 Eur muitų ir mokesčių sumokėjimo 2015 m. liepos 2 d. pateikė pretenziją / teikimą Nr. 10000315889 garantui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje bei 2015 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 10000315904 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ iš UAB „Autoleksas“ nusprendė išieškoti tik 1 328 Eur baudą. Nepaisant to, jog atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios panaikino skundžiamą sprendimą, pareiškėjas skundo neatsisakė bei neskundė Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 10000315904 išieškoti iš pareiškėjo 1 328 Eur baudą. Tuo tarpu atsakovui savo iniciatyva tenkinus pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, ginčo dalykas išnyko, todėl teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimo patenkinimas teismo sprendimu nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo konstatavimas (ar nekonstatavimas) galėtų būti laikomas tik motyvu, pagrindžiančiu atitinkamą teismo sprendimą kitoje byloje (jeigu kitos bylos teisme būtų keliamos), tačiau negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir sprendimu dėl bylos esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neliko pagrindo vertinti skundu pareikšto reikalavimo teisėtumą bei pagrįstumą, o esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-450/2013). Atitinkamai byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-248 pareiškėjui nustatė mokestinę prievolę dėl nebaigtos Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis NTKS priemonėmis (2014 m. rugsėjo 11 d. tranzito lydintieji dokumentai Nr. 14LTLU900014258B04 ir Nr. 14LTLU900014258C62), o pareiškėjas skunde būtent nurodė, jog nesutinka su atsakovo jam nustatyta mokestine nepriemoka. Tačiau minėto sprendimo nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neskundė ir neprašė jį panaikinti, o prašė panaikinti būtent Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 10000312085, kuriuo Klaipėdos teritorinė muitinė 15 131 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą nukreipė į UAB „Autoleksas“ sąskaitą kredito įstaigoje. Tai įvertinęs, teismas akcentavo, kad mokesčių administratoriaus sprendimams apskųsti nustatyta dvejopa tvarka: dėl vienų yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra (MAĮ 145 str., 2 str. 22 d.), o dėl kitų nustatytas tiesioginis kreipimasis į teismą (MAĮ 146 str.). Tuo tarpu pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą administracinį aktą, kuriuo pareiškėjui nebuvo nustatyta mokestinė prievolė, tačiau buvo nustatytas įpareigojimas tą prievolę įvykdyti, t. y. pareiškėjas ginčą teisme iškėlė dėl nemokestinio ginčo. Vadinasi, jei atsakovas nebūtų panaikinęs skundžiamo sprendimo, teismas nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą būtų privalėjęs įvertinti tik tuo aspektu, kiek tai liečia pareiškėjo įpareigojimą įvykdyti mokestinę prievolę, tačiau teismas, vertindamas skundžiamą sprendimą, nebūtų turėjęs teisės ir pareigos įvertinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-248, kuriuo pareiškėjui mokestinė prievolė buvo nustatyta, teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas UAB „Autoleksas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 68–71), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neatsižvelgė į visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (LM18)-RŽ209-248, nepaisant to, jog pareiškėjas šio sprendimo neskundė ir neprašė panaikinti, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeistas teisingumo principas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 80–83) prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. (LM18)-RŽ209-248 dėl mokestinės prievolės muitinėje atsiradimo pareiškėjui buvo išsiųstas su 2015 m. kovo 25 d. pranešimu Nr. (LM34)-20/l4-5417. Tačiau gavėjui neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui, 2015 m. balandžio 28 d. siunta buvo grąžinta siuntėjui. Tuo tarpu 2015 m. gegužės 4 d. Bendrovės direktorius atvyko į Klaipėdos teritorinę muitinę ir pats asmeniškai pasiėmė sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo bei pranešimą, tai liudija ant muitinės pranešimo egzemplioriaus esantis įrašas, tačiau minėto sprendimo neskundė. Pranešime buvo nurodyta, kad Bendrovė per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos turi įvykdyti mokestinę prievolę. Pareiškėjui iki nustatyto termino neįvykdžius mokestinės prievolės, Klaipėdos teritorinė muitinė įgijo teisę atlikti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, todėl teisėtai ir pagrįstai 2015 m. gegužės 27 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 10000312085 dėl 15 131 Eur mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje. Šiame kontekste kartu akcentavo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė (mokesčių administratorius), atsižvelgdama į išieškojimo eigą ir efektyvumą turi teisę vienos pasirinktos priverstinio išieškojimo priemonės taikymą nutraukti ir taikyti kitą išieškojimo priemonę, todėl 2015 m. liepos 1 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 10000315735 dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (UAB „Autoleksas“) sąskaitų kredito įstaigoje, t. y. skundžiamo Sprendimo Nr. 10000312085, pripažinimo netekusiu galios. Kadangi muitinio tranzito procedūros įvykdymui užtikrinti buvo pateiktos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje vienkartinės garantijos Nr. D90V00334949 ir Nr. D90V00334950, Klaipėdos teritorinė muitinė taikė kitą išieškojimo priemonę, t. y. 2015 m. liepos 2 d. pareiškė draudimo kompanijai pretenziją / teikimą dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo Nr. 10000315889 (dėl 4 305 Eur muito, 8 981 Eur PVM ir 517 Eur PVM delspinigių, iš viso – 13 803 Eur), išskyrus 1 328 Eur baudą, kuri nebuvo garantuota. Draudimo kompanija 2015 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo pretenzijoje nurodytą sumą, todėl skola muitinei dėl apskaičiuoto muito, PVM ir PVM delspinigių yra išnykusi. Tuo tarpu dėl 1 328 Eur baudos Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000315904. Taigi, Klaipėdos teritorinė muitinė iki bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iš esmės pradžios jau buvo panaikinusi skundžiamą sprendimą, tačiau skundo atsisakyta nebuvo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas teigė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes bei tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus (Klaipėdos teritorinės muitinės) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 10000312085, kuriuo nuspręsta 15 131 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą nukreipti į pareiškėjo kredito įstaigoje esančią sąskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu, nustatęs, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 10000315735 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ nusprendė pareiškėjo skundžiamą 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 10000312085 pripažinti netekusiu galios, t. y. atsakovui savo iniciatyva tenkinus pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, ginčo dalykas išnyko, o pareiškėjas neskundė nei Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-248, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta mokestinė prievolė, nei po skundžiamo Sprendimo Nr. 10000312085 panaikinimo priimto 2015 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 10000315904 išieškoti iš pareiškėjo 1 328 Eur baudą (dėl 13 803 Eur muitų ir mokesčių sumokėjimo Klaipėdos teritorinė muitinė 2015 m. liepos 2 d. pateikė pretenziją / teikimą Nr. 10000315889 garantui draudimo kompanijai „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, kuri 2015 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo pretenzijoje nurodytą sumą, todėl skola muitinei dėl apskaičiuoto muito, PVM ir PVM delspinigių yra išnykusi), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo savo iniciatyva panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (LM18)-RŽ209-248, nepaisant to, jog pareiškėjas šio sprendimo neskundė ir neprašė panaikinti. Tuo tarpu dėl kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas iš esmės ginčo nekelia, o atsakovas apeliacinio skundo šiuo atveju nepateikė.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys. Juolab kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai (b. l. 5–8, 31–43, 54–57), kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, o pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš esmės tik tuo aspektu, jog, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepagrįstai savo iniciatyva nepanaikino Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-248, dėl ko pareiškėjas nepagrįstai turi sumokėti 1 328 Eur baudą, taip pažeidžiant teisingumo principą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007 m.). Atitinkamai teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 str. 20 p.), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Kreipdamasis teisminės gynybos, pareiškėjas visuomet skunde privalo suformuluoti reikalavimą (skundo dalyką) (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Taigi, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-450/2013). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-248, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta mokestinė prievolė (inter alia 1 328 Eur bauda), taip pat ir po skundžiamo Sprendimo Nr. 10000312085 panaikinimo Klaipėdos teritorinės muitinės priimto 2015 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 10000315904 išieškoti iš pareiškėjo 1 328 Eur baudą bei pirmosios instancijos teismo neprašė juos panaikinti, todėl šių atsakovo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kita vertus, nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui ir jo atstovui buvo išaiškintos jų procesinės teisės ir pareigos, be kita ko, teisė tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 str.) (b. l. 49–50, 52, 58–60), o pareiškėjas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog suprato savo procesines teises (teismo posėdžio garso įrašas), be to, pirmosios instancijos teisme pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris dalyvavo teismo posėdyje. Tačiau teismui atkreipus pareiškėjo ir jo atstovo dėmesį į tai, kad byloje ginčijamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 10000312085 paties atsakovo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 10000315735 buvo pripažintas netekusiu galios, o Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (LM18)-RŽ209-248, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta mokestinė prievolė, pareiškėjas nėra apskundęs ir nagrinėjamoje byloje neginčija, nei pareiškėjas, nei jo atstovas teismui jokių prašymų (inter alia patikslinti skundo reikalavimą) nepareiškė, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, teisėjų kolegija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi byloje esančią medžiagą, nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, taip pat, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius