- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- eI2-14030-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04190-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Ramūnas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dalia Bukelienė
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-07-19 sprendimą Nr. 24S170685 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad sprendime atsakovas teigia, kad pareiškėjo būsimas darbdavys MB „Ausmila“ nepagrindė vykdomos statybų veiklos Lietuvos Respublikoje ir nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius Lietuvoje, todėl Pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvoje pagrindu, MB „Ausmila“ teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Nors pateikti duomenys ir dokumentai patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje ir turi finansines galimybes mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, pakankamą pragyventi Lietuvoje.
Teigia, kad pareiškėjas neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva – jam nebuvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų ar leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per išorės paslaugų teikėją, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nesudaro pagrindo neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Paaiškina, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ar būtų nustatyti kiti UTPĮ 35 straipsnyje numatyti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Tuo tarpu pareiškėjas siekia dirbti Lietuvoje bei mokėti mokesčius.
Mano, kad atsakovo priimtas sprendimas vertintinas kaip akivaizdžiai subjektyvus, nukreiptas išimtinai prieš pareiškėjo būsimą darbdavį MB „Ausmila“, prisidengiant įstatymo nuostatomis ieškant formalių priekabių, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis gero administravimo principui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašo tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas atliko tyrimą dėl pareiškėjo darbdavio bendrijos vykdomą veiklą statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje ir dokumentus, kurie patvirtintų Bendrijos vykdomą veiklą statybų sektoriuje. Buvo atlikti papildomi patikrinimai Bendrijos vykdomų statybos darbų objektuose. Įvertinęs visą surinktą informaciją, atsakovas 2024-07-19 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S170685 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teigia, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjas skunde, ginčijamame sprendime yra nurodytos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių įvertinimas. Migracijos departamento išvados yra motyvuotos ir paremtos Migracijos departamento turimais ir nenuginčytais duomenimis.
Mano, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, ir, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-07-19 sprendimo Nr. 24S170685 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra Tadžikistano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentui 2023-09-04 buvo pateiktas bendrovės prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodant, kad užsienietis ketina dirbti MB Ausmila plataus profilio statybininku (711102). Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojimas mokėti mėnesio darbo užmokestį 1100 Eur dydžio.
Migracijos departamentas 2023-10-24 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą Bendrijai elektroniniu paštu išsiuntė raštą Nr. 23SD22898 prašydamas iki 2023-10-31 pateikti išsamų paaiškinimą apie Bendrijos vykdomą veiklą statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje ir dokumentus, kurie patvirtintų Bendrijos vykdomą veiklą statybų sektoriuje.
2023-10-31 Bendrija Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus, statybos rangos sutartis, PVM sąskaitas faktūras, VMI išrašą, darbų perdavimo – priėmimo aktus, Bendrijos pelno ataskaitą, SODROS išrašą.
2023-11-09 Migracijos departamentas Bendrijai išsiuntė raštą prašydamas pateikti paaiškinimą apie Bendrijos vykdomą veiklą ir kodėl kai kuriems įdarbintiems užsieniečiams pirmą mėnesį yra mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis.
2023-11-13 Bendrijos vadovas per MIGRIS komunikaciją pateikė paaiškinimus, darbuotojų atrankos sutartį, darbų perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitas faktūras. Taip pat 2023-12-07 papildomai pateikė paaiškinimus, PVM sąskaitas faktūras, darbų perdavimo – priėmimo aktus, Statybos rangos sutartis, banko operacijos duomenų ekrano kopijas.
2024-01-15 Bendrija pateikė atliktų darbų aktą, statybos rangos generalinę sutartį, PVM sąskaitas faktūras, darbų perdavimo – priėmimo aktus, VMI išrašą.
2024-01-29 Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją paprašė Bendrijos patikslinti, kur ir pagal kokias sutartis šiuo metu Bendrija vykdo statybos darbus.
2024-01-30 Bendrija pateikė paaiškinimus, Statybos rangos generalinę sutartį, rangos ir statybų rangos sutartis.
2024-05-20 Bendrija papildomai pateikė PVM sąskaitas faktūras, rangos sutartį, VMI išrašą, banko operacijos duomenų telefono ekrane kopijas.
Migracijos departamentas atliko papildomai patikrinimus Bendrijos vykdomų statybos darbų objektuose šiais adresais: 1) (duomenys neskelbtini) 2) (duomenys neskelbtini) 3) (duomenys neskelbtini). Taip pat Migracijos departamentas atliko užsieniečių, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas tarpininkaujant Bendrijai, patikrinimą. Patikrinimo metu siekta išsiaiškinti, kiek užsieniečių neatvyko dirbti bei kiek jų dirbo itin trumpai (t. y. buvo atleisti neišdirbę 3 mėnesių). Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrija dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo tarpininkavo 256 užsieniečiams. Bendrija įdarbino 26 užsieniečius. SODROS informacinės sistemos duomenimis, iš 17 atleistų užsieniečių, 16 buvo įdarbinti trumpam laikotarpiui (iki 3mėn.). Dėl 3 užsieniečių, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, bet jie nebuvo įdarbinti, Bendrija Migracijos departamentui yra pateikusi pranešimus, dėl 14 užsieniečių, su kuriais buvo nutrauktos darbo sutartys, pranešimai Migracijos departamentui nebuvo pateikti.
Migracijos departamentas 2024-07-19 priėmė Sprendimą Nr. 24S170685, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a)pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesni negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
UTPĮ 44 straipsnyje (3-5 dalyse) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
Migracijos departamentas nustatė, kad atlikus pareiškėjo darbdavio patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovė teikė duomenis neatitinkančią situaciją, todėl yra pakankamai aukštas rizikos lygis, kad faktiniai darbo santykiai, taip kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nebus su pareiškėju sudaryti, todėl tai kelia abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų. Ginčijamu sprendimu siekiama piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėją kviečiantis darbdavys Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad atitinka jam sąlygų keltų kriterijų, kaip taip nurodyta prašyme ir tarpininkavimo rašte. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.
Bendrovės pateiktos subrangos sutartys bei kiti Bendrovės pateikti dokumentai, patvirtina, kad nurodytuose objektuose darbuotojų nebuvo rasta, statybos darbai nevyksta, bendrovės pateikti dokumentai neužpildyti, nepasirašyti arba kitaip netinkamai įforminti.
Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl darbdavio keitimo bandydamas išvengti susidariusios situacijos.
Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra neišdavė leidimo laikinai gyventi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad jis turės pakankamas pajamų pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra būsimas darbas, pareiškėjas šiuo metu yra Tadžikistane, patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog vien tai, kad pareiškėjas nepatvirtina turėjęs kitų pragyvenimo lėšų, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje tačiau, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, šių aplinkybių nenurodė, liudija, kad teikiant prašymą buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau - teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kaip ir minėta, aplinkybių, nepateikė ir teismui pateiktame skunde
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant UTPĮ nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tai, kad pareiškėjas gavo vėliau ginčijamą sprendimą, nevertinta kaip esminė, reikšminga aplinkybė, dėl kurios skundas turėtų būti naikinamas, nes pareiškėjas įgyvendino savo teisę sprendimą apskųsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024-07-19 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S170685, kuriuo nuspręsta atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktų pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas atsakovo naudai, pareiškėjo skundas atmestas, ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.